Finansai

Seimo Laisvės frakcijos pranešimas: „Problemoms darbo rinkoje spręsti – investicijos į švietimą ir nedarbo draudimo pertvarka“

2021 m. rugsėjo 27 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų)

Seimo Laisvės frakcijos nariai ragina atsakingas institucijas aktyviau spręsti darbuotojų trūkumo problemą ir žada inicijuoti reikalingus pokyčius. Frakcijos teigimu, ilguoju laikotarpiu svarbu užtikrinti investicijas į švietimą, kad tai garantuotų kvalifikuotos darbo jėgos pakankamumą Lietuvoje. Trumpuoju laikotarpiu reikalinga nedarbo draudimo peržiūra ir paskatos verslui didinti darbo našumą.

Šių metų rugpjūtį registruota net 64,8 tūkst. laisvų darbo vietų – tai rekordinis skaičius per 30 metų. Palyginus su praėjusia vasara, laisvų darbo vietų skaičius išaugo daugiau kaip 24 tūkstančiais.

„Tokia situacija yra pavojinga ir tik iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti kažkam palanki. Nerasdami darbuotojų, darbdaviai negali plėstis, neinvestuoja, tai – stabdis ateiti užsienio investuotojams. Kartu su atsakingomis institucijomis ieškome rakto, kuris padėtų išspręsti nesusikalbėjimą darbo rinkoje. Turime spręsti motyvacijos, persikvalifikavimo, netaiklios socialinės politikos bėdas“, – sako diskusiją apie situaciją darbo rinkoje iniciavęs Seimo Pirmininko pavaduotojas, Laisvės frakcijos narys Vytautas Mitalas.

Restoranų tinklą valdančios įmonės „Burokėlis ir krapas“ vadovė Odeta Bložienė pasakojo, kad situacija darosi labai sudėtinga. „Darbuotojų stygius toks nežmoniškas, kad būna dienų, kai uždarome restoranus, nes neturime darbuotojų. Aptarnavimo sektoriui reikia žmonių, kurie atliktų paprastą darbą, bet jų nebeliko, nes jie neturi motyvacijos dirbti dėl mažo skirtumo nuo pašalpų ir atlyginimo, be to, neturime normalios imigracijos politikos. Taip pat sunku konkuruoti ir dėl sektoriuje klestinčio šešėlio“, – apie problemas pasakoja O. Bložienė. 

Užimtumo tarnybos duomenimis, šių metų pirmąjį pusmetį daugiausia laisvų darbo vietų registravo transporto ir saugojimo veiklą vykdančios įmonės. „Daugiausia laisvų vietų – kvalifikuotiems darbuotojams. Problema, kad dauguma nekvalifikuotų žmonių savo gyvenamosiose vietose nesutinka mokytis – tai, kartu su žmonių nemobilumu, yra viena didžiausių problemų“, – Laisvės frakcijos posėdyje sakė Užimtumo tarnybos vadovė Inga Balnanosienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovai posėdyje sakė, kad tarp planuojamų permainų – pačios Užimtumo tarnybos veiklų efektyvinimas.

„Turime duoti meškerę, o ne žuvį. Didesnė dalis nedarbo socialinio biudžeto būtų skiriama ne tik pasyvioms išmokoms, bet ir aktyvioms priemonėms, tokioms kaip mokymai ir subsidijos. Užimtumo tarnybos veiklų optimizavimas, šešėlio mažinimas – svarbiausios priemonės pakeisti susiklosčiusią situaciją“, – pabrėžė Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.

Anot Seimo Pirmininko pavaduotojo V. Mitalo, vienas realių žingsnių siekiant paskatinti žmones dirbti – palankesnė ir daugiau pinigų kišenėse paliekanti mokesčių sistema. Dėl to Seimo Laisvės frakcija siekia apmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) didinimo.

Laisvės frakcijos siūlymu, NPD didinimas turi apimti ne tik žemiausias pajamas gaunančius žmones, bet ir viduriniąją klasę – jei bus pritarta, daugiau pinigų kišenėse liks uždirbantiems iki dviejų vidutinių atlyginimų, apytiksliai iki 1700 eurų į rankas – tai yra net 95 proc. šalies dirbančiųjų.

„Taip pat reikėtų peržiūrėti visą nedarbo draudimo sistemą – svarstyti galimybę nedarbo draudimą padaryti pasirenkamą, kaip yra, pavyzdžiui, Danijoje. Suderinus tai su aktyvia Užimtumo tarnybos veikla, taiklesniu išmokų mokėjimu, šešėlio mažinimu, pasieksime apčiuopiamų rezultatų“, – teigė V. Mitalas.

Dar vienas sprendimas – nulinis reinvestuojamo pelno mokesčio tarifas, padėsiantis verslui daugiau investuoti į technologijas ir kurti patrauklias darbo vietas. Toks modelis jau taikomas Estijoje, Latvijoje ir iš dalies Lenkijoje.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

(Perskaityta per mėnesį: 4, iš jų šiandien: 1.)