Finansai

Tyrimas: plastiko produktų vengia 28 proc. Lietuvos gyventojų

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų vienais ar kitais veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo, tačiau nepaisant ekspertų įspėjimo apie plastiko žalą gamtai ir vartotojams, tik mažiau nei trečdalis gyventojų vengia plastiko produktų, rodo vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys“ užsakymu atlikta reprezentatyvi gyventojų apklausa.

Šių metų sausį „Vilniaus vandenų“ iniciatyva atlikta gyventojų apklausa atskleidė, kad 99 proc. gyventojų savo veiksmais prisideda prie gamtos tausojimo. 92 proc. apklaustųjų rūpinasi gamta nešiukšlindami, 81 proc. teigia rūšiuojantys atliekas, 63 proc. – saugo augalus, medžius, 60 proc. – taupo energijos išteklius (vandenį, elektrą ir pan.), 44 proc. – gamta rūpinasi kreipdami dėmesį į tai, ką jie pila į klozetą ar kriauklę.

Tačiau plastiko produktų vengia tik 28 proc. apklaustųjų, o ekologiškus gaminius renkasi vos 27 proc. tyrimo dalyvių.

„Plastiko gaminiuose esantys minkštikliai – ftalatai ir fenoliai – yra lengvai migruojanti medžiaga, kuri gali iš buities patekti nuotekas, o su jomis – į gamtą, vandens telkinius. Dėl to vengdami plastiko produktų ir rinkdamiesi ekologiškesnius gaminius, galime saugoti gamtą“, – sako „Vilniaus vandenų“ laboratorijos vadovė Aurelija Baronienė.

Gyventojų apklausa rodo, kad didžioji dalis Lietuvos gyventojų šio ryšio vis dar nesupranta. Paklausti, ar sutinka su teiginiu, kad plastiko produktų atsisakymas lemia vandens telkinių taršą, tik mažiau nei pusė – 44 proc. – su juo visiškai sutiko.

Labiausiai teršia pramonė, gyventojai  neatsilieka

Ftalatų ir fenolių galima rasti kone visuose mus supančiuose daiktuose. Ši medžiaga plačiai naudojama gamybos procesuose ir randama įvairiuose buities produktuose – maisto ir gėrimų pakuotėse, namų valymo ir skalbimo priemonėse, žaisluose, kosmetikos gaminiuose, asmens higienos priemonėse. Skaičiuojama, kad vien Europoje per metus pagaminama apie 1,5 mln. tonų plastiko minkštiklių, iš kurių maždaug 70 proc. šio kiekio sudaro ftalatai.

Šios medžiagos lengvai patenka į vandenį ir jas pirmiausia aptinka vandentvarkos įmonės valomose nuotekose. Nors manoma, kad ftalatais aplinką daugiausia teršia pramonės įmonės, reikšmingą vaidmenį atlieka ir gyventojai.

„Iš namų ūkių į kanalizaciją nuleidžiamose nuotekose gausu įvairių valymo priemonių, ploviklių, skalbiklių, kurių sudėtyje yra ir kelios rūšys pavojingų cheminių medžiagų. Buitinės chemijos priemonėse randama ftalatų, perfluorangliavandenilių (PFC), alkilfenolių (AP), – sako A. Baronienė. – Žmogus su šiomis medžiagomis susiduria ne tik naudodamas buityje kenksmingus valiklius, bet ir valgydamas alkilfenoliais užterštą žuvį.“

Mokslininkų duomenimis, ftalatai daro neigiamą poveikį sveikatai. Jie priskiriami prie endokrininę sistemą ardančių medžiagų, taigi gali tapti nevaisingumo, apsigimimų, vėžio, diabeto ar nutukimo priežastimi. Tuo tarpu perfluorangliavandenilių ryškiausias neigiamas poveikis pasireiškia ilgalaike žala gamtai – ši medžiaga atmosferoje išlieka daugiau nei šimtmetį ir prisideda prie globalinio atšilimo procesų.

Trūksta švietimo

Šių sveikatai pavojingų cheminių medžiagų naudojimas ir kontrolė mūsų šalyje vis dar menkai reglamentuota teisės aktais. Taip pat visuomenei itin trūksta švietimo, kaip elgtis ir vartoti atsakingiau.

„Vilniaus vandenų“ inicijuota apklausa rodo, kad tik 45 proc. apklaustųjų turi pakankamai žinių, ką galima pilti į kanalizaciją, ir jomis vadovaujasi. 23 proc. žino, bet nesivadovauja. 30 proc. norėtų žinoti daugiau. Trečdalis žmonių teigia, kad gamta rūpintųsi labiau, jeigu būtų daugiau švietimo, kaip galima prisidėti prie gamtos išsaugojimo. Įdomu tai, kad didžiausią švietimo poreikį jaučia aukštąjį išsilavinimą turintys žmonės.

Taip pat vis dar nedaugelis žino, kad buityje reikėtų elgtis atsakingai ir rinktis aplinkai draugiškesnes valymo priemones. Dėl to „Vilniaus vandenys“ skatina gyventojus atkreipti dėmesį į produktų sudėtį ir įsitikinti, ar priemonės yra sertifikuotos, kaip draugiškos žmogui ir aplinkai. Šį procesą lengvina ir specialūs ekoženklai. Europos Sąjungos (ES) šalyse pagaminti ekologiški bei aplinkai saugūs gaminiai žymimi ES gėlės ženklu, Skandinavijoje pagaminti tokie produktai žymimi Šiaurės šalių gulbe, Vokietijoje – Mėlynuoju angelu, Prancūzijoje – ECOCERT, Italijoje – ICEA.

Lietuvos gyventojų apklausą 2021 m. sausio mėn. „Vilniaus vandenų“ užsakymu atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Apklausoje dalyvavo 1000 respondentų, nuo 18 iki 74 metų amžiaus.

Pranešimą paskelbė: Greta Jankaitytė, UAB „Gravitas Partners”
Tyrimas: plastiko produktų vengia 28 proc. Lietuvos gyventojų

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)