Finansai

Teismas: „Vilniaus lokomotyvų remonto depo“ atsarginių dalių pirkimo konkursas – neteisėtas

Vakar Vilniaus apygardos teismas tenkino didžiausiai privačiai geležinkelio paslaugų įmonių grupei „Skinest Rail“ priklausančios bendrovės „Skinest Baltija“ ieškinį ir neteisėtu pripažino „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“ (VLRD) birželio mėnesį įvykdytą riedmenų stabdžių sistemos atsarginių dalių pirkimą. Jau pasirašytos pirkimo sutartys su Latvijos ir Lietuvos įmonėmis pripažintos negaliojančiomis. VLRD taip pat įpareigota padengti „Skinest Baltija“ bylinėjimosi išlaidas.

„Skinest Baltija“ į teismą kreipėsi sužinojusi, kad nepaisant galutinių anksčiau vykusių teismo procesų išvadų, VLRD ir toliau atlieka selektyvius pirkimus nesilaikant Viešųjų pirkimų įstatymo, į kuriuos kviečiasi tik sau priimtinus tiekėjus.

Teismas dar kartą patvirtino, kad VLRD laikytina perkančiąja organizacija, kuri privalo pirkimus vykdyti pagal viešųjų pirkimų įstatymą. Teismas taip pat pripažino, kad VLRD nepagrįstai save laiko perkančiuoju subjektu pagal Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymą – tam nėra jokio pagrindo.

„Nutartis nepalieka vietos interpretacijoms, todėl tikiuosi, kad VLRD ir kitos „Lietuvos geležinkelių“ įmonės pagaliau pradės vykdyti teismo nurodymus. Tai jau trečias ar ketvirtas teismo sprendimas, kuris konstatuoja tą patį – ir „Lietuvos geležinkelių“ antrinės įmonės turi laikytis įstatymų. Tik, kad jos nesilaiko. Pažymėtina, kad visus ankstesnius teismų sprendimus komentavo ir paaiškinimus teikė ne VLRD ar kuri kita antrinė įmonė, o „Lietuvos geležinkelių“ atstovas. Šis faktas leidžia daryti išvadą, kad tai yra visos grupės strategija – ignoruoti realybę ir jaustis aukščiau už įstatymą. Jeigu kas – akcininkė pridengs, o šią valdanti ministerija – patylės. Tai pavojingas precedentas, kenkiantis tiek valstybei, tiek visiems Lietuvos piliečiams, keliantis klausimų dėl lėšų panaudojimo skaidrumo. Be to, statymų ir teismų sprendimų ignoravimas pakerta pasitikėjimą valstybines įmones prižiūrinčiomis institucijomis,“ – pažymėjo „Skinest Baltija“ direktorius Valdas Rasimas.

Lietuvoje veikiančios bendrovės „Skinest Baltija“ ir „Gretvita“ priklauso nuo 1991 metų veikiančiai Estijos grupei „Skinest“, kurios pagrindinė  bendrovė „Skinest Rail“ teikia kompleksinius sprendimus geležinkelių transporto sektoriui Baltijos šalyse, Suomijoje, Lenkijoje , Kroatijoje , Ukrainoje, Rusijoje, Kazachstane, Azerbaidžane ir Gruzijoje. „Skinest Energy“ investuoja į atsinaujinančios energijos projektus, valdo 2 vėjų parkus Estijoje ir 2 hidroelektrines Gruzijoje.  „Skinest“ taip pat valdo golfo laukus Gruzijoje, investuoja į nekilnojamojo turto projektus, neseniai įsigijo Latvijos kosmetikos bendrovę „Dzintars“.  Grupėje dirba daugiau nei 1500 žmonių.

Daugiau informacijos:

Valdas Rasimas

„Skinest Baltijal“ direktorius

Tel.: +370 618 20339

valdas@skinest.lt

Pranešimą paskelbė: Skaistė Barauskienė, UAB „Publicum“

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)