Finansai

Seimui pristatytas naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektas

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Vincas Jurgutis Seimui pristatė naujos redakcijos Viešųjų pirkimų įstatymo projektą Nr. XIVP-1919 ir lydimuosius teisės aktus, parengtus atlikus viešųjų pirkimų sistemos poveikio vertinimą, siekiant priimti reikiamus sprendimus dėl jos tobulinimo, kurie galėtų padėti efektyviau vykdyti viešuosius pirkimus ir pasiekti geresnių rezultatų.

Poveikio vertinime identifikuotos tos viešųjų pirkimų sistemos sritys, kurioms reikia skirti papildomą dėmesį siekiant geresnių viešųjų pirkimų rezultatų ir kokybiškesnių viešųjų paslaugų vartotojams: viešieji pirkimai orientuoti į pirkimo procedūras, o ne galutinį rezultatą; tiekėjai neišnaudoja esamų galimybių savo produktus ar paslaugas pasiūlyti viešajam sektoriui.

Seimui teikiamais įstatymų projektais siekiama padėti spręsti kai kurias praktines problemas, palengvinanti pirkimų vykdymą perkančiosioms organizacijoms ir perkantiesiems subjektams, skatinanti aktyvesnį tiekėjų dalyvavimą pirkimuose, stiprinti vidaus kontrolės sistemas perkančiosiose organizacijose, užtikrinti tinkamą viešųjų pirkimų politikos įgyvendinimą.

„Siūloma suteikti daugiau lankstumo pirkimų dalyviams, kad būtų galima išvengti situacijų, kai dėl klaidų atmetami ekonomiškiausi, ekonomiškai naudingiausi pasiūlymai, kai pirkimų vykdytojas, pastebėjęs netikslumus pirkimų sąlygose, tęsia pirkimus, nors jam tai nenaudinga“, – pristatydamas projektus sakė V. Jurgutis.

Pasak viceministro, numatoma suteikti galimybę tiekėjams tikslinti pasiūlymų dokumentus ar duomenis apie atitiktį pirkimo dokumentų reikalavimams, išskyrus tuos pasiūlymo duomenis, kurie yra vertinami sudarant pasiūlymų eilę ir sutartyje nurodyta kainos sąnaudos. Taip pat siūloma nustatyti galimybę keisti pirkimo sąlygas pratęsiant pasiūlymų pateikimo terminą, išskyrus tarptautinių pirkimų atveju. Tai turėtų sumažinti pirkimo nutraukimo atvejų skaičių. Naujoje įstatymo redakcijoje siūloma nustatyti ir galimybę nutraukti pradėtas pirkimo procedūras, jeigu pirkimo dokumentuose padaryta esminių klaidų, dėl kurių negalima sudaryti pirkimo sutarties.

V. Jurgutis Seimo nariams sakė, kad teikiamais pakeitimais siekiama suteikti daugiau pasirinkimo perkančiosioms organizacijoms, kartu duodant joms didesnę atsakomybę atliekant pirkimus: „Visų pirma, keičiant požiūrį dėl pirkimo objekto skaidymo į dalis siūloma, kad neliktų absoliutaus reikalavimo skaidyti pirkimą į dalis, tačiau reikalauti priimti sprendimą perkančiajai organizacijai atsižvelgiant į tai, ar pirkimo skaidymas į dalis padidintų konkurenciją ir padidintų smulkiojo ir vidutinio verslo galimybes dalyvauti tokiuose pirkimuose. Taip pat siūloma atsisakyti ribojimo dėl bendros pirkimo sutarties pakeitimo vertės iki 100 proc. Išliktų tik tas ribojimas, kad vieno pakeitimo vertė turėtų neviršyti 50 proc. pradinės sutarties vertės ir kitos direktyvose nustatytos sutarčių keitimo sąlygas.“

Numatoma leisti supaprastintas skelbiamas derybas vykdyti praleidžiant paraiškų teikimo etapą; nustatyti daugiau galimybių sudaryti sutartį tiesiogiai neatliekant procedūrų tais atvejais, kai pirkimų procedūrų taikymas nėra tikslingas. „Galime kalbėti ir apie mokslinių darbų vertinimą, mokslinius straipsnius, iš leidėjų įsigyjamus leidinius, prekes, paslaugas globojamų asmenų savarankiškumui ugdyti, stovyklų paslaugas profesionaliems sportininkams, dalyvavimo parodose paslaugas ir panašiai“, – sakė viceministras.

Įstatyme siūloma atsisakyti perteklinių reikalavimų nustatyti galimybę tik iš būsimo laimėtojo prašyti dokumentus, patvirtinančius atitiktį reikalavimams, susijusiems su nacionaliniu saugumu.

Supaprastintų pirkimų atveju siūloma tikrinti mažiau asmenų, apie kuriuos tiekėjas turi pateikti informaciją. Pasak V. Jurgučio, dėl teistumo turėtų būti tikrinamas tik vadovas ar asmuo, turintis teisę surašyti ir pasirašyti tiekėjo finansinės atskaitos dokumentus.

Numatoma atsisakyti besidubliuojančių dokumentų, iš pirkimo vykdytojų nereikalauti nešališkumo deklaracijos tais atvejais, jeigu yra deklaruojami viešieji ir privatūs interesai.

Taip pat siūloma stiprinti pirkimų organizavimo ir vidaus kontrolę: reikalauti perkančiosioms organizacijoms parengti vidaus kontrolės tvarką, kuri apimtų visą pirkimų procesą, nustatyti pareigą paskirti asmenis, atsakingus už pirkimo sutarties vykdymą.

Įstatymu siekiama didinti skaidrumą, pirkimų procedūrų ataskaitose nurodant asmenis, kurie dalyvauja pirkime priimant sprendimus.

Projektams po pateikimo pritarė 80, nė vienas nebalsavo prieš, susilaikė 20 Seimo narių. Seimo posėdyje šiuos klausimus numatoma svarstyti spalio 18 d.

Pranešimą paskelbė: Saulė Eglė Trembo, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)