Finansai

Simonas Lisauskas: smulkus ir vidutinis verslas privalo prisiminti ne tik pandemines, bet ir įprastas rizikas

Daugiau nei metus visą pasaulį kaustanti Covid-19 pandemija Lietuvoje stipriai palietė smulkųjį ir vidutinį verslą – jis buvo priverstas stabdyti ar apriboti veiklą, prisitaikyti prie unikalių sąlygų, skubiai transformuoti veiklos principus. Visas įmonių dėmesys buvo nukreiptas į šiuos neplanuotus veiksmus, tiesiogiai apsunkinusius veiklos ir plėtros galimybes bei keitusius nusistovėjusias rizikų valdymo praktikas. Visgi „Lietuvos draudimo“ skaičiai rodo, kad niekur nedingo ir būtinybė atsižvelgti į įprastinių rizikų tikimybę, kuri, nelaimės atveju, gali grėsti net įmonės bankrotu.

Karantinas privertė stabdyti veiklą, bet galimų rizikų nepašalino

Gyvendami smarkiai apribotomis veiklos sąlygomis ir rūpindamiesi įmonės išlikimu, smulkaus ir vidutinio verslo atstovai dažnai užmiršta, kad niekur nedingo didžioji dalis įprastinių rizikų, galinčių sunaikinti ar apgadinti jų turtą bei pakenkti darbuotojams. 

Mūsų įmonės duomenimis, vien per pirmąjį šių metų mėnesį smulkiojo ir vidutinio verslo segmente buvo fiksuota 40 vandens sukeltų žalų, kurių nuostolis buvo daugiau nei 45 tūkst. eurų. Praėjusiais metais, kurių didžiąją dalį taip pat vyravo karantinas, tokių žalų buvo net 249, o nuostolis siekė daugiau nei 400 tūkst. eurų. 

Taip pat fiksuotos 153 audros sukeltos žalos, 106 piktavališki pastato sugadinimai, 88 elektronikos gedimai, 40 vagysčių. Dalies šių žalų nuostoliai siekia beveik pusę milijono eurų.

Svarbu suprasti, kad net ir aktyviai nevykdant veiklos, verslo įmonių turimas turtas lieka lengvai pažeidžiamas įvairiausių rizikų ir gali atnešti itin skausmingų nuostolių ar net lemti bankrotą. Niekas nėra apsaugotas nuo audros, trūkusių vamzdžių ar gaisro. 

Būtent pastarasis per praėjusius metus skirtingoms įmonėms atnešė didžiausius, šimtatūkstantinius nuostolius, o bendra jo sukeltų žalų verslui suma gerokai viršijo milijoną eurų. Iki pamatų sudegę gamybos ar plėtojamo ūkio pastatai, sugadintas savas ir kaimynų turtas bei įranga. Tokios nelaimės būna netikėtos, dėl to apie jas būtina pagalvoti iš anksto, ypač laikotarpiu, kai kiekvienas papildomas nuostolis gali reikšti verslo pabaigą.

Užtikrinta galimybė kompensuoti galimas žalas – atsakomybė už verslą ir darbuotojus

Iki šiol Lietuvoje atlikti tyrimai rodo, kad smulkaus ir vidutinio verslo įmonės dažnai vietoje draudimo rizikos valdymui renkasi alternatyvias rizikos prevencijos priemones. Pavyzdžiui, paskutiniais duomenimis, apie 68 proc. šio sektoriaus atstovų investuoja į fizinę turto apsaugą, o 53 proc. kaupia finansinę atsargą galimiems nenumatytiems nelaimės atvejams. 

Tokios priemonės yra neabejotinai svarbios kaip papildomos priemonės, leidžiančios amortizuoti sritis ir aspektus, kurie neperduodami draudimui, tačiau vargiai gali būti laikomos sėkmingos rizikos valdymo pagrindu. 

Pavyzdžiui, šiuo laikotarpiu, kai įmonių pajamos ir taip sumažėjusios, kapitalo rezervų neliko arba jie skiriami tiesiogiai pandemijos keliamiems nuostoliams dengti, santaupos, kurios padėtų kompensuoti patiriamas netikėtas žalas nebėra išeitis, ypač, jei šios žalos gali būti skaičiuojamos dešimtimis ir šimtais tūkstančių eurų. 

Tokių atvejų galimybės numatymas – nors ir nemaloni, bet būtina kiekvienos atsakingos, savo turtu, darbuotojais bei verslo ateitimi besirūpinančios įmonės prerogatyva. Kitaip tariant, atsakingas verslas, susidurdamas su finansinėmis problemomis, visas kitas galimas rizikas turėtų siekti atiduoti valdyti draudikams, o ne rizikuoti ir taip tuo metu minimaliais finansais.

Pandeminė situacija keičia verslo požiūrį į sveikatos draudimą

Susidariusi unikali pasaulinė situacija pastūmėjo ir pozityviems struktūriniams pokyčiams, kurie liečia smulkiojo ir vidutinio verslo požiūrį į sveikatos draudimą. Pandemija privertė susimąstyti apie pamatinę ir neginčijamą sveikatos vertę bei poreikį ja rūpintis ne tik ištikus bėdai, bet nuolatos. 

2020 metais sveikatos draudimo paklausa „Lietuvos draudime“ augo beveik 50 proc. ir tai nestebina. Šio pobūdžio draudimas leidžia darbuotojams jaustis užtikrintiems dėl galimybės gauti įvairias medicinines konsultacijas ir paslaugas, susidoroti su įvairiomis sveikatos, tame tarpe, ir psichologinėmis, problemomis, iškylančiomis dirbant karantino sąlygomis. 

Sveikatos draudimas yra vienas labiausiai darbuotoją motyvuojančių aspektų, kuriuos gali pasiūlyti darbdavys, ir jau ilgą laiką yra įprastas didelėse korporacijose. Duomenys rodo, kad šiuo sudėtingu laikotarpiu, kai sveikata iš naujo buvo atrasta kaip pamatinis prioritetas, tendencija skirti lėšų darbuotojų sveikatos draudimui perėjo ir į smulkųjį bei vidutinį verslą. 

Toks poslinkis mąstyme rodo ir sparčiai augančią smulkiojo bei vidutinio verslo atsakomybę už savo darbuotojus, ir greitą jų reakciją dėl pandemijos besikeičiančioje rinkoje, siekiant išlaikyti esamus bei pritraukti potencialius darbuotojus.

Siūlomos ir specialiai Covid-19 skirtos rizikos valdymo strategijos

Inovatyviai pažvelgti į susidariusią padėtį teko ir pačioms draudimo kompanijoms. „Lietuvos draudimas“ šiuo sudėtingu laikotarpiu ėmė teikti specialiai Covid-19 rizikos valdymui nukreiptą paslaugą. Jei darbuotojas užsikrečia, suserga, negali dirbti arba yra hospitalizuojamas, jis gaus apibrėžto dydžio išmoką galimoms šios patiriamos žalos išlaidoms padengti. 

Tokio pobūdžio specializuotos paslaugos naudingos tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, ypač jei darbas negali būti organizuojamas nuotoliniu būdu ir atsiranda didesnė rizika užsikrėsti virusu. Šiuo atveju abi pusės – ir darbuotojas, ir darbdavys – gali jaustis saugiau tokioje neapibrėžtoje situacijoje, kokioje šiandien gyvename.  

Bet kuriuo atveju, tiek pasaulinė pandeminė situacija, tiek dėl jos mūsų šiandienine kasdienybe tapęs karantinas smulkiajam ir vidutiniam verslui atnešė be galo didelių iššūkių. Viena vertus, jie skatina ieškoti naujų išgyvenimo strategijų, priimti ryžtingus sprendimus ir apsišarvuoti kantrybe. Antra vertus, koncentracija į šiuos iššūkius privalo neužgožti ir elementarios atsakomybės suvaldant ir labiau įprastas rizikas, nelaimės atveju galinčias grėsti dar didesniais nuostoliais.

Simonas Lisauskas, „Lietuvos draudimo“ Verslo klientų departamento direktorius

Pranešimą paskelbė: Paulina Urbelytė, Agentūra 1323 (UAB Trylika-dvidešimt trys)
Simonas Lisauskas: smulkus ir vidutinis verslas privalo prisiminti ne tik pandemines, bet ir įprastas rizikas

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)