Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus Į priešinsultinę būseną kai kuriuos verslus ar net ištisus ekonomikos sektorius nubloškusi koronaviruso COVID-19 pandemija kol kas nepajėgė supurtyti lietuviško išmokų mentaliteto. Valstybės biudžete pradėjus vertis šimtamilijoninei prarajai, mūsų šalies politikai yra tvirtai pasiryžę į padangę pakelti pinigų lėktuvą. Vienintelė jo paskirtis – masiškai padalinti vienkartinių išmokų kai kurioms gyventojų rizikos grupėms, nors tuo pat metu mūsų šalies ekonomikos gyvybę užtikrinantiems verslams vietoj būtino finansinio adrenalino pastatyta vos lašanti lašinė. Vien kovą ir balandį į valstybės biudžetą nebuvo surinkta daugiau kaip 300 mln. eurų, o per šiuos metus nepavyks surinkti daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Tuo tarpu nedarbo lygis nuo kovo vidurio iki gegužės…
Biuras per pandemiją: nuo saugumo protokolų iki asmeniškai įpakuoto torto gabalėlio
Į darbo vietas įmonių biuruose besiruošiančių grįžti darbuotojų galvose ne tik džiaugsmas ištrūkti iš namų ar nekantravimas susitikti su seniai matytais kolegomis, bet ir naujosios taisyklės. Lietuvos darbdaviams masiškai diegiant saugumo protokolus, personalo specialistė pažymi, kad ir pačiame biure dėl koronaviruso pandemijos įvyks daugybė mikro pokyčių, kurie ne tik kiekvieną stalą, bet ir organizacijos kultūrą gali pakeisti iš esmės. „Dalis žmonių, grįžę į biurus, galimai patirs nejaukumo jausmą, kuomet bendradarbis nepaduos rankos ar nepaplekšnos per petį. Tačiau tai tik laikinos priemonės, kurių privalome imtis, kad užkirstume kelią užkrato plitimui ir tame nėra nieko asmeniško. Žinoma, negalėsime būriuotis didžiulėmis grupėmis, tačiau tikėtina, kad mažesnių grupių susirinkimai bus greitesni ir produktyvesni, ko…
„Bolt“ vadovas Lietuvoje: per karantiną mūsų paslaugos yra ne apie pramogas, o apie pagalbą visuomenei
Siekdama užtikrinti vairuotojų, kurjerių ir klientų saugumą, Europoje pirmaujanti pavėžėjimo paslaugų platforma „Bolt“ per kelis karantino mėnesius didžiausius veiklos iššūkius pavertė naujomis galimybės. Sprendimai, leidę greitai prisitaikyti prie pokyčių, pasak įmonės vadovo Andriaus Pacevičiaus, ne tik pasiteisino, bet ir užgrūdino, todėl jei šalį užkluptų antra viruso banga, platformos paslaugos ir toliau veiktų. Gatvėse – saugesni automobiliai ir anksčiau pasirodę paspirtukai Besinaudojantieji „Bolt“ pavėžėjimo paslaugomis karantino metu jau spėjo įvertinti ir pamėgti būtent šiam laikotarpiui sukurtą „Protect“ kategoriją. Pastaroji leidžia visiškai atskirti pavėžėją ir keleivį. Kasdien į gatves tokių automobilių išrieda apie 300 ir šios kategorijos kelionės vien Vilniuje sudaro apie ketvirtadalį visų „Bolt“ kelionių. Planuojama, kad tokius apsauginius barjerus netrukus…
2019 m. Lietuvos pašto finansiniai rezultatai – rekordiniai
Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas skaičiuoja rekordinius 2019 m. finansinius rezultatus. 2019 m. bendrovės grynasis pelnas siekia 5,15 mln. EUR, o tai net 49 proc. daugiau lyginant su 2018-aisiais. 2019 m. Lietuvos pašto veiklos pajamos siekė 94,18 mln. EUR, kai tuo tarpu 2018 m. buvo 88,91 mln. EUR. Įmonės investicijos į veiklos efektyvinimą, automatizaciją ir darbo sąlygų gerinimą taip pat didėjo – nuo 2, 13 mln. EUR (2018 m.) iki 10,36 mln. EUR (2019 m.). Daugiausia įtakos rekordiniams rezultatams turėjo daiktų siuntimas, t. y. tarptautinių gaunamų siuntų kiekio augimas. Dar vienas didelis pasikeitimas – 2019 m. pirmą kartą Lietuvos pašto istorijoje daiktų ir laiškų siuntimo kiekiai susilygino. Ir tai…
Ieškoma sprendimų, kaip išvengti elektros įtampos kryčių
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), Energetikos ministerijos, perdavimo ir skirstymo tinklų operatorių – AB „Litgrid“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ – atstovai dalyvavo nuotoliniame susitikime, kuriame pristatyta situacija dėl elektros tinklų kokybės stebėsenos pagal suderintą veiksmų planą. Verslo atstovams, ypač pramonės įmonėms, svarbu turėti aukštesnės kokybės tinklo paslaugas, tad nors įtampos kryčių kokybinės reikšmės neįeina į LST EN 50160 standarto reikalavimus, taip pat nėra vertinamos nustatant operatoriaus kokybinius tinklo rodiklius (SAIDI ir SAIFI), nuolat ieškoma būdų, kurie leistų pagerinti esamus tinklo parametrus. Tinklų kokybės stebėsena Šiuo metu tiek elektros energijos perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB, tiek skirstomųjų tinklų operatorius AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlieka veiksmus dėl tinklo kokybės parametrų bei…
Mikroįmonėms jau paskirstyta beveik 52 mln. eurų subsidijų
Labai smulkioms – iki devynių darbuotojų turinčioms – įmonėms jau skirta 51,8 mln. eurų subsidijų. Parama paskirstyta 21 889 mikroįmonėms. „Šiuo metu Valstybinė mokesčių inspekcija yra išsiuntusi 32,5 tūkst. kvietimų mikroįmonėms, finansavimas skirtas visoms įmonėms, kurios kreipėsi dėl subsidijos. Iki ketvirtadienio vakaro paraiškas pateikusioms įmonėms jau išmokėta 48,9 mln. eurų“, – sako laikinai ekonomikos ir inovacijų ministro pareigas einantis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas. Bendrovės paramos gali kreiptis nuo gegužės 12 dienos, ji išmokama per tris dienas nuo paraiškos pateikimo. Subsidijoms numatyta suma – 100 mln. eurų. Subsidiją pagal pareiškėjo 2019 metais sumokėtą gyventojų pajamų mokestį (GPM) apskaičiuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Išmokų dydis priklauso nuo praėjusiais metais sumokėtų mokesčių: jei sumokėta iki…
Šiaulių meras: valstybės turtas turi nešti naudą Lietuvai
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas kreipėsi į Finansų ministeriją, siūlydamas pakoreguoti šios ministerijos parengtą ilgalaikių investicijų ekonomikos skatinimo planą. Korekcijos leistų gauti gerokai didesnę naudą iš efektyviau įdarbinto valstybės turto ir pasiekti, kad ekonomikos skatinimo planas tarnautų visai Lietuvai, o ne tik dviem ar trims miestams. Pasak Šiaulių miesto mero Artūro Visocko, Finansų ministerijos parengtas ekonomikos skatinimo planas turėtų realiai užtikrinti tolygią regionų plėtrą, kuo efektyviau naudoti jau turimą valstybės turtą ir sukurti naujus verslo ir investicijų traukos taškus. Planą prašoma papildyti įtraukiant ne tik regiono, bet ir visos šalies ekonomikai svarbų Šiaulių oro uosto infrastruktūros išvystymo projektą, kuriam pusę reikalingos sumos – beveik 5 mln. eurų jau skyrė Šiaulių…
Kauno „Akropolio“ aikštė virto vienu dideliu restoranu
Nuo pirmadienio prekybos centre Kauno „Akropolis“ veiklą atnaujinus restoranams, kavinėms, į prekybos centrą grįžta vis daugiau lankytojų. Jie dabar gali prisėsti prie staliukų ir pagrindinėje 1200 kv. m. renginių aikštėje trečiajame aukšte. „Atnaujindami prekybos centrą, siekėme sukurti gyvos miesto aikštės idėją atkartojančią erdvę, todėl nuo pat atidarymo čia vyksta įvairūs renginiai, mugės, parodos, bendruomenių susitikimai. Dabar, kaip ir tikrame mieste, saugiu atstumu čia laiką leidžia restoranų lankytojai, kurių planų niekada nesugadins prastas oras“, – sako Kauno „Akropolio“ valdytoja Brigita Levenauskienė. Pasak jos, suteikta galimybe statyti staliukus už restoranu ribų jau pasinaudojo „Grill London“, „Talutti“, „12“, „Burmistras“, „Saigon“, „Chačapuri“, „Olive Kitchen Pizza and Grill House“, „Sugamour“, kitą savaitę prie jų prisijungs ir…
Valdysenos profesionalų diskusijoje – viešojo sektoriaus įmonių valdymas
Per pastaruosius 5 metus valstybės valdomų įmonių (VVĮ) skaičius sumažėjo nuo 128 iki 48 įmonių, grąža valstybei išaugo net 4 kartus, o depolitizuotas VVĮ valdymas išplėtė nepriklausomų narių skaičių šių įmonių valdybose ir stebėtojų tarybose nuo 13 proc. iki 58 proc. Tai buvo pažymėta vakar vykusioje Valdymo koordinavimo centro surengtoje nuotolinėje konferencijoje-diskusijoje. Jos metu VVĮ ir savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) kolegialių priežiūros ir valdymo organų nariai bei atsakingų valstybės institucijų atstovai apžvelgė viešojo sektoriaus valdysenos pokyčius. „Per pastaruosius kelerius metus šiame sektoriuje pavyko pasiekti reikšmingų pokyčių. Tapę EBPO nariais įrodėme, kad esame pasiekę viešojo sektoriaus valdysenos brandą, tačiau turime aiškius įsipareigojimus ir privalome toliau tobulinti šio sektoriaus vadybą. Pagrindinis tikslas…
„Sodra“ primena – apsispręsti dėl pensijų kaupimo liko mėnuo
Į pensijų kaupimą šiemet įtrauktiems dalyviams liko tik vos daugiau nei mėnuo apsispręsti, ar kaupti antroje pensijų pakopoje. 33 tūkst. iki šiol neapsisprendusių gyventojų “Sodra” į asmenines paskyras, o beveik 8 tūkst. iš jų ir elektroniniu paštu išsiuntė priminimus su jiems asmeniškai svarbia informacija. “Įtraukimas į pensijų kaupimo sistemą yra veiksminga priemonė paskatinti gyventojus domėtis ir priimti sprendimą dėl savo ateities. Vis dėlto tai yra pačių gyventojų sprendimas, kuriam priimti buvo skirtas pusmetis. Artėjant terminui raginame gyventojus nedelsti iki paskutinės akimirkos ir primename sprendimus, kurie jų laukia”, – sako “Sodros” Klientų aptarnavimo valdymo skyriaus vedėjas Evaldas Mikutis. “Sodra” siekia gyventojams suteikti kuo daugiau informacijos, kuri galėtų būti naudinga priimant sprendimą.…
