• Finansai

    Santaros klinikų ir valstybės institucijų veiksmai nenustebimo

    Vilniaus valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba atliko įmonės „Pontem“ veiklos Santaros klinikose patikrinimą. Po patikrinimo įmonės veikla nuo rytojaus klinikose yra stabdoma dėl nustatytų smulkių pažeidimų. Jei pažeidimai nebus per naktį panaikinti, „Pontem“ veiklos tęsti negalės. Galimai nuo rytojaus veiklą vykdys įmonė „Skonio era“, su kuria klinikos pasirašė preliminarią sutartį. Įmonė, įsteigta rugpjūčio pradžioje ir šiai dienai turinti tik vieną darbuotoją, maitinimą teiks už naują –  didesnę kainą. Lietuvos teismai pripažinę – tokia sutarčių nutraukimo praktika yra neteisėta Pagal 2015 metais pasirašytą sutartį įmonė „Pontem“ penkerius metus teikė maitinimo paslaugas klinikose. Tačiau prieš porą mėnesių suaktyvėjo priekaištai dėl maisto kokybės. Tuo pat metu suaktyvėjo ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos…

  • Finansai

    Etiškas ar tvarus: ką perka geri žmonės? I dalis

    Negalima pirkti pigių medvilninių marškinėlių, nes juos gamina prakaito spaudyklose. Vilna, šilkas, oda ir kailis vakarų jaunimo jau pradedami laikyti neetiškomis medžiagomis, nes gaminamos išnaudojant gyvūnus. Negalima valgyti nelaimingų vištų kiaušinių. Geriausia ir pačių vištų, kurios kenčia įvairius nepatogumus ir žiauriai žudomos. Ant kavos pakelio turi būti užrašyta “Fair trade” (liet. sąžininga prekyba), pakuotė – būtinai perdirbama. Konservantų, ftalatų ir parabenų baimę keičia nauja fobija – ką pirkti, kad būtum geras žmogus.   XXI a. atsirado naujas būdas pasipuikuoti. Tai ne naujausi siluetai, mezginiai ar metų spalva, tai – etiški pirkiniai, kuriuos išdidžiai parsinešame daugkartiniuose krepšiuose ir dėliojame virtuvės bei drabužių spintose. Šiuolaikinių socialinių kampanijų, rinkodaros ir visuomenės reiškinių ekspertai…

  • Finansai

    RRT skelbia elektroninių ryšių rinkos 2019 m. II ketvirčio duomenis

    Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba    (RRT) skelbia elektroninių ryšių rinkos 2019 m. II ketvirčio duomenis. RRT duomenimis, bendrosios elektroninių ryšių sektoriaus pajamos 2019 m. II ketvirtį sudarė 175,1 mln. Eur ir, palyginti su 2019 m. I ketvirčio pajamomis, padidėjo 1,3 proc. Praėjusį ketvirtį ir toliau tolygiai augo abonentų, kurie naudojasi interneto prieigos paslaugomis, teikiamomis šviesolaidinėmis linijomis, skaičius. Tokių interneto prieigos paslaugų abonentų skaičiaus augimo tempas kiekvieną ketvirtį, skaičiuojant nuo 2018 m. II ketvirčio, vidutiniškai siekė 0,7 proc. ir lėmė, kad 2019 m. II ketvirtį jų skaičius pasiekė 588,3 tūkst. ir per metus padidėjo 2,8 proc. arba 16,1 tūkst. Pajamos, gautos per 2019 m. II ketvirtį už interneto prieigos paslaugų teikimą…

  • Finansai

    Lietuviai investuoja į brangesnius laikrodžius

    Stabilus šalies ekonomikos augimas skatina gyventojus optimistiškai žvelgti į ateitį. Kasmet beveik 10 proc. augant vidutiniam darbo užmokesčiui, vis daugiau lietuvių investuoja ne tik į brangesnius namus, automobilius ar tolimas keliones, bet ir į asmeninio įvaizdžio atributus. Tarp jų išskirtinę vietą užima laikrodžiai. Ekspertai atkreipia dėmesį ir didelius pastarojo dešimtmečio laikrodžių kultūros Lietuvoje pokyčius bei naujas madas, kurias diktuoja užaugusi jaunesnioji karta.  Svarbiau nei telefonas             Nors tiesioginę tikslaus laiko rodymo funkciją iš laikrodžių jau seniai perėmė išmanieji telefonai, lietuvių noras pasipuošti solidžiu atributu ant riešo nemažėja. Kaip pripažįsta laikrodžių prekybos tinklo „Atėjo laikas“ vadovas Denis Kirilov, per pastaruosius kelerius metus vidutinė lietuvių skiriama suma laikrodžiui išaugo daugiau nei dvigubai:…

  • Finansai

    Baltijos šalių verslas drąsiau gręžiasi į finansavimo alternatyvas

    Vos prieš kelis mėnesius į kaimyninės Latvijos rinką įžengusios tarptautinės faktoringo bendrovės „Factris“ paslaugų portfelis ten jau viršija 0,5 mln. eurų. O Lietuvoje „Factris“ kasmet skaičiuoja bene dvigubą augimą, čia portfelis siekia 11 mln. eurų. Sąskaitų finansavimo paslaugomis abiejose šalyse daugiausiai naudojasi didmeninės prekybos ir transporto srityse veikiantys verslai. „Matome, kad tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje įmonės vis intensyviau ieško konkurencingų bei efektyvių smulkaus ir vidutinio verslo finansavimo paslaugų. Tai ypač aktualu pastaruoju metu, kai tradiciniai finansuotojai pernelyg apsunkina galimybes gauti lėšų, be to, rinkoje mažėja bankų konkurencija. Kol kas mūsų klientų rate Lietuvoje pirmauja transporto srities verslai. Jų faktoringo portfelis siekia bene 3 mln. eurų. Tuo tarpu Latvijoje – didmeninės…

  • Finansai

    IKI pristatė pirmąją parduotuvę, kurioje visos kainų etiketės – skaitmenizuotos

    Prekybos tinklas IKI tęsia parduotuvių modernizaciją ir vienoje iš sostinėje įsikūrusių IKI parduotuvių pirkėjams pasiūlys netradicinę apsipirkimo patirtį. Tai bus pirmoji IKI parduotuvė, kurioje įprastus popierinius kainolapius visuose skyriuose pakeis elektroninės kainų etiketės. Investicijos į šią technologiją siekia apie 130 tūkst. eurų. Prekybos tinklo IKI valdymo direktorės Linos Muižienės teigimu, sprendimas elektronines kainų etiketes diegti visoje parduotuvėje, o ne tik tam tikruose jos skyriuose, buvo priimtas norint maksimaliai išnaudoti technologinius pranašumus ir suefektyvinti kasdienius procesus.   „Visų pirma, atsižvelgiant į tai, kad elektroninės kainų etiketės bus diegiamos visoje parduotuvėje, tai leis sumažinti darbo sąnaudas ir darbuotojams gerokai palengvinti jų kasdienį darbą – nebereikės patiems atnaujinti kainų lentynose, mat nuo šiol…

  • Finansai

    ESO klientams nemokamas numeris ir nauja savitarna

    Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siekdamas paprastinti klientų aptarnavimą, svetainėje eso.lt sukūrė naują klientų savitarnos erdvę, o nemokamu trumpuoju numeriu 1852 nuo šiol bus galima ne tik pranešti apie elektros tinklo gedimus, bet ir užsakyti paslaugas. 1852 paskambinę klientai galės kreiptis dėl paraiškos elektros ar dujų įvedimui, pasididinti elektros galią, spręsti su skaitikliais susijusius klausimus, kreiptis dėl kompensacijos už servitutą, užsakyti dujų viryklės pajungimo paslaugą ir kita.  Dujų avarinės tarnybos numeris nesikeičia ir toliau lieka nemokamu – 1804 (visą parą).  Naujoje ESO savitarnos erdvėje klientai galės matyti turimų elektros ar dujų objektų sąrašą (pvz. nuosavybės teise priklausančius butus, namus, sodus ir pan.), verslas – su ESO sudarytas sutartis ir objektų sąrašą. …

  • Finansai

    Į miestus sugrįžo kamščiai: kantrybė – raktas į saugumą keliuose

    Kantrybės, kantrybės ir dar kartą kantrybės – pagrindinis patarimas, kurio siūlo laikytis draudikai, rugsėjį skaičiuojantys itin išaugančias smulkias avarijas. Prasidėjus rugsėjui ir į gatves sugrįžus visiems atostogautojams, miestuose formuojasi kamščiai, o būtent jie yra dažna avarijų priežastis. „Rugsėjį-spalį visuomet padaugėja smulkių eismo įvykių. Vairuotojai neturi kantrybės stovėti susidariusiuose kamščiuose, bando rasti būdų greičiau važiuoti, skubiau lenkti, nepraleidžia besirikiuojančių, skuba per geltonąjį šviesoforo signalą ir dar išbando daug kitų variantų, kurie turėtų jiems palengvinti kelionę, tačiau neretai sudaro avarinę situaciją arba net sukelia eismo įvykį. Kamščiuose greitis nėra didelis, tad avarijos nepadaro daug žalos, tačiau įbrėžimai, įlenkimai, nulaužti veidrodėliai ir kiti nuostoliai jau priverčia kreiptis į draudimo bendrovę. Tad visuomet patariame…

  • Finansai

    Palyginti su Silicio slėniu, Lietuvoje startuolius kuria 35 metų „jaunuoliai“

    Nors startuolių kūrimas kai kam gali asocijuotis su jaunimo noru „pažaisti“ verslą, tačiau toli gražu taip nėra.  Kalifornijos Silicio slėnyje sėkmingų startuolių kūrėjų amžius yra apie 45-47 metai, tuo tarpu Lietuvos startuolių kūrėjai yra apytiksliai visu dešimtmečiu jaunesni. Statistiką, kad Lietuvoje vidutiniai investicijos gavėjai yra ne ką tik studijas baigę ar dar studijuojantys, o subrendę, nebe pirmą verslą kuriantys verslininkai, patvirtina ir į startuolius investuojančio Koinvesticinio fondo duomenys. „Jei reikėtų apibrėžti Lietuvos verslininko, kurį domina rizikos kapitalo pritraukimas, portretą, tai būtų jaunas maždaug 35 metų asmuo. Jis turi idėją ir yra didelis optimistas. Atvejų, kuomet paskola nuosavam verslui buvo susirenkama iš artimųjų ar draugų, – mažėja. Atsirado aiškus supratimas, kad…

  • Finansai

    Specialistė patarė, ką daryti, kad vaikai valgytų daugiau vaisių ir daržovių

    Vaisiai ir daržovės yra neatsiejami nuo sveikos mitybos. Kiekvienas suaugęs žino, kad daržo ir sodo gėrybės yra labai naudingos mūsų organizmui, tačiau kaip tai paaiškinti vaikams? Kartais tėvams gali atrodyti, kad daržovės – vaikams vienas iš nemėgstamiausių produktų, tačiau, pasak mitybos specialistės Vaidos Kurpienės, tai tėra mitas. Mažieji šiuos vitaminų šaltinius pamėgs, jei tinkamai suderinsite visos dienos meniu, pasiūlysite vaikams skirtingų vaisių ir daržovių. Pastaruoju metu parduotuvėse šių produktų asortimentas – itin gausus. Vaisių, uogų ir daržovių – daugiau nei 300 rūšių „Pirkėjai mūsų parduotuvėse daržoves, vaisius bei uogas gali rinktis iš itin plataus asortimento. Šiuo metu galima rasti net apie 300 jų rūšių – nuo skirtingo skonio pomidorų iki…

Privatumo politika