Siekdama užkirsti kelią darbo vietose plisti užkrečiamoms ligoms, dėl kurių šalyje yra paskelbtas karantinas, ir įvertinti situaciją, kaip įmonėse, teikiančiose viešas paslaugas, laikomasi privalomų sveikatos tikrinimų galimais užkrečiamosios ligos atvejais, Valstybinė darbo inspekcija (VDI) informuoja, kad vykdys darbų ir veiklos sričių, kuriose leidžiama dirbti darbuotojams, tik iš anksto pasitikrinusiems ir vėliau periodiškai besitikrinantiems, ar neserga užkrečiamosiomis ligomis, elektroninį inspektavimą. Elektroniniu būdu VDI planuoja patikrinti arti 1300 įmonių, įstaigų ir organizacijų, kuriose dirbantys darbuotojai turi atlikti privalomas sveikatos patikras. Sąraše esančių įmonių, įstaigų ar organizacijų atsakingi darbuotojai privalo įvertinti privalomų sveikatos tikrinimų galimais užkrečiamosios ligos atvejais tvarkos atitiktį teisės aktų reikalavimams. Šis įvertinimas atliekamas elektroniniu būdu užpildant VDI parengtą Privalomų sveikatos…
Pranešimo patikslinimas
Patiksliname anksčiau siųstą pranešimą: Vyriausybė rytoj neketina svarstyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateikto atnaujinto Valstybės valdomų įmonių (VVĮ) pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių plano. Pranešimą paskelbė: Mindaugas Grinius, Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerija
Pandemija griauna gerovės valstybės iliuzijas: kol vieni kaupia pinigus, kiti – skursta
Ženkliai sumažėjo kas trečio Lietuvos gyventojo pajamos, beveik tiek pat sako gyvenantys prasčiau nei per pirmąjį karantiną – rodo nevyriausybinių organizacijų užsakymu atlikta apklausa. Lyginant su pirmuoju karantinu, 7 proc. gyventojų finansinė padėtis pagerėjo, dviejų trečdalių (65 proc.) išliko panaši, tačiau 28 proc. nurodė, kad jų finansų būklė per antrąjį karantiną, lyginant su praėjusių metų pavasariu, pablogėjo. „Dauguma gyventojų prisitaikė, kažkas netgi išlošė, tačiau labai didelė dalis žmonių teigia, kad nuo 2020 metų lapkričio Lietuvoje paskelbto antrojo karantino pradžios iki dabar jų šeimos narių pajamos ženkliai sumažėjo“, – sako Nacionalinio skurdo mažinimo organizacijų tinklų vadovė Aistė Adomavičienė. Labiausiai kenčia tie, kurių pajamos mažiausios Anot skurdo mažinimo srityje veikiančio tinklo vadovės,…
Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūno Algirdo Syso pranešimas: „Achemos“ darbuotojų protestas dėl nedidinamų algų – tik ledkalnio viršūnė, taip elgiasi dauguma darbdavių“
2021 m. balandžio 20 d. pranešimas žiniasklaidai Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos Seime seniūnas Algirdas Sysas sako, kad „Achemos“ darbuotojų protestas dėl pažadėtų, tačiau nedidinamų algų „tėra ledkalnio viršūnė“, atskleidžianti, kaip Lietuvoje elgiasi dauguma darbdavių. „Socialdemokratai palaiko ir palaikys protestuojančius „Achemos“ darbuotojus, kovojančius dėl didesnių algų. Tai, kad darbuotojai gina savo teises, yra labai gerai. Lietuvos darbdaviai jau seniai serga chroniška liga – jie suranda tūkstančius priežasčių, kodėl darbuotojams nereikia didinti atlyginimų, net jei įmonės skaičiuoja milijoninius pelnus“, – sako A. Sysas. Socialdemokrato teigimu, dalis darbdavių lig šiol naudojasi situacija, kad darbuotojai negina savo teisių, nesiburia į profesines sąjungas ir todėl darbuotojų atlyginimų sąskaita didina savo įmonių pelnus. „Būtent…
Vidutinis „Maximos LT“ darbuotojų atlyginimas kovą padidėjo dešimtadaliu
Didžiausias darbdavys šalyje – lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ – toliau viеšina informaciją apie mokamą atlygį savo darbuotojams. Naujausiais duomenimis, vidutinis darbo užmokestis „Maximos LT“ darbuotojams šių metų kovą buvo dešimtadaliu didesnis nei vasarį ir prieš mokesčius siekė 1174 EUR. Praėjusį mėnesį beveik 70 proc. prekybos tinklo „Maxima“ darbuotojų buvo išmokėtos skatinamosios premijos. Kovą darbuotojai uždirbo daugiau Prekybos tinklas skelbia, kad „Maxima“ parduotuvių darbuotojų vidutinis kovo mėnesio atlygis buvo 1071 EUR iki mokesčių. Maisto gamybos cecho darbuotojai vidutiniškai uždirbo 1292 EUR, o logistikos padalinio darbuotojai – 1277 EUR. Administracijos darbuotojų atlyginimo vidurkis siekė 2487 EUR. Vidutinis skirtingų „Maxima“ padalinių darbuotojų atlygis yra apskaičiuotas pagal išdirbtą visą kovo mėnesio darbo laiką, t.…
„Elektrum Lietuva“: konsultuojasi kas antras laisvoje rinkoje atsidūręs elektros vartotojas
Liberalizuojant elektros rinką šimtai tūkstančių buitinių vartotojų kasmet pasirenka nepriklausomą elektros energijos tiekėją ir susiduria su pokyčiais apmokėdami pirmąsias sąskaitas. Viena didžiausių nepriklausomų šalies elektros tiekėjų „Elektrum Lietuva“ pastebi, jog pirmaisiais mėnesiais po sutarties sudarymo įvairiais klausimais į juos kreipiasi apie pusė klientų. „Pakeitus tiekėją, klientui keičiasi dalykai, kurie jau buvo tapę įprastais: būdas, kaip vartotojas deklaruoja elektros rodmenis, kaip gauna ir apmoka sąskaitas, kaip prireikus bendrauja su savo elektros energijos tiekėju. Rinkos liberalizavimas atnešė gyventojams ne tik galimybę laisvai pasirinkti tiekėją, bet ir poreikį prisijaukinti naujas sistemas ir aplinkas. Todėl natūralu, kad pirmaisiais mėnesiais sulaukėme didelio skambučių ir laiškų antplūdžio – gyventojams svarbu turėti tiesioginį kontaktą, galimybę pasitikrinti, perklausti,…
Pandemijos įtaka: lietuviai per karantiną vairuoja mažiau, estai ir latviai įpročių nepakeitė
Pandemija pakeitė ne tik visuomenės bendravimo, bet ir vairavimo įpročius. Naujausio tyrimo duomenys rodo, kad 42 proc. Lietuvos gyventojų karantino laikotarpiu mažiau naudojasi automobiliu. Kaimyninėse valstybėse tendencijos priešingos – 57 proc. Estijos ir 48 proc. Latvijos žmonių transporto priemonę vairuoja tiek, kiek ir prieš pandemiją. Tai atskleidė draudimo bendrovės „Gjensidige“ užsakymu „NielsenIQ“ vasario mėnesį atlikta reprezentatyvi Baltijos šalių gyventojų apklausa. Tyrimo duomenimis, dvigubai daugiau Lietuvos žmonių, lyginant su Latvijos ir Estijos gyventojais, karantino laikotarpiu sumažino naudojimąsi automobiliu. Kitose Baltijos šalyse tik penktadalis gyventojų rečiau sėda prie transporto priemonės vairo, Lietuvoje mažiau važinėja keturi iš dešimties vairuotojų. „Skaičiai rodo, kad Lietuvos gyventojai keliones automobiliu sumažino labiausiai. Tikėtina, kad prie šio rezultato…
„Akropoliai“ pasitinka su daugiau kaip 30 naujų ir atsinaujinusių parduotuvių
Karantinas iš esmės buvo sustabdęs prekybos centrų veiklą, tačiau net ir tokiomis aplinkybėmis Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ vyko pokyčiai. Nuo šiandien (balandžio 19 d.) prekybos centruose įsikūrusioms parduotuvėms atnaujinant veiklą, „Akropoliai“ pirkėjus pasitinka atsišviežinę – čia naujai įsikūrė ir atsinaujino iš viso 35 prekės ženklų parduotuvės. „Karantinas yra iššūkis tiek gyventojams, tiek verslui: didžiosios dalies prekybos centruose įsikūrusių parduotuvių veikla buvo sustabdyta nuo gruodžio vidurio. Neskaitant pramogų ir maitinimo sektoriaus, esame vieni iš paskutiniųjų, kuriems leista atnaujinti savo veiklą. Vilniaus, Klaipėdos ir Šiaulių „Akropoliuose“ šis karantino laikotarpis buvo išnaudojamas aktyviam atsinaujinimui, kad šiandien, kai jau leista atverti prekybos centruose esančių parduotuvių duris, sugrįžusius pirkėjus pasitiktų tiek jau pamėgti, tiek…
Plane „Naujos kartos Lietuva“ numatytos ilgalaikės reformos inovacijų ir skaitmeninimo srityse
Per artimiausius penketą metų Europos Komisijos (EK) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšomis Lietuvoje numatyta įgyvendinti itin reikšmingas reformas inovacijų ir skaitmeninimo srityse. Iš viso tam planuojama skirti iki 645 mln. eurų. Numatytas finansavimas bus skirtas, EK patvirtinus nacionalinį integruotą planą „Naujos kartos Lietuva“, kurį Lietuva turi parengti iki balandžio 30 dienos. Lietuvai iš viso yra numatyta 2,225 mlrd. eurų dotacijoms ir iki 3 mlrd. eurų paskoloms. Finansavimas truktų iki 2026 m. rudens. „Pandemija yra ir iššūkis, ir galimybė. Iššūkis – išsaugoti verslus ir darbo vietas, užkirsti kelią socialinėms įtampoms. Galimybė – pasirengti geresniam startui ir nustatyti naujas kryptis mūsų ekonomikai. Iš ekonomikos gaivinimo plano tikimės persiorientuoti į aukštos pridėtinės…
Atveriamos kavinės ir barai: išmanūs sprendimai, padėsiantys veikti saugiau ir efektyviau
Kavinių ir barų verslai – bene labiausiai nukentėjo pandemijos metu. Nuo šio ketvirtadienio kavinės ir barai Lietuvoje po ilgo laiko vėl atveria duris, tačiau jų laukia nemenkas iššūkis – tinkamai sureguliuoti gausius lankytojų srautus bei užtikrinti klientų ir darbuotojų saugumą. Kokie išmanūs sprendimai gali atsivėrimą palengvinti, pranešime žiniasklaidai pasakoja „Bitės Profai“. „Viešojo maitinimo įstaigos turi prisitaikyti prie naujos realybės, o technologijos padeda tai padaryti kur kas greičiau ir lengviau. Pasitelkus išmanius sprendimus galima geriau valdyti lankytojų srautus, užtikrinti, kad žmonės kuo rečiau liestų paviršius, apriboti nebūtinų kontaktų kiekį. Svarbiausia, kad šie sprendimai yra patogūs ne tik verslui, bet ir klientams“, – pabrėžia „Bitės Profas“ Martynas Vrubliauskas. Elektroninis meniu – saugumui…
