Lietuvos parodų ir kongresų centras „Litexpo“ akcentuoja, kad preciziškai laikosi Bendrovei LRV nutarimu suformuluotos užduoties laiku ir pagal aukščiausius kokybės standartus pritaikyti savo patalpas liepos mėnesį Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui, visas organizacines detales, taip pat ir viešuosius pirkimus bei jų technines specifikacijas derindami su pagrindiniu renginio užsakovu – LR užsienio reikalų ministerija bei kitomis susijusiomis institucijomis. „Visi viešieji pirkimai, kuriuos vykdė ir vykdo įmonė, siekiant pasirengti NATO vadovų susitikimui, organizuojami griežtai vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu, maksimaliai užtikrinant konkurenciją. „Litexpo“ nuo pat pasirengimo NATO susitikimui pradžios neturėjo galimybės daryti įtakos viešųjų pirkimų poreikio formavimui ar jų paskelbimo grafikui – dar ir šiandien turime nepaskelbtų pirkimų dėl nuo Bendrovės…

„Bitė Lietuva“ kreipėsi į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją dėl jai pavaldaus parodų ir kongresų centro „Litexpo“ valdybos nario Aleksandr Golod veiklos. Kompanija prašo ministerijos atlikti jo veiksmų teisėtumo tyrimą ir atšaukti A. Golod iš „Litexpo“ valdybos nario pareigų. Vykdydama ryšio paslaugų ir įrangos pirkimą NATO viršūnių susitikimui „Litexpo“ galėjo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatymą. Be to, pirkimo iš vieno tiekėjo procedūrose galimai neskaidriai dalyvavo ir „Litexpo“ valdybos narys A. Golod, einantis ir „Telia Lietuva“ stambaus verslo pardavimų vadovo pareigas. „Pernai metų pabaigoje „Litexpo“ paskelbė įvykdyto pirkimo dėl NATO viršūnių susitikimo ataskaitą. Joje matyti, kad pateikti pasiūlymą be jokio konkurso pakviesta vienintelė dalyvė – daugiau kaip 2,7 mln. eurų kainą pasiūliusi „Telia“.…

Narystė euro zonoje atnešė naudos Lietuvos ekonomikai ir pagilino šalies europinę integraciją. Pastarųjų metų sukrėtimų – nuo COVID-19 pandemijos iki rusijos karo prieš Ukrainą ir jį lydėjusio energijos kainų šuolio – kontekste Lietuva turėjo progą įsitikinti narystės euro zonoje nauda. Buvimas vieningos valiutos erdvės dalimi padėjo sušvelninti neigiamą šokų poveikį ekonomikai ir viešiesiems finansams bei išlaikyti pasitikėjimą investuotojų akyse. Tai, dalyvaudamas Europos Ekonomikos Kongrese Katovicuose (Lenkija) akcentavo finansų viceministras M. Liutvinskas. „Esant maža, atvira ir eksportuojančia ekonomika, prisijungimas prie euro zonos Lietuvai buvo logiškas ir racionalus sprendimas, sustiprinęs šalies ūkio augimą, paskatinęs spartesnį eksporto augimą ir eliminavęs valiutos kurso riziką. Be to, buvimas po Europos centrinio banko skėčiu padėjo Lietuvai…

Naujas EUIPO tyrimas atskleidė, kad ES tik 24 proc. dizainerių yra moterys, Lietuvoje – 28 proc. Tik 21 proc. ES registruotų dizainų kurtas dalyvaujant bent vienai dizainerei moteriai Duomenys rodo, kad, atsižvelgiant į dabartines tendencijas, šiai lyčių nelygybei panaikinti prireiktų daugiau kaip 50 metų Vidutiniškai dizainerės moterys uždirba beveik 13 proc. mažiau nei dizaineriai vyrai Moterų dizainerių dalis ES yra gerokai mažesnė nei Pietų Korėjoje, Kinijoje ir JAV Baltijos šalyse moterų dizainerių dalis ES yra didžiausia, o Nyderlanduose, Vengrijoje ir Slovakijoje – mažiausia. Dizaino profesijoje ir kuriant registruotuosius Bendrijos dizainus, moterų dizainerių yra per mažai, be to, jos uždirba mažiau nei jų bendradarbiai vyrai. Tai pagrindinės šiandien Europos Sąjungos intelektinės nuosavybės…

Nors devyni iš dešimties šalies gyventojų mano, kad susidūrę su finansiniais sukčiais greičiausiai juos atpažintų, vis dar pasitaiko atvejų, kai iš patiklių žmonių sukčiai įvairiausiais būdais išvilioja net ir dideles pinigų sumas. Šiaulių banko užsakymu atliktos apklausos rezultatai parodė, kad net 27 proc. respondentų yra tiesiogiai susidūrę su sukčiais, o dar beveik trečdalis apklaustųjų teigė, kad pinigus yra bandyta išvilioti iš jų artimųjų, giminaičių. Tiek susidūrusių su sukčiais, tiek manančių, kad geba atpažinti sukčių veiklos metodus kiekis per metus iš esmės nepasikeitė. „Nors apie sukčiavimą bandant iš žmonių išvilioti pinigus kalbama labai daug, apie tokius atvejus nuolat rašo žiniasklaida, labai liūdnų istorijų vis dar girdime. Sukčiai prigalvoja vis naujų schemų,…

Beveik trečdalis Baltijos šalių gyventojų (31 proc.) turi iki 5 tūkst. eurų santaupų, o 21 proc. gyventojų yra sukaupę daugiau nei 5 tūkst. eurų. Daugiausiai pinigų Baltijos šalyse yra susitaupę estai, rodo „Luminor“ banko atlikta gyventojų apklausa. Lietuvoje yra daugiausia žmonių, kurių santaupos siekia iki 5 tūkst. eurų, (32 proc.) Latvijoje ir Estijoje tokių yra šiek tiek mažiau – po 30 proc. Daugiau nei 5 tūkst. eurų susitaupė 11 proc. latvių, 23 proc. lietuvių ir 28 proc. estų. „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės produktų skyriaus vadovė Aušrinė Mincienė rekomenduoja turėti sutaupius 3-6 mėnesių atlyginimo dydžio sumą. Idealiu atveju, kiekvieną mėnesį reikėtų atsidėti apie 10 proc. gautų pajamų. „Santaupų turėjimas yra viena…

Bulvių sėja Lietuvoje – jau prasidėjo. Nors šiemet pirmosios bulvės pasodintos anksčiau nei pernai, pirmojo šviežių lietuviškų bulvių derliaus ūkininkai tikisi sulaukti kaip ir kasmet – liepos pradžioje, maždaug per Mindaugines. Visgi, ar derlius bus gausus, ar kiek kuklesnis – numatyti sunku. Pasak ūkininkų, viskas priklausys nuo oro sąlygų, kurias sunku nuspėti. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad lietuviškos bulvės yra bene laukiamiausios sezono daržovės, kurių kasmet parduodama daugiausiai. „Bulvės – mėgstamiausia lietuvių daržovė. Norint jų pirkėjams pasiūlyti kaip įmanoma anksčiau – glaudžiai bendradarbiaujame su vietos augintojais. Pastebime, kad lietuviškas daržoves pirkėjai itin vertina ir laukia. Savo ruožtu, kol lietuviškos bulvės dar auga, parduotuvėse siūlome šviežio derliaus…