• Finansai

    Lietuvos verslo konfederacija: MMA didinimo klausimas neturi būti siejamas su mokesčių reforma

    Lietuvos Respublikos Trišalė taryba šiandien rinksis į Vyriausybės iniciatyva šaukiamą neeilinį posėdį dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) 2024-iems metams dydžio nustatymo. Nors rekomendacijas Vyriausybei dėl minimaliojo mėnesinio užmokesčio dydžio įpareigota teikti Trišalė taryba, dar neįvykus socialinių partnerių konsultacijoms, viešojoje erdvėje jau diskutuojama dėl konkretaus finansų ministerijos pasiūlymo – 10 proc. MMA dydžio augimo 2024 metais, kartu numatant 20 proc. neapmokestinamojo pajamų dydžio (NPD) augimą – kuris, panašu, ir bus pagrindinis posėdžio diskusijų objektas. Lietuvos verslo konfederacijos (LVK), Trišalėje taryboje atstovaujančią darbdavių interesams, nuomone, MMA 2024 metams būtina kuo greičiau nustatyti, nes ankstesnė praktika, kuomet sprendimai dėl sekančių metų MMA dydžio būdavo priimami metų pabaigoje, buvo žalinga, kadangi įmonės buvo priverstos…

  • Finansai

    Kai susijungia verslas ir menas: „Perlas Go“ klientams – galimybė gėrėtis menininko Ramūno Dagio tapybos darbais

    „Visada laiku, be streso apmokėti sąskaitas – irgi tam tikras menas“, – juokais sako jau daugiau nei trisdešimtmetį kuriantis Ramūnas Dagys. Žinomas dėl savo nestandartinių meninių sprendimų, tokių kaip tapymas per audras ar parodų organizavimas oro uostuose bei apleistuose dvaruose, kūrėjas ir vėl pristato išskirtinį projektą. Šįkart – bendradarbiaudamas su sąskaitų apmokėjimo programėle „Perlas Go“. Nuo gegužės mėnesio „Perlas Go“ klientai savo telefonų ekranuose galės gėrėtis Ramūno Dagio darbais. Kiekvieną kartą apmokėjus sąskaitą pasirodys jo tapybos kūrinys. „Mano, kaip menininko, vienas iš tikslų yra praskaidrinti kasdienybę. „Perlas Go“ tikslas labai panašus – supaprastinti ir palengvinti kiekvieno mūsų kasdienės rutinos dalį – sąskaitų apmokėjimą. Tad sulaukęs kvietimo apjungti jėgas – su…

  • Finansai

    Paskui saulės elektrinių bumą ir apyvartų šuolius – platėjantys veiklos horizontai

    Individualių saulės elektrinių montavimo verslą tik nuo 2019 metų pradėjusi UAB „Veesla“ – ant spartaus augimo bangos. 2022 metais įmonės apyvarta augo net 4 kartus, palyginti su 2021 m. Tai paskatino dar didesnes investicijas į didėjantį prekių ir paslaugų krepšelį, ir jau šiandien bendrovė save pozicionuoja rinkoje kaip įvairius atsinaujinančios energetikos sprendimus siūlanti kompanija. „Mūsų verslas startavo 2019 metų viduryje, o jau 2020 metais pasiekėme 1 milijono eurų apyvartą. Dar kitais metais šį rodiklį pavyko padidinti 1,75 karto, tuo tarpu pernai, palyginti su užpernai, augome net 4 kartus. Pirmieji metai, kaip ir daugeliui verslų, pareikalavo investicijų tiek į gebėjimų vystymą, tiek į įrangą ir technologinius procesus. Tačiau 2022 metus pasitikome…

  • Finansai

    „Integre Trans“ obligacijomis pasiskolino už 12% plius 6 mėnesių EURIBOR

    Transporto ir logistikos įmonė „Integre Trans“ per viešą obligacijų platinimą planuotus 4 mln. Eur pasiskolino už pasiūlytą didžiausią kainą. Viešo platinimo metu obligacijų emisijai buvo nustatyta 12% plius 6 mėnesių EURIBOR metinių palūkanų norma, VŽ sužinojo iš platinimą atlikusios FMĮ „Orion Securities“. Šiuo metu 6 mėnesių EURIBOR siekia 3,622%. Per viešą platinimą „Integre Trans“ investuotojų paklausą testavo sudarydama galimybę teikti pavedimus už 12% plius 6 mėnesių EURIBOR, 11% plius 6 mėnesių EURIBOR ir 10% plius 6 mėnesių EURIBOR. Emitentė iš viso viešoje emisijoje nusimačiusi išleisti obligacijų už 8 mln. Eur. Antrasis platinimo etapas buvo žadėtas vasaros pabaigoje. „Tiek sprendimas platinti obligacijas, tiek ir pats procesas bei pristatymai investuotojams buvo įtemptas…

  • Finansai

    „Agrokoncerno“ įmonių grupės komentaras dėl teismo sprendimo trąšų importo byloje

    „Agrokoncerno“ įmonių grupė, kurios viena iš veiklos krypčių yra prekyba trąšomis ir augalų apsaugos produktais, sulaukė  Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (LVAT) sprendimo, kuriuo buvo paliktas galioti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) sprendimas, kad įmonės „Agrokoncernas“ importuotoms trąšoms turi būti taikytas antidempingo muitas. „Agrokoncernas“ direktorius Edgaras Šakys atkreipia dėmesį, jog po to, kai muitinė nusprendė, kad iki 2018 metų importuotoms trąšoms turi būti taikytas antidempingo muitas ir buvo priskaičiuota mokestinė nepriemoka už praėjusį laikotarpį, įmonė pati kreipėsi pirmiausia į Mokestinių ginčų komisiją, vėliau – į Vilniaus apygardos teismą (VVAT). Priskaičiuotą nepriemoką įmonė sumokėjo 2018 metais, iš karto po to, kai buvo pareikalauta. Po to „Agrokoncernas“ ir kitos įmonės, prekiaujančios trąšomis, muitinės…

  • Finansai

    2023-05-03 VIDAUS VANDENS KELIŲ DIREKCIJOS VADOVO VIEŠAS KOMENTARAS

    2023-05-03 VIDAUS VANDENS KELIŲ DIREKCIJOS VADOVO VIEŠAS KOMENTARAS Akcinės bendrovės Vidaus vandens kelių direkcija generalinis direktorius V.Vinokurovas užtikrina – jo pagrindinė veikla, tai laivybos vidaus vandens keliuose kūrimas, susijusios infastruktūros gerinimas ir naujų galimybių atvėrimas laivyboje. Veiklos kitose įmonėse vykdomos tik laisvu nuo darbo metu. Tai yra deklaruota, viešai prieinama informacija. „Paralelinės veiklos, kurias vykdau laisvu nuo darbu metu, užima mažą dalį mano laiko. Dirbu tik 0,2 etato nedidelėje įmonėje seniai nuo ministro Roko Masiulio laikų, o jokių kitų darbų nėra. Įmonėje UAB “Unimeda” konsultuoju finansiniais klausimais. Visi suprantame, kad tai labai konfidencialu, todėl man buvo priskirtos vyr. Finansininko pareigos, nustatytas nuotolinis darbas. Minėtoje įmonėje Vyr. Finansininko darbinėms funkcijoms atlikti…

  • Finansai

    Pirmąjį ketvirtį „Omniva“ padidino pardavimus ir siuntų kiekį

    Pirmąjį šių metų ketvirtį „Omniva“ grupės pajamos padidėjo 4 proc., o siuntų pristatymo paslaugų pajamos – 13 proc. Šiemet „Omniva“ jau pristatė 7,5 mln. siuntų ir tai yra 11 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Vien Lietuvoje „Omniva LT“ per pirmąjį šių metų ketvirtį pristatė 3,27 mln. siuntų, o tai – beveik 9 proc. daugiau nei tuo pačiu metu pernai (3 mln. siuntų).   Grupės pajamos pirmąjį ketvirtį sudarė 31,1 mln. eurų (2022 m. – 30 mln. eurų). Iš pardavimo pajamų 58 proc. sudarė pajamos iš Estijos, 10 proc. iš Latvijos, 16 proc. iš Lietuvos ir 14 proc. iš tarptautinio tranzito. „Pardavimus daugiausiai lėmė akivaizdžiai išaugusios siuntų siuntimo…

  • Finansai

    1 mlrd. eurų Lietuvos ekonomikai: klasterių įmonių eksportui skatinti – 4 mln. eurų

    Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia 4 mln. eurų kvietimą pagal priemonę „Expo klasteris“ į klasterius susibūrusiam Vidurio ir vakarų Lietuvos regiono verslui. Labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms (MVĮ) bus sudaroma galimybė įsitraukti į tarptautines tinklų grandines, siekiant rasti naujų eksporto rinkų. Tai dar viena priemonė iš numatyto beveik 1 mlrd. eurų plano, kuriuo siekiama sustiprinti Lietuvos ekonomiką. „Siekiame padėti regionuose veiklą vykdančioms įmonėms, skatindami jas burtis į klasterius, besiorientuojančius į eksportą. Bendromis visų pastangomis sudarysime galimybę verslui augti, atrasti naujas ar diversifikuoti eksporto rinkas ir įsitvirtinti jose. Taip kuriame daugiau galimybių Lietuvos verslui“, – teigia ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė. Pagal priemonę „Expo klasteris“ galimi pareiškėjai – klasterio…

  • Finansai

    Prie draudimo bendrovės „If“ vadovų komandos jungiasi Ramunė Šabanienė

    Ne gyvybės draudimo bendrovė „If“ stiprina vadovų komandą. Prie Baltijos šalyse veikiančios bendrovės prisijungė pokyčių ir duomenų valdymo ekspertė iš Lietuvos Ramunė Šabanienė – ji tapo naujai įkurto duomenų padalinio vadove. Naujasis padalinys bus atsakingas už duomenų valdymo strategijos kūrimą ir įgyvendinimą, skatins iniciatyvas, kuriančias išmatuojamą pridėtinę vertę, ir prisidės prie siekio tapti pirmaujančia duomenimis grįsta draudimo bendrove Baltijos šalyse. Prieš prisijungdama prie „If“, R. Šabanienė ėjo bendrovės „Telia Suomija“ duomenų strategijos direktorės ir bendrovės „Telia Lietuva“ duomenų mokslo, dirbtinio intelekto ir analitikos vadovės pareigas. „Džiaugiuosi, kad vis daugiau Lietuvos, Latvijos ir Estijos organizacijų investuoja į duomenų sritį ir vertina duomenimis ir faktais grįsto valdymo principų naudą. Tikiu, jog dar didesnis dėmesys…

  • Finansai

    Lietuvos oro uostų finansai 2022-aisiais: grįžtama į vėžes, pradėtos – didelio masto investicijos ilgalaikiam augimui užtikrinti

    Nors keleivių srautai Lietuvos oro uostuose jau beveik grįžo į prieš pandemiją fiksuotas apimtis, bet Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, infliacijos šuolis, energijos kainos ir kitos priežastys dar neleido pakartoti 2019-aisiais pasiektų organizacijos finansinių rezultatų. Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus valdančios įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) pajamos praėjusiais metais siekė 44,7 mln. eurų ir buvo 54 proc. didesnės nei 2021 m., tačiau 2019 m. lygio, kai buvo gauta 48,5 mln. eurų pajamų, nepasiekė. Dėl pandemijos sukeltų keliavimo ribojimų pastaruosius kelis metus patyrusi nuostolių, įmonė 2022 m. uždirbo beveik 3,2 mln. eurų pelną (2019 m. pelnas siekė 14 mln. eurų). „Gerėjantys veiklos rezultatai patvirtina, kad mūsų vykdoma strategija atliepia situaciją ir,…

Privatumo politika