Keraminiai dirbiniai pagal šukės poringumą skirstomi į poringuosius ir sukepusius. Atsižvelgiant į gamybos žaliavas, taip pat į gamybos technologinį procesą, kiekviena iš grupių skirstoma į tris pogrupius: o grublėtąj ą keramiką; o dailiąją keramiką; o ugniai atsparius gaminius. Grublėtoji keramika – tai plytos, blokai, čerpės, drenažo ir kanalizacijos vamzdžiai, grindų plytelės, o dailioji – fajanso, porceliano, dekoratyviniai akmens masės dirbiniai, metalo konstrukcijos, apdailos plytelės, santechnikos gaminiai, elektroniniai ir radiotechniniai dirbiniai. Ugniai atsparūs dirbiniai nepraranda savo formos iki 1 580 °C. Keraminių dirbinių klasifikavimas pagal jų paskirtį ir gamybos būdą: statybinė keramika – tai keraminiai dirbiniai, skirti gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių pastatų sienoms mūryti, stogams dengti, grindiniams, grindims įrengti, apdailai: mūro…
Metaliniai turėklai ir istorija
Muziejaus ir Lietuvos kraštotyros draugijos organizuojamų kompleksinių ekspedicijų metu nors ir negausi, bet įdomi ir vertinga ilgamečio šio muziejaus direktoriaus Vinco Žilėno (1907-1982) surinkta kalvių skaičiaus statistika kai kuriose Aukštaitijos parapijose. Keletas kaimų aprašų ir etnografijos brėžinių yra ir šio muziejaus pirmajame (K.Šešelgio (1915-1998) fonde. Be to, iš Lietuvos muziejuose sukauptos aprašomosios medžiagos dar būtina paminėti Šiaulių, „Aušros” muziejaus (toliau – SAM) bendradarbių, kraštotyrininkų ir muziejininkų A.Vitausko ir J.Petrulio aprašus, kuriuose minimi Gruzdžių, Kuršėnų ir Šaukėnų amatai ir amatininkai. Tuose aprašuose pažymėta, kad tarp dažniausiai tarpukario Lietuvos kaimuose sutinkamų amatininkų – račių, siuvėjų – nurodomi ir kalviai bei jų dirbtuvės. Kaip tik ši medžiaga leidžia dar kartą patvirtinti, kad račiai…
