Finansai

Seimo narių laikinųjų grupių pranešimas: „Seimo nariai, Kauno ir Alytaus regionų merai ir verslo atstovai kreipėsi į Vyriausybę dėl kelio Nr. KK130 (Kaunas–Alytus) rekonstrukcijos“

2021 m. kovo 5 d. pranešimas žiniasklaidai

Šią savaitę Laikinųjų Kauno regiono bičiulių ir Dzūkijos bičiulių grupių nariai, Birštono, Druskininkų, Alytaus miesto, Lazdijų, Prienų, Kauno, Varėnos ir Alytaus rajonų merai bei Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai kreipėsi į Vyriausybę dėl Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių plano.

Kreipimesi prašoma rengiant Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą įtraukti ir vieno intensyviausių bei avaringiausių Lietuvos kelių – Nr. 130 (Kaunas–Alytus) – rekonstrukciją analogiškai su keliu Nr. A14 (Vilnius–Utena).

„Šiuo metu prioritetiniai darbai kelyje Nr. 130 yra žemės paėmimo visuomenės reikmėms procedūros, o 2022  m. – techninio projekto parengimas ir realių kelio rekonstravimo darbų planavimas. Viso projekto darbai buvo aptarti su Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) vadovais, Kauno ir Alytaus regionų savivaldybių merais, susisiekimo ministru M. Skuodžiu ir Seimo Ekonomikos komiteto posėdžiuose, vykdant parlamentinę kontrolę“, – teigė Kauno regiono bičiulių grupės pirmininkas, Seimo narys Andrius Kupčinskas.

Remiantis anksčiau Susisiekimo ministerijos pateikta informacija, žemės paėmimo procedūros galėtų trukti iki 2022 m. rudens. Lygiagrečiai jau 2022 m. pradžioje galėtų prasidėti techninio projekto rengimas, kuris truktų iki 2023 m. spalio mėn. Realūs rangos darbai prasidėtų 2023 m.

Kelias Nr. 130 būtų rekonstruojamas į IIa kategoriją: iš viso – 3 eismo juostos (2 juostos – vienai ir 1 juosta – kitai eismo krypčiai, skirtingų krypčių eismą atskiriant apsauginiu barjeru, eismo juostų skaičių viena kryptimi keičiant maždaug kas 2–3 km).

Į rekonstruojamo kelio ribas šiuo metu patenka 274 žemės sklypai (121 sklypas – Kauno rajone, 153 – Prienų rajone), iš kurių būtina išpirkti kelio platinimui reikalingas žemės sklypo dalis. Bendras visuomenės poreikiams paimamos žemės plotas – 41,9 ha (Kauno rajone – 14,59 ha, Prienų rajone – 27,33 ha). Tam reikės iki 3 mln. Eur  („Via Baltica“ sklypams nuo Marijampolės iki Lenkijos sienos prireikė per 4 mln. Eur).

„Ankstesniuose pasitarimuose su Susisiekimo ministerijos ir LAKD vadovais sutarta, kad reikiamos lėšos bus numatytos LAKD sąmatose, nekeičiant Seime patvirtinto 2021 m. patvirtinto biudžeto projekto. Tuo pačiu siūlytina keisti žvyrkelių finansavimo proporcijas, daugiau dėmesio skiriant strateginei Lietuvos kelių infrastruktūrai finansuoti ir plėtoti“, – teigė A. Kupčinskas.

Minimas kelias svarbus ne tik kaip susisiekimo arterija, tačiau ir kaip viena iš sąlygų Pietų Lietuvos regiono socialinei, ekonominei pažangai. „Nors Dzūkijos kraštas yra sąlyginai netoli didžiausių šalies regiono centrų, tačiau dėl itin prasto susisiekimo, investicijoms pritraukti būtinų žemės sklypų ir infrastruktūros stokos kraštas negali išnaudoti savo potencialo. Daugelį metų nespręstos esminės šio regiono problemos lėmė didelius ekonominius čia gyvenančių ir dirbančių žmonių pajamų skirtumus lyginant su šalies vidurkiu. Dzūkijos krašto parlamentinės bičiulių grupės susitikime su šio krašto merais sutarta, kad susisiekimo problema yra viena iš svarbiausių, jai spręsti būtinos bendros Seimo, regiono vadovų ir Vyriausybės pastangos. Kelio Kaunas–Alytus projekto įtraukimas į Vyriausybės programos įgyvendinimo priemonių planą būtų labai svarbus žingsnis šalinant kliūtis Pietų Lietuvos ekonominiam augimui“, – teigia parlamentinės Dzūkijos bičiulių grupės pirmininkas Vytautas Bakas. 

Kaip teigia Susisiekimo ministerija, šiuo metu svarstoma galimybė į Vyriausybės programos priemonių įgyvendinimo planą įtraukti krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstravimo projektą, tačiau šiam projektui įgyvendinti kol kas nėra užtikrintas finansavimas.

„Lietuvos regioninė politika, visų pirma, prasideda nuo susisiekimo sistemos. Jei mes siekiame maksimalios transporto sektoriaus integracijos ir europietiško susisiekimo standartų, privalome atsižvelgti į didžiausius eismo srautus aptarnaujančių kelių kokybę, o ji, tenka pripažinti, vis dar išlieka viena prasčiausių visoje Europoje. Kelias Kaunas–Alytus, kuriuo naudojasi ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir šalies svečiai, važiuodami tiek į Birštono, tiek į Druskininkų kurortus, išlieka nesaugiausias ir avaringiausias – šį problema nesprendžiama nuo 1997 m., tad metas judinti klausimą iš esmės“, – teigia A. Kupčinskas.

Pranešimą paskelbė: Monika Kutkaitytė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

(Perskaityta per mėnesį: 8, iš jų šiandien: 1.)