Finansai

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narių V. Čmilytės-Nielsen ir E. Gentvilo pranešimas: „Valdžios brukamas nekilnojamojo turto mokestis – fragmentinis pasipinigavimas viduriniosios klasės sąskaita“

2019 m. spalio 9 d. pranešimas žiniasklaidai

Finansų ministerijos planai ženkliai plėsti nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimo bazę, tačiau iš to surinkti vos 8 mln. eurų per metus, tėra fragmentiškas bandymas užkišti biudžeto skyles, atsirandančias dėl vis didesnio valdančiųjų apetito išlaidauti, mano opozicinė Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija. Toks nekompleksinis valdžios pasipinigavimas nespręs jokių esminių sektoriaus problemų, o taps rimta našta didmiesčiuose gyvenantiems vienišiems žmonėms, jaunoms šeimoms ir specialistams, įsigijusiems butus su paskola.

 „8 mln. eurų, kuriuos tikimasi surinkti, niekaip netaps nekilnojamojo turto mokesčio sprendimu. Iš esmės – tai „kosmetiniai“ įstatymo pakeitimai, tačiau perpus nuleista neapmokestinamosios vertės kartelė labiausiai užguls vienišus arba nesusituokusius Vilniaus, Palangos, Neringos, Druskininkų gyventojus. Beje, 100 tūkst. vertės riba yra labai arti naujo ekonominės klasės būsto. Todėl tai taptų prievole jauniems specialistams, šeimoms, įsigijusioms butus su paskola. O tai jau bus kaip ir dvigubas apmokestinimas: žmonės ne tik mokės banko paskolą, bet dar ir NT mokestį“, – teigia opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

 Liberalė atkreipia dėmesį į tai, kad pasaulyje NT mokestis yra infrastruktūrinis – naudojamas tame regione, kuriame surenkamas. Tuo metu dabartinis valdančiųjų siūlymas iškreipia šio mokesčio esmę: surinkti pinigai keliaus ne į savivaldybių, o į valstybės biudžetą. Kadangi jis bus padalintas visai Lietuvai, tai žmonės, kurie sumokės NT mokestį Vilniuje, Kaune ar Palangoje, nepajaus jokio efekto savo miestuose.

„Siūlomu įstatymu ir toliau formuojama ydinga praktika – kurti išimtis. Pavyzdžiui, savininkai, kurie turi didžiausios vertės turtą, galės jo išvengti registruodami namus ar butus įmonių vardu.

Be to, Lietuvos didmiesčiuose turėtų ženkliai padaugėti ūkininkų, menininkų, mokytojų ir kunigų, nes NT mokesčio nereikia mokėti įmonėms, kurios uždirba iš žemės ūkio veiklos, taip pat asmenims, turintiems meno kūrėjo statusą, kurie naudoja NT kūrybinei veiklai ar švietimo darbui. Lengvata taip pat bus taikoma religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų nekilnojamajam turtui. Be to, yra rizikų,  kad visos papildomos pajamos iš NT mokesčio gali būti skiriamos jo administravimui“, – pastebi Seimo Ekonomikos komiteto narys, liberalas Eugenijus Gentvilas. 

Liberalų įsitikinimu, mažesnė blogybė, paprastesnis ir naudingesnis valstybei ir suprantamesnis žmonėms būtų visuotinis NT mokestis, taip pat ir valstybės valdomam turtui, t. y. jį turėtų mokėti visi, tačiau po nedidelį tarifą. Todėl NT apmokestinimo sistema turėtų būti keičiama kompleksiškai, o ne fragmentiškai, turint nedeklaruojamų savanaudiškų tikslų.

„Vis giliau į asmenines žmonių kišenes norinčiai lįsti valdžiai reikėtų žvilgtelti į veidrodį: turėtų būti apmokestinamas ir biudžetinių įstaigų turtas. Tai būtų gera paskata ne tik inventorizuoti valstybės valdomą nekilnojamąjį turtą, atsisakyti perteklinių patalpų, bet ir mažiau leisti mokesčių mokėtojų pinigų joms išlaikyti“, – teigia opozicinės Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnė Viktorija Čmilytė-Nielsen.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)