Dėl karantino sumažėjus galimybių keliauti Lietuvos gyventojai vis dažniau į skonių keliones leidžiasi savo namuose – patys gamina ir mėgaujasi įvairių pasaulio šalių patiekalais. Prekybininkai skaičiuoja, kad etninės užsienio šalių virtuvės maisto produktų paklausa per metus išaugo daugiau negu trečdaliu. „Karantinas keičia ne tik žmonių gyvenimo būdą, bet ir maisto gaminimo namuose įpročius. Nuo pandemijos pradžios stebime besikeičiantį klientų pirkinių krepšelį, kuriame vis dažniau atsiduria egzotiški užsienio šalių etninės virtuvės maisto produktai. Akivaizdu, kad karantinas paskatino žmones eksperimentuoti virtuvėje ir pasigaminti maisto patiekalus, kuriuos galbūt anksčiau valgydavo kavinėse ar restoranuose. Kita vertus, negalėdami keliauti žmonės bent mintimis, gamindami ir ragaudami, nusikelia į tolimus kraštus, nes juk maistas žadina prisiminus ir…
Pasaulinės šventės verti ir LVPA projektų vykdytojai
Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruojamų priemonių projektai kupini naujų idėjų ir novatoriškų jų įgyvendinimo sprendimų, nes kūrybingumas ir inovacijos – to paties pažangos medžio šakos. „Kūrybingumas yra būtina sąlyga kuriant inovacijas, o inovacijos yra šiuolaikinės ekonomikos varomoji jėga – be jų ne tik būtų sunku siekti pažangos, bet ir žengti tvarumo link. Įgūdžiai, idėjos, procesai – viskas susijungia, kad padėtų įgyti konkurencinį pranašumą“, − minint pasaulinę kūrybingumo ir inovacijų dieną pabrėžia LVPA direktorius Aurimas Želvys. Kūrybingumo ir inovacijų sanglaudos siekiama kuriant artimesnius ryšius tarp menų, verslo, mokyklų ir universitetų, gerinant jaunimo supratimą apie verslumą, ugdant inovacinius gebėjimus valstybinėse ir privačiose organizacijose. Pasak A. Želvio, Lietuva gali pasigirti ir startuolių…
Seimo nario Lino Kukuraičio pranešimas: „Baikite kalbėti apie darbą iki gyvos galvos“
2021 m. balandžio 21 d. pranešimas žiniasklaidai Buvęs socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai Seime atstovaujantis Linas Kukuraitis ragina valdančiuosius tuojau pat stabdyti diskusijas apie galimybę ilginti pensinį amžių iki 72 metų. „Galiu padėti valdantiesiems ir pasakyti, jeigu jie nedrįsta – apie jokį senatvės amžiaus ilginimą negali būti net kalbos“, – sako L. Kukuraitis. Buvusio ministro teigimu, bet kokie svarstymai apie tai, kada ir kaip Lietuvoje galėtų didėti amžius, reikalingas norint išeiti į pensiją, šiuo metu tik kelia įtampą visuomenėje ir neduoda jokios naudos. „Visi yra pavargę nuo karantino ribojimų, visuomenėje gausu įtampos, vyresnio amžiaus žmonių nedarbas šiuo metu didelis ir nemažėja, verslai praneša apie…
Ką gyventojai pirko vaistinėse? Stiprino organizmą maisto papildais ir matavosi kraujospūdį
Nors viršutinių kvėpavimo takų susirgimai žiemos sezono metu yra įprasti, vaistų nuo peršalimo ir gripo gyventojai šiemet pirko mažiau, nes saugantis nuo COVID-19 pavyko išvengti ir kitų virusų. Kaip rodo draudikų atlikta analizė, savo sveikatos draudimo krepšelį šių metų sausio, vasario ir kovo mėnesiais žmonės dažniausiai naudojo maisto papildams ir kraujospūdžio matuokliams. Draudimo bendrovės BTA duomenimis, palyginti 2020 ir 2021 metų pirmuosius tris mėnesius, sveikatos draudimo krepšelio naudojimas pirkiniams vaistinėje sumažėjo perpus – 50 proc. „Pagrindinės šio kritimo priežastys be abejo yra karantinas ir tai, kad per pastaruosius metus gerokai pasikeitė mūsų klientų poreikiai. Be to, karantino metu ne vienai įmonei teko atsisakyti darbuotojams siūlomo sveikatos draudimo, kadangi svarbiausias verslo…
Žalia, žalia, kur dairais: kaip atsinaujinanti energija kuria tvarų rytojų?
Elektros ir šilumos gamyba sudaro net 25 proc. visų išmetamų šiltnamio dujų pasaulyje. Šios dujos yra vienas pagrindinis klimato kaitos – bene didžiausio aplinkosauginio iššūkio – katalizatorius. Vienas iš būdų, kaip galima prisidėti prie žydinčios ateities kūrimo – žalios energijos naudojimas. Žemės dienos proga apie aplinkai nekenkiančią elektrą pasakoja savo indelį į tvarų rytojų įnešančių įmonių atstovai. Žalioji energija yra elektra, pagaminta iš įvairių atsinaujinančių energijos šaltinių – vėjo, saulės ar vandens, pasakoja Aleksejus Tokaris, UAB „Elektrum Lietuva“ svarbių klientų vadovas. „Tokiu būdu išgaunama elektra yra draugiška gamtai, ji neprisideda prie žmogaus sukeltos klimato kaitos spartinimo, nedidina šiltnamio efekto. „Elektrum Lietuva“ atveju, didžiąja dalimi prekiaujame Latvijoje, ant Dauguvos upės stovinčių…
Ar bekontakčio termometro kaina neatbaido pirkėjų?
Kiekvienoje namų vaistinėlėje svarbią vietą užima kūno temperatūros termometras. Nenuostabu, juk sunegalavus, ypač šaltuoju metų laiku, pirmiausiai įvertiname sveikatos būklę pagal kūno temperatūrą. Tai itin svarbu vaikams, kurie negali arba nemoka pasakyti apie savo savijautą. Tačiau norint vaikams pamatuoti temperatūrą neretai tenka susidurti su iššūkiu – kaip įkalbėti nurimti ir išlaukti reikiamą laiką kol matuoklis atliks savo darbą. Pastarąjį dešimtmetį minėtos problemos nebeliko – bekontaktis termometras temperatūrą pamatuoja per kelias sekundes ir pateikia tikslų rezultatą. Juo paprasta naudotis net naktį – vaikas nepabus, o temperatūrą stebėsite. Iškyla klausimas, ar bekontaktis termometras kaina lenkia kitus kūno termometrus? Juk kaip taisyklė, daiktas su pranašesnėmis funkcijomis kainuoja daugiau. Apžvelgus termometrų kainas vaistinėse ir…
Sriubos – puikus būdas praturtinti pavasarinį racioną: kaip paruošti nesugaištant laiko?
Sriuba yra idealus pasirinkimas ieškantiems sveiko, lengvo ir skanaus maisto. Visgi sriubų ant pietų ar vakarienės stalo neretai atsisakoma dėl laiko joms pagaminti stokos. Ir nors iš pirmo žvilgsnio sriubų receptai gali atrodyti išties reikalaujantys nemažų pastangų, tačiau paieškojus galima atrasti ir išties greitai paruošiamų, tačiau sočių ir organizmui naudingų variantų. Anot lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ Maisto gamybos departamento vadovės Brigitos Baratinskaitės, tokios sriubos gali tapti puikiu išsigelbėjimu pavasarį, kai norima pasiruošti sveikus pietus ar vakarienę, bet nesugaišti tam labai daug laiko. Padeda apsirūpinti naudingomis medžiagomis ir skysčiais B. Baratinskaitė akcentuoja, kad dažniau pasimėgauti sriubomis išties verta, kadangi tai lengvai virškinamas ir skrandžio neapkraunantis maistas, kuris padeda aprūpinti organizmą reikiamomis…
Seimas spręs, ar įtvirtinti draudimą bet kokiomis priemonėmis skatinti lošti
Seimas pradėjo svarstyti Seimo nario Mykolo Majausko pristatytas Azartinių lošimų įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-392), kuriomis siūloma įtvirtinti draudimą bet kokia forma ir priemonėmis skatinti lošti. Pagal teikiamus pakeitimus, šalyje būtų draudžiama skatinti dalyvauti lošimuose bet kuria forma ir bet kokiomis priemonėmis skleisti informaciją ar atlikti įtikinėjimo veiksmus, įskaitant paties lošimo organizatoriaus organizuojamus specialius renginius, bandomuosius lošimus, akcijas, nuolaidas, dovanas ir panašaus pobūdžio skatinamąsias priemones, skatinančius dalyvauti lošimuose ar nuotoliniuose lošimuose. Pasak Seimo nario M. Majausko, lošimus organizuojančios bendrovės naudoja pakankamai agresyvią rinkodarą, siekdami įtraukti kuo daugiau asmenų, naudoja dovanas, akcijas, nuolaidas, kuriomis skatina lošti ilgiau, dažniau ir didesnėmis sumomis. Kartu parlamentaras atkreipė dėmesį, kad asmenys, turintys problemų su azartiniais lošimais…
Darbo užmokestį ir dienpinigius siūloma leisti išmokėti tik bankiniu pavedimu
Seimas pradėjo svarstyti Darbo kodekso pataisas (projektai Nr. XIVP-419, Nr. XIIIP-4528) dėl darbo užmokesčio ir dienpinigių išmokėjimo grynaisiais pinigais ribojimo. Seimo narys Mykolas Majauskas parlamentui pasiūlė nuo kitų metų sausio 1 d. darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias išmokas leisti mokėti tik pavedimu į darbuotojo nurodytą mokėjimo sąskaitą. Tokiu būdu siekiama stiprinti darbuotojų teisę į skaidrų ir teisingą apmokėjimą už darbą. „Įvedus atsiskaitymo už darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusių išmokų grynaisiais pinigais ribojimą, bus sumažintas atsiskaitymų grynaisiais pinigais kiekis, dėl ko sumažės prielaidos „šešėlinei ekonomikai“ (atsiskaitymai grynaisiais pinigais yra viena iš sąlygų „šešėlinei ekonomikai“ egzistuoti, todėl įvedus atitinkamus apribojimus atitinkamai sumažės ir „šešėlinės ekonomikos“ pasireiškimo apimtys), padidės susitarimų…
Vakcinacija keičia Lietuvoje medicininių atliekų kiekius
Pradėjus skiepyti gyventojus nuo Covid-19 viruso, Lietuvoje pradėjo mažėti pavojingomis laikomų medicininių atliekų kiekiai ir keičiasi jų surinkimo geografija. Vienintelė Lietuvoje medicinines atliekas tvarkanti bendrovė „Toksika“ teigia, kad iki praėjusių metų gruodžio buvo stebimas Covid -19 užkratą turinčių atliekų kiekio augimas, o nuo šių metų sausio atliekų kas mėnesį mažėja. Didžiąją dalį atliekų sudaro COVID-19 tyrimams ir pacientų gydymui bei slaugymui naudojamos medicininės priemonės. „Toksikos“ generalinis direktorius Arūnas Dirvinskas sako, kad gruodį „Toksika“ sunaikino rekordinį medicininių atliekų kiekį – 330 tonų, o šių metų kovą – jau 154 tonas. Per dieną pandemijos periodu vidutiniškai utilizuojama apie 12 tonų medicininių atliekų, kai iki pandemijos šių atliekų būdavo sunaikinama apie 3 tonas…