Bendrąją pakeitimo vertybiniais popieriais sistemą nustatantis Europinio lygio reguliavimas galioja jau nuo 2019 m. sausio 1 d., tačiau prieš kelias savaites Lietuvoje įsigaliojo ir su juo susiję lokalūs teisės aktai – Pakeitimo vertybiniais popieriais (sekiuritizacijos) ir padengtųjų obligacijų įstatymas bei susiję įstatymų pakeitimai. Naujas reguliavimas įneša daugiau aiškumo ne tik kredito įmonėms, bet ir ne bankinio sektoriaus žaidėjams, kurie siekia pritraukti investicijas ir finansuoti savo projektus ne tik bankinio sektoriaus įmonėms bet ir verslui. Svarbu, kad sėkmingų bankų įgyvendintų tokių projektų pavyzdžių Lietuvoje jau yra. Padės plėsti veiklą Liepos 22 d. įsigaliojusio reguliavimo dalimi, be kita ko, tapo ir su juo susiję teisės aktai – nuo 2016 m. vasario galiojančios…
Advokatų kontora „TGS Baltic“ laimėjo bylą Stokholmo arbitraže
Advokatų kontora „TGS Baltic“ apgynė savo kliento Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) interesus ir laimėjo bylą Stokholmo arbitraže. Teismas nusprendė, kad jėgainės biokuro bloko statybos vėluoja dėl rangovo kaltės. „Arbitraže visiškas vienos šalies reikalavimo patenkinimas yra nedažnas atvejis, taigi tai didelė „TGS Baltic“ ir VKJ pergalė. Šis laimėjimas reikšmingas dar ir dėl to, kad arbitražo sprendimu rangovui nebus taikomas sutartinis atsakomybės apribojimas. Tai reiškia, kad arbitražas priteis visus VKJ nuostolius, kuriuos pripažins pagrįstais“, – laimėjimo reikšmės aplinkybes paaiškina Vilius Bernatonis, TGS Baltic vadovaujantysis partneris. Rangovas, Lenkijos katilų gamintoja „Rafako“, procesu metu bendradarbiavo su keliomis teisininkų kontoromis. Iš pradžių įmonę atstovavo tarptautinė advokatų kontora „Squire Patton Boggs“, vėliau ją pakeitė lenkiška kontora…
„Luminor“ perspėja neprarasti budrumo – sukčiai socialiniame tinkle sukūrė netikrą banko profilį
„Luminor“ bankas perspėja neprarasti budrumo ir nepakliūti į sukčių pinkles socialiniuose tinkluose. Pastaruoju metu socialiniame tinkle „Facebook“ buvo fiksuotas sukčių sukurtas banko profilis, kuris skelbė apie laimėjimą konkurse bei ragino paspausti atsiųstą nuorodą ir pateikti savo duomenis. „Luminor“ bankas ragina nepasiduoti apgaulei ir duomenų atsiųstose nuorodose nesuvedinėti. Netikrą profilį galima atskirti pagal sekėjų skaičių (pvz., „Luminor Lietuva“ profilį „Facebook“ stebi daugiau kaip 68 tūkst. žmonių), taip pat įtarimą sukelti turėtų paskelbtų įrašų skaičius bei profilio sukūrimo data. Sukčių profiliai paprastai turi nedaug įrašų, kurie dažniausiai būna paskelbti per vieną dieną, ir yra sukurti vos prieš keletą dienų ar savaičių. Primename, kad „Luminor“ banko rengiamų konkursų laimėtojai skelbiami tik konkrečių įrašų…
Palanki mokesčių mokėtojams praktika atleidžiant nuo sankcijų
Mokestinių ginčų komisija pristato naujausią mokesčių mokėtojams palankią teismų praktiką, susijusią su atleidimu nuo baudų ir delspinigių. Mokesčių mokėtojai ne visada žino, kad teikti prašymą atleisti nuo apskaičiuotų mokesčių delspinigių ir baudų jie gali ne tik mokestinių ginčų metu, bet ir pasibaigus mokestiniam ginčui, jei to nebuvo prašyta anksčiau. Senaties terminas tokiu atveju nėra taikomas. Susiformavusi mokestinių ginčų praktika atskleidžia, kad nuo delspinigių ir baudų gyventojai ir įmonės gali būti atleidžiami vadovaujantis ne tik Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 100, 141 straipsniuose nustatytais pagrindais, bet ir vadovaujantis protingumo, teisingumo ir kitais teisės principais. Tarp jų – MAĮ 7 straipsnyje išdėstytu mokesčių mokėtojų lygybės principu, kuris kildinamas iš Lietuvos Respublikos…
Dar labiau mažinama biurokratinė našta verslui
Ekonomikos ir inovacijų ministerija suskaičiavo, kad vien per pirmąjį šių metų pusmetį administracinė našta verslui Lietuvoje sumažėjo 9,49 mln. eurų, o nuo jos vertinimo pradžios 2014 m. administracinė našta buvo sumažinta 145,58 mln. eurų. „Džiaugiamės, kad administracinė našta verslui kasmet nuosekliai mažėja. Tai lemia tiek sėkmingai vykdomi pokyčiai verslo aplinkos gerinimo srityje, tiek ir kitų institucijų pastangos priimamais teisės aktais mažinti verslui tenkančią naštą. Todėl sieksime, kad proporcingas administracinės naštos mažinimas ir toliau išliktų verslo aplinkos gerinimo prioritetu“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Kaip rodo 2022 m. pirmojo pusmečio administracinės naštos stebėsenos ataskaita, iš duomenis pateikusių 13 institucijų 9 įstaigos administracinę naštą sumažino, o 4 – padidino. Labiausiai…
„Turkish Airlines“ plečia veiklą Vilniaus oro uoste: gerinamas susisiekimas tarp Vilniaus ir Stambulo
Oro bendrovė „Turkish Airlines“ nuo spalio mėnesio vykdys penkis papildomus skrydžius iš Vilniaus oro uosto į Stambulą. Šį sprendimą oro bendrovė priėmė atsižvelgdama į vis augančius keleivių srautus. Šiuo metu vykdomi devyni savaitiniai skrydžiai, o nuo spalio bendrovė vykdys net 14 savaitinių skrydžių maršrutu Vilnius-Stambulas. Pasak oro bendrovės ir Lietuvos oro uostų atstovų, ši plėtra padės gerinti susisiekimą ne tik tarp dviejų miestų, bet ir palengvins galimybes keliauti daugiau nei į 330 krypčių visame pasaulyje. Pasak „Turkish Airlines Lithuania“ generalinio direktoriaus Dinçer Eroğlu, sprendimas didinti skrydžių skaičių buvo priimtas dėl nuolat kylančių keleivių srautų, kuriuos bendrovė stebi nuo savo veiklos Lietuvoje pradžios. „Nuo 2013 m. birželio mūsų oro bendrovė vykdė…
Lietuvius į Švediją vis labiau vilioja ekonomikos stabilumas ir galimybė užsidirbti
Žiema ateina! Tokiais žodžiais iš populiaraus serialo galima apibūdinti karo, infliacijos, augančių palūkanų ir recesijos sukeltas nuotaikas ne tik Lietuvoje, bet ir didžiojoje Europos dalyje. Tačiau Švedijoje dirbantys Lietuvos verslininkai tikina, kad šioje Skandinavijos šalyje didelių ekonomikos svyravimų nesitikima, o lietuvių įkurtos įmonės užsakymų turi metams į priekį. Jau dešimtmetį Švedijoje fasado darbus atliekančios įmonės „Kovenda“ vadovas Tomas Bažanovas sako, kad skirtingai nei Lietuvoje, Skandinavijoje nei 2008 m. nekilnojamojo turto (NT) krizė, nei pastarojo pusmečio didelis neapibrėžtumas statybų ir NT rinkoje nebuvo reikšmingai jaučiamas. Jis tai aiškina tuo, kad NT vystytojai Švedijoje – milžiniško kapitalo bendrovės, kurios nėra tokios jautrios geopolitinei situacijai bei krizėms. Be to, pastaruoju metu sparčiai augo…
Ekspertai apie vairuotojų atidumą: ketvirtadalis automobilių apgadinimų padaromi judant atbulomis
Eismo dalyvių tyrimai rodo, kad vairuotojas, naudodamas atbulinę pavarą, per metus vidutiniškai nuvažiuoja pusantro kilometro. Tačiau, draudikų duomenimis, ne kiekvienam vairuojančiajam šį atstumą pavyksta įveikti sklandžiai – nepadarius žalos kitiems. „Gjensidige“ statistika rodo, kad vienas iš penkių automobilių, kuriam draudimas atlygina žalą, apgadinamas važiuojant atbuline eiga. Vidutinė išmokos suma pastaraisiais metais tokių susidūrimų atvejais išaugo ketvirtadaliu – iki 700 eurų. „Važiavimas atbuline eiga iš vairuotojų reikalauja vairavimo įgūdžių ir visapusiško dėmesingumo. Neatsargumas, skubėjimas pajudėti iš vietos, neatsigręžiant atgal patikrinti, ar nėra kitų automobilių ar žmonių, yra dažniausios eismo nelaimių, įvykstančių važiuojant atbuline pavara, priežastys”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė. Pasak jos, paprastai vairuotojo…
Penktadalis kauniečių dar šiemet planuoja pirkti naują būstą
Kas penktas Kauno miesto ar rajono gyventojas šiemet planuoja įsigyti būstą, rodo reprezentatyvios apklausos rezultatai. Toks pat gyventojų nusiteikimas fiksuotas ir vasario pabaigoje, dar prieš Rusijos karo Ukrainoje pradžią. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai tikina, kad nei įtempta ekonominė situacija, nei karas nesumažino gyventojų noro įsigyti naują būstą. NT plėtros bendrovės „SBA Urban“ užsakymu liepą vykdytos apklausos duomenimis, pirmojo būsto sau dairosi 8 proc. apklaustų Kauno miesto bei rajono gyventojų – daugiausia 25-34 m. amžiaus ir vidutines pajamas gaunančių respondentų. Palyginti su vasario pabaigoje, dar prieš karą Ukrainoje, vykdytos apklausos duomenimis, planuojančių įsigyti pirmąjį būstą kiekis išliko nepakitęs. Dar 6 proc. šiuo metu planuoja įsigyti naują būstą norėdami pagerinti gyvenimo sąlygas…
LIPFA tyrimas: nedirbanti sąskaita gali tapti didžiausia klaida
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, per keletą dešimtmečių finansų rinkose investuojamos lėšos galiausiai sudaro didžiausią dalį investicijų portfelyje. Štai kodėl, anot LIPFA vadovo Tado Gudaičio, nedirbanti sąskaita gali tapti didžiausia klaida. Pasak jo, sudėtinių palūkanų efektas sėkmingai išnaudojamas ir auginant jautrias pensijų santaupas bei įveikiant infliacijos įtaką, tik yra rimta priežastis, kodėl jis ne kiekvieną Lietuvoje gali paversti milijonieriumi. LIPFA specialistų skaičiavimais, jeigu sudėtinių palūkanų efektą pasirinktume vertinti 30-ies metų laikotarpiu, kurio metu vidutinės metinės palūkanos būtų apie 7 proc., o startinė investicijų suma 1 tūkst. eurų, tai pirmaisiais kaupimo metais palūkanos sudarytų 70 eurų. Sudėtinių palūkanų vertė, palyginti su investuota suma ir jos uždirbtomis palūkanomis, taptų…