Investuojantys Lietuvos gyventojai labiau orientuojasi į trumpalaikius finansinius tikslus, o dažniausiai per mėnesį įdarbina iki 100 eurų. „Artea“ banko iniciatyva atliktas tyrimas atskleidė, kad daugiau nei pusė (56 proc.) investuojančių lietuvių tai daro siekdami gauti papildomų pajamų prie pagrindinio uždarbio. Visgi ekspertai sako, kad investuojant verta galvoti ne apie sprinto, o maratono distanciją.
Su tikslu sukaupti pensijai investuoja 45 proc. investuojančių šalies gyventojų, penktadalio (18 proc.) siekis yra būstas, o 14 proc. – automobilis. Dar 13 proc. investuodami siekia uždirbti vaikų studijoms, o 6 proc. – skolų padengimui. Kitokius neįvardintus tikslus nurodė dešimtadalis.
„Dar 2023 m. didžiausia dalis (56 proc.) investuojančių gyventojų siekė pasirūpinti finansiškai saugesne senatve. Pernai ši dalis sumažėjo iki 47 proc., o šiemet siekia 45 proc. Tai rodo, kad investuojančių lietuvių dėmesys krypsta į trumpalaikius tikslus. Jie savaime nėra blogas dalykas, tačiau naujokams koją dažnai pakiša didelės ir greitos grąžos lūkestis. Nepavykus greitai uždirbti, dažno susidomėjimas investavimu atslūgsta“, – pažymi „Artea“ banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.
Anot dr. D. Kolmatsui, reikėtų nepamiršti, kad investavimas didžiausią naudą atneša ilguoju laikotarpiu, kai disciplinuotai laikomasi pasirinktos strategijos. Dėl to, ekspertės teigimu, trumpalaikius finansinius tikslus gali būti verta labiau sieti su taupymu, o ilgalaikius – su investavimu. Taip pat galima bandyti suderinti ilgalaikes ir trumpalaikes investavimo strategijas.
Tyrimo duomenimis, 27 proc. visų investuojančių Lietuvos gyventojų investavimui per mėnesį skiria 51-100 eurų sumą. Ketvirtadalis (24 proc.) tam atsideda 21-50 eurų. Didesnę nei 100 eurų sumą kas mėnesį investuoja 34 proc., o mažiau nei 20 eurų – 9 proc. visų investuojančių respondentų. Lyginant pastarųjų dešimties metų duomenis, matosi, kad daugėja investavimui skiriančių didesnes sumas. Pavyzdžiui, per mėnesį investuojančių daugiau nei 500 eurų dalis nuo 2016 m. išaugo 4 kartus ir šiuo metu siekia 8 proc.
Kaip atskleidžia tyrimo duomenys, Lietuvos gyventojai į trumpesnį laikotarpį orientuojasi ne tik investuodami, bet ir bendrai planuodami savo finansus. 77 proc. respondentų atskleidė neturintys jokio finansinio plano. Tarp tų, kurie finansinį planą turi, tik 14 proc. finansus planuoja ilgesniam nei 5 metų laikotarpiui. Didžioji dalis (52 proc.) apsiriboja iki 2 metų laikotarpio finansiniu planu.
Be to, didžiausia dalis (31 proc.) lietuvių yra sukaupę tik tokį finansinį rezervą, kuris, nekeičiant įprasto gyvenimo būdo, leistų išgyventi iki 3 mėnesių. 23 proc. Iš santaupų galėtų išgyventi iki 6 mėnesių, o 17 proc. – iki metų. Minkštesne finansine pagalve yra pasirūpinę 17 proc. respondentų. Anot dr. D. Kolmatsui, tokie duomenys taip pat liudija apie šalies gyventojų fokusą į trumpalaikę perspektyvą.
Tyrimas atskleidė, kad iš viso Lietuvoje investuoja 27 proc., o taupo – 82 proc. gyventojų. Investuojančiųjų dalis per pastaruosius dešimt metų daugiau nei padvigubėjo, o taupančiųjų – išaugo 16 proc.
Lietuvos gyventojų apklausą „Artea“ banko iniciatyva šių metų balandį atliko tyrimų bendrovė „Spinter Research“. Iš viso apklausta 1019 suaugusių – 18-75 metų amžiaus – respondentų visoje Lietuvoje.
Svarbu žinoti: investavimas susijęs su rizika. Investicijų vertė gali ir padidėti, ir sumažėti. Jūs galite atgauti mažiau nei investavote, taip pat galite netekti visos investuotos sumos. Prieš priimdami sprendimą investuoti išanalizuokite pasirinkto produkto dokumentus, įvertinkite taikomus mokesčius, investavimo strategiją bei rizikas. Tekste pateikiama informacija yra rinkodaros pranešimas, ji negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) naudoti bet kokius finansinius produktus ar paslaugas, įskaitant „Artea“ grupės įmonių teikiamas paslaugas ir platinamus produktus. Daugiau informacijos: www.artea.lt.
Pranešimą paskelbė: Greta Mejerytė, UAB „INK agency“
