Finansai

Skolų išieškojimo sistemai gresia katastrofa

Vilniaus Universiteto Teisės fakulteto profesorius, habilituotas daktaras Vytautas Nekrošius

Finansų ministerijos inicijuota „Vieno langelio“ reforma viešojoje erdvėje jau sulaukė nemažai kritikos dėl to, kad Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) žadama perleisti didelę dalį skolų išieškojimo procedūrų. Teisės ekspertai pasigenda paaiškinimų, kodėl prireikė jaukti tvarkingai veikiančią sistemą, kuri valstybei iš esmės nieko nekainuoja. Pagal Finansų ministerijos sumanymą, ateityje VMI galėtų pati nurašyti nuo skolininkų sąskaitų lėšas už, pavyzdžiui, nesumokėtas baudas ar kitas neįvykdytas prievoles. Atitinkamai antstoliams būtų patikėta išieškoti skolas valstybei tik gerokai sudėtingesniais atvejais, kai skolininkas neturi sąskaitose pakankamai lėšų.

 Valstybė kažkodėl mėgina keisti visiškai normaliai veikiančią sistemą. Šiuo metu iš biudžeto nereikia mokėti nė euro už skolų valstybei išieškojimą, nes tą atlieka antstoliai. Jei didelė dalis šių funkcijų bus perleista valstybinei institucijai, pavyzdžiui, VMI, tuomet teks kurti didžiulį aparatą, palaikyti visą sistemą, o tai atitinkamai lems dideles biudžeto išlaidas.

 Negana to, valstybė nusiteikusi pati išieškoti pinigus tik iš tų skolininkų, iš kurių juos nurašyti lengviausia. Sudėtingesnius atvejus ir toliau turėtų administruoti antstoliai.

 Tai reiškia, kad norima sugriauti kryžminio skolų išieškojimo finansavimo modelį, kai lengviau išieškomų skolų sąskaita padengiamos sąnaudos, kurios patiriamos tuomet, kai išieškojimo procesas būna sudėtingesnis. Jei valstybė „nusigriebs grietinėlę“, o antstoliams liks tik probleminiai išieškojimai, antstolių kontorų apyvartinės lėšos drastiškai sumažės.

 Tokiu atveju pačių antstolių gretos šalyje smarkiai susitrauktų. O tai lemtų daug prastesnį šių paslaugų prieinamumą, nes gali nutikti taip, kad antstolių kontoros mažesniuose miestuose tiesiog užsidarytų ir liktų veikti tik didmiesčiuose. Be to, dėl išaugusių sąnaudų jų paslaugos smarkiai pabrangtų.

 Kita vertus, siūlomas modelis nėra teisingas ir skolininkų atžvilgiu. Jeigu žmogus turi pakankamai pinigų sąskaitose, tačiau piktybiškai ar dėl žioplumo nesumoka skirtų baudų, VMI nesunkiai nurašys reikiamą sumą, paimdama savo nustatytą mokestį, kuris, kaip žadama, bus simbolinis.

 Atitinkamai jei kitas gyventojas sunkiai verčiasi ir jo skolų nepavyktų išieškoti iš karto, tuomet procesas pereitų antstoliams. Pastarieji dėl padidėjusių sąnaudų taikytų didesnius įkainius. Tad finalas būtų toks, kad turtingesni sumokėtų gerokai mažiau už skolos išieškojimą, nei žmonės iš socialiai pažeidžiamų sluoksnių.

 Teisiniu požiūriu valstybė gali keisti sistemą, kaip jai atrodo naudinga. Ji gali rinktis, gali net įteisinti valstybinius antstolius. Tik mes juos jau turėjome – buvo daug išlaidų ir jokio teigiamo rezultato.

 Apibendrinant galima teigti, kad dabartinė sistema yra puikiai veikianti ir, kas ne mažiau svarbu, nieko nekainuojanti biudžetui. Todėl visiškai nesuprantama logika, kodėl ją reikia imti ir sugriauti, taip sukeliant chaosą.

Pranešimą paskelbė: Džeraldas Kauneckas, UAB „Idea Prima”

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)