Finansai

Vandentiekiečių konferencijoje išskirtinis dėmesys inovacijoms ir klimato kaitai

Naujausios vandentvarkos sektoriaus tendencijos, gėlo požeminio vandens resursai Baltijos šalyse, šiltėjančio klimato ir stichinių liūčių „suvaldymas“, įvairių ES direktyvų įgyvendinimas – šios bei kitos temos bus aptariamos gegužės 29–31 dienomis vyksiančioje Baltijos šalių vandentvarkos sektoriaus konferencijoje „Baltic Water Works Conference 2024“.   

Pasak Lietuvos vandens tiekėjų asociacijos (LVTA) prezidento Broniaus Miežutavičiaus, konferencijoje siekiama sujungti valstybinių, privačių ir akademinių partnerių žinias įgyvendinant pokyčius vandentvarkoje.

Trijų dalių konferencijoje bus aptariami Žaliojo kurso prioritetai vandentvarkos sektoriuje, naujoji Miesto nuotekų valymo direktyva. Panelinėje diskusijoje apie direktyvos pokyčius ir iššūkius dalyvaus Estijos, Latvijos ir Lietuvos aplinkos ministerijų atstovai.

Konferencijoje ekspertai dalinsis ir inovatyviais technologiniais sprendimais, skaitmenizavimo ar dirbtinio intelekto panaudojimo galimybėmis bei tvarumo pasiekimais.

„Mums svarbu stiprinti ekosistemą vandentvarkoje ir įgyvendinti su tuo susijusius pokyčius“, – teigia B. Miežutavičius.

Svarbi ir klimato kaita

Skaičiuojama, kad apie 2 milijardus žmonių pasaulyje neturi galimybės gauti saugaus geriamojo vandens. Tokie yra globalūs šiltėjančio klimato pokyčiai. Neatsitiktinai konferencijoje bus skiriamas dėmesys ir geriamojo požeminio vandens išteklių išsaugojimui Baltijos šalyse.

Pasak vieno pranešėjų „Sweco Lietuva“  viceprezidento Egidijaus Kunevičiaus, Lietuvoje  vis aktualesnės tampa klimato kaitos padarinių suvaldymo problemos.

„Vandentvarkos sektoriuje didžiausias iššūkis yra tvarūs padažnėjusių ekstremalių liūčių metu susidarančių paviršinių nuotekų tvarkymo sprendimai, – teigia E. Kunevičius. –  Esami paviršinių nuotekų tinklai nesugeba priimti ir nutekinti smarkiai padidėjusių trumpalaikių paviršinių nuotekų srautų.  Dėl to po liūčių patvinsta ištisi miestų kvartalai“.

Pasak E. Kunevičiaus, paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcija reikalauja labai didelių investicijų. Kita vertus, tokio tipo statybos darbai dėl transporto eismo ribojimų sukelia ilgalaikių nepatogumų miestų gyventojams. Tad planuojant ir projektuojant paviršinių nuotekų sistemų atnaujinimą bei plėtrą vis dažniau taikomi tvaraus paviršinių nuotekų tvarkymo principai, kuriais skatinamas paviršinių nuotekų panaudojimas laistant ar drėkinant žalius plotus ar įrengiant „žaliuosius stogus“ bei įvairaus dydžio akumuliacines talpas.

Ekspertų teigimu, klimatas ir toliau šiltės  pora laipsniu ar net ir daugiau, tuo pačiu metu kritulių daugės apie 150 mm per metus. Tai  turėtų  papildyti požeminio vandens atsargas, bet, deja, skaičiavimai rodo, kad išgaravimas bus didesnis nei gruntinio vandens pasipildymas. Negana to, prognozuojama, kad daugės lietaus „bombų“ – kai iškrenta itin didelis kiekis vandens  ir tas vanduo nesusigeria į žemę, o nušniokščia paviršiumi išgrauždamas rėvas, gadindamas kelius, ariamus plotus, pylimus ar net paplūdimus.

Tris dienas truksiančioje tarptautinėje Estijos, Latvijos ir Lietuvos vandens tiekėjų asociacijų konferencijoje Palangoje dalyvauja per 230 dalyvių iš 9 šalių. Septyniolikoje pranešimų bus dalinamasi inovacijų, tvarumo, gėlo požeminio vandens bei nuotekų priežiūros kasdieniais iššūkiais bei pasiekimais.

Pranešimą paskelbė: Živilė Čepaitė, UAB „Komunikaciniai projektai”

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)