Finansai

Tyrimas: Karantino įtaka verslui – iki 20 proc. mažesni atlyginimai, numatoma atleisti iki 17 proc. darbuotojų

Susirūpinimo pandemija lygis Lietuvoje gerokai didesnis nei pasaulyje ar kaimyninėje Latvijoje, rodo atlygio tyrimų bendrovės „Baltic Salary Survey“ duomenys. Apklausti darbdaviai teigia, kad jei ekonominė situacija nesikeis arba blogės, 35 proc. jų planuoja mažinti atlyginimus bei atleisti 17 proc. darbuotojų. Kaip didžiausius iššūkius šiuo metu Lietuvos verslai mato vidinę įmonės darbuotojų komunikaciją, lyderystės stoką, naujų darbuotojų įdarbinimą ir priėmimą į komandą.

„Pandemija neabejotinai palietė visus Lietuvos verslus. Bet tik dabar, baigiantis pirmai epidemijos bangai, galime pradėti vertinti, koks poveikio mastas yra iš tiesų ir kas mūsų laukia ateityje. Įdomu tai, kad nors verslai taupo ir optimizuoja savo veiklą, dalis jų įdarbinimo procesų nestabdo ir itin neigiamos karantino įtakos nejaučia. Vis tik bendra rinkos nuotaika neramina – lietuviai gerokai labiau susirūpinę nei pasaulio ar net kaimyninės Latvijos verslo atstovai“, – sako Povilas Blusius, „Baltic Salary Survey“ atlygio rinkos tyrimų konsultantas.

Tyrime, vykdytame nuo kovo 27 iki balandžio 1 dienos, dalyvavo 175 Lietuvos įmonių žmogiškųjų išteklių ir aukščiausio lygio vadovų iš įvairių sektorių – IT, gamybos, pardavimų, paslaugų, finansų, NT, viešojo sektoriaus ir kitų. Tai „pulse“ tipo tyrimas, kuris atviras visoms Lietuvos įmonėms ir vykdomas periodiškai, siekiant nustatyti darbo rinkos „pulsą“ – darbdavių požiūrį į šiuo metu susidariusią situaciją.

Lietuviai išsiskiria pesimizmu

Pusė (51 proc.) apklaustų Lietuvos organizacijų teigia, jog dėl pandemijos sukeltų iššūkių yra itin susirūpinusios, rodo tyrimo rezultatai. Būtent šiuo aspektu lietuviai išsiskiria ne tik tarp Baltijos šalių, bet ir pasauliniame kontekste. Nors sunkumus išgyvena visas pasaulis, susirūpinimo lygis užsienyje yra mažesnis – tik 24 proc. kompanijų itin jaudinasi dėl ateities. Net kaimyninėje Latvijoje verslai jaučiasi ramiau – čia susirūpinimo indeksas siekia 3,8 balo iš 5, tuo tarpu Lietuvoje jis kyla iki 4,2 balo.

„Nuotaikos Lietuvoje neramina, tačiau susirūpinimo lygio skirtumai gali būti susiję ir su objektyviais faktoriais. Štai, pavyzdžiui, 32 proc. kompanijų, turinčių biurus Baltijos šalyse teigia, kad lyginant visas tris šalis, pandemija labiausiai paveikė darbą Lietuvos rinkoje. Taigi, jei verslo situacija mūsų šalyje sudėtingesnė, natūralu, kad ir nuotaikos čia – prastesnės“, – svarsto P. Blusius.

Visi verslo sektoriai teigė, kad didžiausią įtaką padarė sumažėjęs projektų, klientų ar pirkėjų skaičius. Tik nekilnojamo turto sektorius nurodė, kad didžiausią įtaką turėjo ne naujų klientų stoka, bet tai, kad nutrūko esami darbai – klientai įšaldė mokėjimus arba sustabdė pradėtus projektus. Labiausiai dėl ateities nuogąstauja transporto ir logistikos sektorius, mažiausiai – farmacijos.

Nepaisant išreikšto susirūpinimo pandemija, tik 15 proc. tirtų įmonių teigė aprūpinusios darbuotojus apsaugos priemonėmis. Šis skaičius taip pat išsiskiria pasauliniame kontekste – iš apklaustų užsienio kompanijų darbuotojų apsauga rūpinosi net 65 procentai verslų. Be to, nors dauguma Lietuvos įmonių reiškė susirūpinimą dėl darbuotojų emocinės sveikatos ir užsidegimo, vos 5 proc. ėmėsi sprendimų, kad situacija pasikeistų.

„Svarbu paminėti tai, kad nors apsaugines priemones darbuotojams suteikė tik dalis verslų, teigti, jog darbuotojais įmonės nesirūpino, tikrai negalime. Štai, pavyzdžiui, net 62 proc. apklaustų kompanijų žmonėms suteikė instrukcijas kaip dirbti iš namų, 60 proc. pasirūpino patalpų valymu ir dezinfekcija. Daugiau nei pusė kompanijų atliko apklausas, padedančias sužinoti, ką apie pandemiją mano ir kaip jos metu jaučiasi darbuotojai. 59 proc. įmonių, siekdamos palengvinti nuotolinį darbą, jam reikalingus įrankius iš biurų perkėlė į darbuotojų namus, kad šiems nereikėtų naudoti asmeninių įrenginių“, – pasakoja P. Blusius.

Įmonės veržiasi diržus

Nors karantinas eina į pabaigą, o pandemijos mastai pasaulyje švelnėja, Lietuvos įmonės teigia, kad viruso įtaka verslui dar nesibaigė. Kiek daugiau nei pusė (51 proc.) apklaustų kompanijų nurodė manančios, kad pandemijos įtaka verslui baigsis tik šių metų paskutinio ketvirčio metu.

Jei verslo situacija Lietuvoje negerės, įmonės planuoja dar labiau mažinti darbuotojų skaičių ir atlygio dydžius, rodo tyrimo duomenys.

„35 proc. įmonių planuoja vidutiniškai 21,9 proc. sumažinti atlyginimus ir kitas išlaidas, jei situacija nesikeis ar pablogės. O organizacijos, planuojančios mažinti darbuotojų skaičių, vidutiniškai jų atleistų apie 16,9 procentų. Taigi galime teigti, kad verslai pasiryžę stipriai taupyti resursus. 32 proc. įmonių veržtis diržų neketina ir situacijai stabilizuoti sieks gauti valstybės paramą“, – teigia P. Blusius.

Įdomu tai, jog nepaisant susidariusios situacijos, dalis verslų nenutraukia samdos procesų. 30 proc. kompanijų sako, kad įdarbinimo praktikos nepasikeitė, pakito tik vienas dalykas – interviu su kandidatais atliekami nuotoliniu būdu. O štai kai kurios įmonės netgi stebi augantį paraiškų dėl darbo skaičių – jis ryškiausias finansų sektoriuje. Tuo tarpu viešbučių ir restoranų sektoriuje paraiškų skaičius sumažėjo drastiškai – 85 procentais.

Siekdamos tinkamai suvaldyti situaciją, kompanijos aktyviau domisi darbuotojų atlygio tyrimais bei tuo, kokius sprendimus priima kiti darbdaviai, teigia P. Blusius: „Pavyzdžiui, domimasi tuo, kas daroma su papildomomis naudomis, kuomet mažinamos išlaidos, o dalimi jų darbuotojai vis vien negali pasinaudoti būdami namuose. Domina ir tai, kaip tvarkomasi su ankščiau nustatytais veiklos rodikliais ir susietais atlygio priedais. Taip pat prisideda prastovos, sumažinti darbo krūviai, iššūkiai samdant nuotoliu – visa tai nagrinėsime šių metų verslo sektorių atlygio tyrimuose, prie kurio įmonės gali prisijungti nemokamai“.

Tarp svarbių iššūkių – nesusikalbėjimas

Tarp didžiausių iššūkių Lietuvos įmonės šiuo metu mato ne tik finansinius sunkumus, bet ir vidinę įmonės darbuotojų komunikaciją – taip teigia beveik pusė (45 proc.) apklaustų kompanijų. Darbdaviai nerimauja ir dėl naujų darbuotojų įvedimo į komandą nuotoliniu būdu, lyderystės ir valdymo trūkumo.

Panašu, kad šie trūkumai darbuotojų darbštumui kol kas nekenkia, kadangi 27 proc. įmonių teigia pastebėjusios netgi padidėjusį darbo valandų skaičių, darbuotojams persikėlus dirbti iš namų. Vis tik baiminamasi, kad komunikacijos stoka, neryškios ribos tarp darbo ir laisvalaikio, išaugęs darbo valandų skaičius gali atvesti prie darbuotojų pervargimo, motyvacijos tęsti darbus stokos.

Pranešimą paskelbė: Paulius Udra, Integrity PR
Tyrimas: Karantino įtaka verslui – iki 20 proc. mažesni atlyginimai, numatoma atleisti iki 17 proc. darbuotojų

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)