AB Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, pagal kelių valdymo efektyvumo rodiklį, 39 proc. valstybinės reikšmės asfaltuotų kelių 2022 m. neatitiko kelių valdymo efektyvumo rodiklio. 2021 m. šį rodiklį atitinkančių kelių buvo 40 proc. viso asfaltuoto valstybinės reikšmės kelių tinklo. Tai rodo, kad dėl nuoseklių investicijų pirmąkart nuo DBI indekso stebėjimo pradžios Lietuvoje pavyko stabilizuoti kelių su asfalto danga būklę, ji nebeblogėja ir pradeda gerėti. Susisiekimo ministerija yra iškėlusi direkcijai strateginį tikslą, kad iki 2035 m. prastos būklės kelių dalis sumažėtų iki 15 proc. Šiuo tikslu per 2021–2035 m. laikotarpį planuojama rekonstruoti ir kapitaliai suremontuoti iš viso apie 850 km rajoninių kelių, įvykdyti apie 2000 km ruožų paprastųjų remontų bei 420…
Kodėl vėjas prie jūros gali būti greitesnis už jūsų internetą?
Geriems orams sutraukiant daugiau žmonių prie jūros, Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT) sulaukia ir daugiau užklausų dėl interneto kokybės Lietuvos pajūryje. Vartotojai piktinasi, kad žiemą ir vasarą skiriasi interneto sparta, o jų gaunamų paslaugų kokybė suprastėja. RRT ekspertai primena, kad tokiems pokyčiams didžiausią įtaką daro besikeičiantis poilsiautojų skaičius. „Su tokiais interneto svyravimais vartotojai gali susidurti ne tik kurortiniuose miestuose, bet ir namuose. Pavyzdžiui, net Vilniuje interneto sparta yra didesnė naktį, kai besinaudojančių juo mažiau nei dieną. Interneto greitis skirsis ir Vingio parke, jei lankysitės jame įprastą dieną, ir koncerto, kuriame dalyvauja tūkstančiai žmonių, metu“, – aiškina Jorūnė Mikulėnaitė-Baušienė, RRT elektroninių ryšių išteklių valdymo grupės vadovė. Pasak ekspertės, mobilaus interneto ryšio sparta…
Finansų ministerija rengia bendrą Lietuvos poziciją dėl duomenų tarp finansų įstaigų dalinimosi
Finansų ministerija, surengusi pristatymą apie prieigos prie finansinių duomenų reglamentą, kuriuo bus kuriama atvirųjų finansų sistema Europos Sąjungoje, pakvietė rinkos dalyvius ir vartotojus vienijančias asociacijas prisidėti formuojant bendrą Lietuvos poziciją šiam Europos Komisijos siūlymui. „Nuolat bendraujame su rinkos dalyviais ir vartotojų organizacijomis aktualiais klausimais, įsiklausome į jų nuomonę ir lūkesčius. Šis EK siūlymas, reglamentuojantis prieigos prie finansinių klientų duomenų mechanizmą, yra naudingas patiems klientams, verslo plėtrai ir suteikia daugiau galimybių siūlyti naujus produktus. Jame yra jautrių klausimų – duomenų perdavimo saugumo užtikrinimas, papildomos investicijos finansų įstaigoms kuriant integruotą duomenų dalijimosi sistemą ir kiti. Todėl kviečiame rinkos dalyvius ir vartotojus aktyviai dalyvauti visuose dokumento nagrinėjimo etapuose“, – sako finansų viceministrė…
„Darnu Group“ pradeda priešpaskutinį Paupio plėtros etapą: investuos 3,5 mln. eurų
Vilniaus senamiestyje, Paupyje, startuoja priešpaskutinis, 9-asis plėtros etapas. Planuojama, kad iki 2024 metų pabaigos vilniečių pamėgtas rajonas pasipildys 4 aukštų namu su komercinėmis patalpomis ir 13 išskirtinių butų. Į plėtrą bendrovė „Darnu Group“ investuos 3,5 mln. eurų. „Prieš šešerius metus pradėta rajono konversija pamažu artėja prie pabaigos. Per šį laikotarpį mums pavyko apleistą industrinę miesto teritoriją paversti gyvybingu ir daugiafunkciu rajonu. Priešpaskutinis etapas užtikrins gyventojų ramybę ir privatumą, o patraukli jo architektūra ne tik džiugins akį, bet ir leis darniai integruotis į viso rajono paveikslą bei aplinkinę infrastruktūrą“, – sako Lina Morkūnienė, „Darnu Group“ pardavimų vadovė. Pasak jos, naujasis pastatas iškils adresu Paupio g. 33, centrinėje rajono dalyje, šalia „Pasakos“…
Kibernetinis saugumas (ne)apsimoka? Kaip mažesnėms įmonėms sutaupyti tūkstančius eurų ir apsisaugoti
Priešingai įprastai nuomonei, kad kibernetiniai nusikaltėliai pirmiausia taikosi į dideles korporacijas, iš tiesų vienodą riziką patiria tiek didelės įmonės, tiek smulkusis verslas. Skirtumas tas, kad kol korporacijos gali investuoti į visą kibernetinio saugumo infrastruktūrą, vidutinio dydžio ar mažos įmonės šiai sričiai skiria mažiau dėmesio arba saugumo priemonėmis nepasirūpina visai. Anot eksperto, vertinant modernių atakų tobulėjimą ir galimas pasekmės, verslas turėtų pasirūpinti kibernetiniu saugumu iš anksto. Kodėl verslas nepasirūpina saugumu? Raimondas Mikalajūnas, „Tele2“ verslo projektų vadovas, sako, kad tai, jog kibernetiniam saugumui skiriama per mažai resursų, lemia kelios priežastys. Pirmiausiai, vis dar vyrauja klaidinga nuomonė, kad programišiai taikosi tik į stambias įmones. Naujausi pasauliniai tyrimai rodo, kad daugiau nei pusė kibernetinių…
EY tyrimas: pasaulyje sumažėjo vadovų, kurie tikisi didelio ekonomikos nuosmukio
Jeigu šių metų pradžioje kas antras pasaulinių įmonių vadovas tikėjosi, kad ekonomikos nuosmukis bus smarkus, tai dabar taip manančiųjų gretos sumažėjo. Profesinių paslaugų bendrovės EY iniciatyva atlikti pasauliniai tyrimai rodo, kad dabar niūriausio scenarijaus tikisi trečdalis vykdomųjų direktorių, apklaustų įvairiose pasaulio šalyse. Tačiau ekspertai įspėja, kad verslo nuotaikai gerėjant, dalis rizikų vis dėlto išlieka. Naujausias EY užsakymu atliktas „CEO Outlook Pulse Survey“ tyrimas rodo, kad verslo nerimas dėl ateities pasaulyje slūgsta. Tiesa, išlieka pastebimas skirtumas tarp geriau ir prasčiau savo įmonės finansines perspektyvas vertinančių vadovų: su didesniu optimizmu į ateitį žvelgia 47 proc., o 36 proc. apklaustųjų yra linkę susitaikyti su mažesniais lūkesčiais. Maždaug penktadalio (17 proc.) vadovų nuomonė dėl…
„Danone” Baltijos šalyse gavo „B Corp™“ sertifikatą – kompanija jungiasi prie judėjimo, kuris verslą paverčia gerovės siekiančia organizacija
Dėl ilgalaikio įsipareigojimo subalansuoti ekonominį augimą bei socialinį ir aplinkosauginį tvarumą, 2023-ųjų birželį „Danone“ Baltijos šalių padaliniui buvo suteiktas „B Corp™“ sertifikatas. Šiuo sertifikatu įrodoma, jog „Danone“ kompanijos Baltijos šalyse atitinka itin aukštus socialinio bei aplinkos poveikių standartus ir savo verslą naudoja siekti gerovės. Suteiktas „B Corp™“ sertifikatas patvirtina, jog įmonės veikla atitinka „B Lab“ taikomus socialinio bei aplinkos poveikio reikalavimus. Norėdama įgyti šį setifikatą, bendrovė privalo teisiškai įsipareigoti suinteresuotųjų šalių vadovybei. Tai reiškia, jog vykdydama savo veiklą, „Danone“ kompanijos Baltijos šalyse privalės atsižvelgti ne tik į akcininkų, bet ir kitų versle dalyvaujančių partnerių interesus. „Jau daugiau nei šimtmetį „Danone“ siekia sveikesnius produktus padaryti prieinamesnius visiems. „B Corp™“ sertfikatas –…
Mažeikių vėjo parkas pasiekė komercinės veiklos pradžią
Pirmasis Lietuvoje tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ savarankiškai pastatytas vėjo elektrinių parkas Mažeikių rajone pasiekė komercinės veiklos pradžią, taip priartindamas „Ignitis grupę“ prie jos žaliosios gamybos tikslų. Skaičiuojama, kad 63 megavatų (MW) galios parke pagaminamos švarios atsinaujinančios energijos pakaktų aprūpinti 50 tūkst. namų ūkių. „Esame išsikėlę ambicingus tikslus – siekiame „Ignitis grupės“ žaliosios gamybos pajėgumus padidinti 4 kartus nuo 1,2 gigavatų (GW) 2022 m. iki 4–5 GW 2030 metais. Mažeikių vėjo parkas yra pirmasis Lietuvoje mūsų savarankiškai pastatytas parkas, todėl jo komercinės veiklos pradžia žymi svarbų etapą, siekiant šių tikslų”, – sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas. Parkas komercinę veiklą pradėjo po to, kai tiekėjas „Nordex Energy SE &…
„Elenger“ trigubina dujų tiekimą
Didžiausia privati energetikos bendrovė Baltijos šalyse ir Suomijoje „Elenger group“ šiemet daugiau nei trigubai padidins suskystintų gamtinių dujų (SGD) tiekimą – palyginus su penkiais praėjusių metų SGD kroviniais, šiemet į regioną bendrovė atgabens 16 laivų dujų. „Trečdalis SGD importo į Baltijos regioną ir Suomiją atkeliauja per „Elenger“ – dideli kiekiai ir tiesioginės sutartys su pirmaujančiais SGD tiekėjais leidžia klientams užtikrinti patikimą tiekimą palankiomis kainomis bei padidinti savo rinkos dalį“, – sako „Elenger Lietuva“ direktorius Marius Kairys. „Mažiau nei per metus persiorientavome – į Baltijos šalių rinką gabename vakarietiškos kilmės dujas, tam buvo sukurti nauji tiekimo maršrutai iš Norvegijos ir JAV, kurie šiandien puikiai veikia. Tai suteikė regioninei dujų rinkai didesnį…
„BaltCap“ gavo alternatyvių investicijų fondų valdytojo licenciją
Didžiausiam Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojui „BaltCap“ Estijos finansų priežiūros institucija EFSA suteikė visos apimties alternatyvių investicijų fondų valdytojo licenciją (AIFM). Tokia licencija „BaltCap“ leis sparčiau plėstis Europos rinkose. Tai pirmoji visos apimties AIFM licencija, suteikta Estijoje registruotai privataus kapitalo fondų valdymo įmonei. AIFM yra svarbus „BaltCap“ riboženklis, rodantis svarbų pokytį – fondų valdytojas iš gana riboto reguliavimo režimo, taikomo mažų alternatyvių investicijų fondams, kurių valdomo turto vertė neviršija 500 mln. eurų, įžengia į griežto reguliavimo EFSA priežiūros zoną. Kartu licencija suteiks „BaltCap“ privalumą teikti paslaugas ir komunikuoti savo fondus visoje Europos Sąjungoje. Taip gerokai išauga galimybės pasiekti daug platesnį investuotojų, ieškančių patikimų privataus kapitalo investicijų alternatyvų, ratą. Kaip…
