Tryliktus metus skaičiuojanti optinių komponentų ir jų dangų gamintoja UAB „Optonas“ sparčiai modernizuojasi, pagal sutartis su Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) savo projektams gavusi bemaž 4 mln. Eur ES investicijų. Pasak bendrovės įkūrėjo ir vadovo Ginto Jakubėno, gauta parama leis įsigyti aukštų technologijų įrangos su didžiausio pasaulyje tikslumo galimybėmis dangų gamyboje, automatizuoti gamybos procesus, išplėsti optinių elementų patikros bazę, taip pat – sukurti sudėtingus, pasaulinėms rinkoms įdomius optinius elementus. „Optono“ produktai – tai lazerinės kokybės pažangios optinės dangos: metalinės, dielektrinės, kintamo atspindžio. Jos gaminamos, taikant elektronų pluošto išgarinimo, magnetroninio, jonų padedamo nusodinimo, terminio garinimo technologijas. Net 95 proc. „Optono“ gaminių išvežama į užsienį arba parduodama Lietuvos bendrovėms, kurios gamina lazerius…
Tyrimas: pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos gyventojai rinktųsi finansavimą verslui
Turintiems ar svarstantiems apie nuosavą verslą – jo finansavimas daugumai kelia nemažai klausimų: nuo ko pradėti? Kur kreiptis? Į ką atkreipti dėmesį, renkantis tarp kelių finansuotojų? Apklausus Lietuvos gyventojus, du pagrindiniai kriterijai, pagal kuriuos respondentai rinktųsi verslo paskolos teikėją – palūkanų norma ir finansų įstaigos reputacija. Ar šie kriterijai iš tiesų yra svarbiausi ir į ką dar verta atkreipti dėmesį, patarimais dalinasi sutelktinio finansavimo platformos „FinoMark“ atstovė. Kaina – daugumai lemiamas veiksnys Daugiau nei pusė (52 proc.) „FinoMark“ inicijuotoje gyventojų nuomonės apklausoje dalyvavusių respondentų tvirtina, kad palūkanų norma – svarbiausias komponentas, nusprendžiantis finansų įstaigos pasirinkimą, ketinant imti verslo paskolą. Nenuostabu, kad suma, kurią vėliau reikės grąžinti, tampa reikšmingiausiu veiksniu šiame…
Baigėsi ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020” finansuojamas Block.IS projektas
Block.IS projekto pabaiga! Po dviejų su puse metų ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos „Horizontas 2020” finansuojamas Block.IS projektas priartėjo prie pabaigos! Per šio „Horizonto 2020“ projekto gyvavimo laikotarpį buvo surengtos 9 Klasterių misijos, sukurti 6 blockchain (liet. blokų grandinės technologijos) valdikliai, paskelbti 2 atviri kvietimai ir 6 Inovacijų iššūkiai įtraukiant daugiau nei 280 inovatyvių mažų ir vidutinių įmonių iš 30-ies Europos šalių[1]. Iš viso šio projekto metu buvo išdalinta daugiau nei 2,8 mln. EUR paramos, skirtos mažoms ir vidutinėms įmonėms, startuoliams bei klasteriams siekiant skatinti inovacijas blokų grandinės srityje. Pagrindinis Block.IS projekto tikslas – suteikti reikalingas žinias, prieigą prie technologijų ir kapitalo Europoje veikiančioms konkurencingoms mažoms ir vidutinio…
2022 metais daugiau nei pusė darbdavių ieškos darbuotojų
Europoje sausį-kovą darbo vietų turėtų tik daugėti. Net 52% apklaustų darbdavių ketina samdyti ir tik 15% planuoja atleisti, rodo 60-asis „ManpowerGroup“ tarptautinis darbdavių tyrimas. „Naujuosius metus pradedame pozityviomis prognozėmis darbuotojams – Lietuvos darbo rinkoje ir toliau karaliauja kandidatai. Sparčiai ieškomi telekomunikacijų, IT, personalo, finansų, e-komercijos, komunikacijos ir žiniasklaidos specialistai. Darbdaviai talentus vilioja hibridinio darbo galimybėmis, mokymais, papildomomis naudomis. Patyrę specialistai pirmąjį metų ketvirtį gali lengvai susirasti arba pakeisti darbą. Kiek kita situacija vyrauja tose verslo srityse, kur darbuotojai privalo būti darbo vietoje. Nors darbuotojų šiuose sektoriuose taip pat labai trūksta, darbdaviai turi dvigubą iššūkį, nes jiems neišvengiamai reikia spręsti vakcinacijos klausimą, kuris dar labiau apriboja kandidatų srautą“, – pastebi globalios…
A. Armonaitė: „Europos Komisija gerai supranta paramos Lietuvos verslui svarbą“
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienio vakarą nuotoliniu būdu susitikusi su Europos Komisijos vicepirmininke Margrethe Vestager buvo informuota, kad Europos Komisija supranta paramos nuo Kinijos ekonominio spaudimo nukentėjusioms Lietuvos įmonėms svarbą ir dės pastangas, kad Lietuvai aktualūs sprendimai būtų patvirtinti kaip galima greičiau. „Esame parengę dvi didelės vertės paramos nuo Kinijos nukentėjusioms Lietuvos įmonėms priemones, kurios galėtų pradėti veikti tik gavus teigiamą atsakymą iš Europos Komisijos. Pokalbio metu komisarė man patvirtino, jog bus dedamos pastangos, kad Lietuva atsakymą gautų kaip galima greičiau. Tikimės, kad jau vasario pradžioje nukentėjęs verslas galėtų pretenduoti į pirmąją paramą“, – sako A. Armonaitė. Lietuva derasi su Europos Komisija, siekdama suteikti galimybę sunkumų dėl Kinijos…
Lietuvą aplankė rekordinis laimėjimas – vilnietis „Eurojackpot“ loterijoje susižėrė 24 mln. Eur
Penktadienio vakarą Lietuvą sudrebino rekordas – „Eurojackpot“ žaidėjas iš Vilniaus, kartu su žaidėju iš Vokietijos, laimėjo ir pasidalino pagrindinį loterijos prizą – 48 milijonų eurų „Jackpotą“. Vilniečiui atiteko daugiau nei 24 milijonai eurų. Šis laimėjimas – didžiausias per visą loterijos istoriją ne tik Lietuvoje, bet ir visose Baltijos šalyse. Laimingasis bilietas pirktas sausio 20 d., parduotuvėje „Maxima“, esančioje Pilaitės g. 31, Vilniuje. Laimėtojui 24 000 400 eurų sumą atnešė bilietas su atsitiktiniu skaičių deriniu. Žaidėjas kviečiamas pirmiausia susisiekti su loterijos organizatore „Olifėja“ telefonu +370 5 275 17 51. Po to jo bus prašoma atvykti į loterijos atstovybę ir pristatyti laimingąjį bilietą. „Labai džiaugiamės Lietuvos žaidėjo sėkme. Sveikiname naująjį milijonierių, kuris, nepraėjus nei…
Gamtos pažaboti neįmanoma: ką daryti dingus elektrai?
Nors bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) vystomos technologijos užtikrina, kad maždaug 2 iš 3 gedimų elektros skirstymo tinkle būtų pašalinami nuotoliniu būdu, mechaniniu būdu pažeistų tinklų atstatymas gali užtrukti ilgėliau. Visiškai eliminuoti žmogaus veiklos ar gamtos stichijų sukeltų pažeidimų neįmanoma, tad ką daryti dingus elektrai? „Siekiant kuo greičiau pašalinti elektros tiekimo sutrikimus, gyventojams labai svarbu žinoti, į ką kreiptis dėl konkretaus gedimo. Neretai gyventojai bando susisiekti su savo elektros tiekėju – įmone, iš kurios gauna sąskaitas už savo suvartotą elektrą. Tačiau, priklausomai nuo to, kurioje tinklo vietoje atsirado gedimas, kartais reikėtų kreiptis į ESO arba į daugiabučio namo administratorių ar privačias paslaugas teikiantį elektriką“, – sako ESO Ryšių su visuomene…
Tyrimo rezultatai: „Rail Baltica“ projekte gyventojai mato daugiau naudų nei tik geresnį susisiekimą
Paprašyti įvertinti, kokių naudų tikisi iš įgyvendinamo tarptautinio projekto „Rail Baltica“, gyventojai įvardino ne tik geresnį regioninį ir tarptautinį susisiekimą, bet ir daugiau privalumų, tarp jų – ir didesnį valstybės prestižą. Tokius rezultatus atskleidė trečius metus iš eilės atliekama Lietuvos gyventojų nuomonės apklausa. Praėjusių metų pabaigoje paprašyti įvertinti „Rail Baltica“ projektą, net 77 proc. Lietuvos gyventojų išreiškė įsitikinimą, jog naujas tarptautinis geležinkelis užtikrins greitesnį ir patogesnį regioninį bei tarptautinį susisiekimą. Lyginant su 2020 m. apklausos duomenimis matyti, kad ši teigiama visuomenės pozicija tik didėja, nes tais metais tokią nuomonę turėjo 75 proc. respondentų. „Panašu, kad ruošiantis visiškai naujo europinio geležinkelio statyboms gyventojai vis aktyviau domisi atsiversiančiomis keliavimo galimybėmis ir labiau…
Bitininkams – daugiau kaip milijonas eurų paramos
Šalies bitininkai vėl gali kreiptis paramos. Pernai jiems buvo skirta 974 tūkst. Eur, o šiemet parama bus didesnė – 1,1 mln. Eur. Parama bitininkams teikiama pagal Paramos Lietuvos bitininkystės sektoriui 2020–2022 metų programą iš Europos žemės ūkio garantijų fondo ir valstybės biudžeto. Paramos gali kreiptis bičių laikytojai, bitininkų asociacijos, bitininkų kooperatyvai, mokslo ir studijų institucijos. Programoje numatytos net 8 priemonės, kurioms įgyvendinti galima gauti paramą: techninė pagalba bitininkams ir jų grupėms; kova su bičių kenkėjais ir bičių ligomis, ypač varoatoze; bičių avių transportavimo į ganyklas racionalizavimas; medaus fizinių ir cheminių savybių analizė; bičių šeimų atnaujinimas; bitininkystei ir bitininkystės produkcijai skirtos taikomųjų mokslinių tyrimų programos; rinkos stebėsena; bitininkystės produktų kokybės gerinimas, siekiant didinti…
SAS skrydžiai jau 30 metų jungia Vilnių su Kopenhaga: vienas pirmųjų maršrutų tarp Lietuvos ir Vakarų Europos
Skandinavijos oro bendrovė SAS kartu su Lietuvos oro uostais švenčia tiesioginio maršruto tarp Vilniaus ir Kopenhagos trisdešimtmetį. Būtent 1992-ųjų sausio 21 d. SAS orlaivis pirmąkart sujungė Lietuvos bei Danijos sostines. Šiuo metu šis maršrutas vykdomas du kartus kasdien. Lietuvos oro uostų Aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas džiaugiasi ilgamete partneryste su viena ilgiausiai veikiančių oro bendrovių pasaulyje. „Jau 30 metų keliautojai per vieną didžiausių Europos „hub“ oro uostų gali pasiekti visą pasaulį, o mūsų šalies svečiai – pasiekti Lietuvą. Su šia oro bendrove mus sieja ilgametė partnerystė, kurios dėka galėjome nuo pirmų Nepriklausomybės metų didinti Lietuvos ir pasaulio pasiekiamumą. Šiandien tiesioginė reguliari oro jungtis su Skandinavijos šalimis lieka itin svarbi…