• Namai

    Metalo konstrukcijos ir keraminiai dirbiniai

    Keraminiai dirbiniai pagal šukės poringumą skirstomi į porin­guosius ir sukepusius. Atsižvelgiant į gamybos žaliavas, taip pat į gamybos technologinį procesą, kiekviena iš grupių skirstoma į tris pogrupius: o    grublėtąj ą keramiką; o    dailiąją keramiką; o    ugniai atsparius gaminius. Grublėtoji keramika – tai plytos, blokai, čerpės, drenažo ir kana­lizacijos vamzdžiai, grindų plytelės, o dailioji – fajanso, porceliano, dekoratyviniai akmens masės dirbiniai, metalo konstrukcijos, apdailos plytelės, santechni­kos gaminiai, elektroniniai ir radiotechniniai dirbiniai. Ugniai atspa­rūs dirbiniai nepraranda savo formos iki 1 580 °C. Keraminių dirbi­nių klasifikavimas pagal jų paskirtį ir gamybos būdą: statybinė keramika – tai keraminiai dirbiniai, skirti gyvenamųjų, visuomeninių ir pramoninių pastatų sienoms mūryti, stogams dengti, grindiniams, grindims įrengti, apdailai: mūro…

  • Namai

    Metaliniai turėklai ir istorija

    Muziejaus ir Lietuvos kraštotyros draugijos organizuojamų kompleksinių ekspedicijų metu nors ir negausi, bet įdomi ir vertinga ilgamečio šio muziejaus di­rektoriaus Vinco Žilėno (1907-1982) surinkta kalvių skaičiaus statisti­ka kai kuriose Aukštaitijos parapijose. Keletas kaimų aprašų ir et­nografijos brėžinių yra ir šio muziejaus pirmajame (K.Šešelgio (1915-1998) fonde. Be to, iš Lietuvos muziejuose sukauptos aprašomosios medžiagos dar būtina paminėti Šiaulių, „Aušros” muziejaus (toliau – SAM) ben­dradarbių, kraštotyrininkų ir muziejininkų A.Vitausko ir J.Petrulio ap­rašus, kuriuose minimi Gruzdžių, Kuršėnų ir Šaukėnų amatai ir amati­ninkai. Tuose aprašuose pažymėta, kad tarp dažniausiai tarpukario Lie­tuvos kaimuose sutinkamų amatininkų – račių, siuvėjų – nurodomi ir kalviai bei jų dirbtuvės. Kaip tik ši medžiaga leidžia dar kartą patvir­tinti, kad račiai…