Vienas didžiausių Baltijos šalyse pieno gamybos kooperatyvų „Pienas LT“ didina pieno perdirbimo gamyklos, esančios Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pajėgumus. Į gamybos modernizavimą ir plėtrą „Pienas LT“ planuoja investuoti 50 mln. eurų. Bankas „Luminor“ plėtrai suteiks daugiau nei 30 mln. eurų finansavimą, o Šiaurės investicijų bankas (NIB) – dar 20 mln. eurų. Po „Pienas LT“ gamyklos modernizavimo ir plėtros, gamybos pajėgumai didės dvigubai – per parą bus galima perdirbti 1300 tonų pieno. Taip pat bus sukurtos daugiau kaip 150 naujų darbo vietų. Investicinio projekto metu gamykloje bus diegiamos naujos gamybos linijos ir modernios technologijos, plečiamas pieno produktų talpų ir pienovežių parkas, investuojama į darbuotojų kompetencijų tobulinimą, tvarumo veiklas. Plėtra taip…
„Telia“ kibernetinio saugumo lygis pripažintas vienu aukščiausių pasaulyje
„Telia Lietuva“ autoritetingame „RiskRecon 2024“ kibernetinio saugumo reitinge pelnė 9,7 taško iš 10 galimų Bendrovės įvertinimas nuo praėjusių metų pakilo dviem dešimtosiomis balo, leisdamas jai dar tvirčiau įsitvirtinti tarp rinkos lyderių ne tik mūsų šalyje, bet ir pasauliniame kontekste. Pasaulyje pripažinta „RiskRecon“ išsamiai įvertina verslo subjektų kibernetinės saugos parengtį pagal tokius indikatorius, kaip sertifikatų galiojimas, naudojamų aplikacijų atsparumas, tinklo pažeidžiamumas ir el. pašto saugumas. Kiekvienas šių rodiklių vertinamas skalėje nuo 0 iki 10, taip aiškiai ir objektyviai nustatant įmonės gebėjimą valdyti ir mažinti su saugumu susijusias rizikas elektroninėje erdvėje. Aukštai įvertintos mūsų komandos kompetencijos klientams leidžia jaustis saugiai, žinant, kad įvairios kibernetinio saugumo grėsmės „Telia“ pusėje bus laiku neutralizuotos, išvengiant…
Seimas padidino loterijų ir lošimų mokesčio tarifą
2024 m. birželio 25 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos ● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai) Seimas priėmė Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo pakeitimus, kuriais sutarta didinti azartinių lošimų mokesčio tarifą. Pagal priimtas pataisas, organizuojant lošimus lošimo automatais, stalo lošimus, bingą, totalizatorių, lažybas ir nuotolinius lošimus, loterijų ir lošimų mokesčio bazei vietoj 20 proc. bus taikomas 22 proc. mokesčio tarifas. Ši pataisa įsigalios nuo 2025 m. Loterijų ir lošimų mokesčio, kurį moka lošimų organizatoriai, tarifo padidinimas 2 proc. punktais leis surinkti apie 4,4 mln. eurų daugiau pajamų į valstybės biudžetą ir šias papildomai gautas pajamas naudoti prevencinėms veikloms įgyvendinti – šviesti visuomenę probleminio lošimo galimos (daromos) žalos temomis, vykdyti…
Navickas: „Lūžis įvyko – parama nebestringa NMA koridoriuose“
Kelerių metų Žemės ūkio ministerijos pastangos paspartinti Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) veiklą apčiuopiamų rezultatų davė 2023-iaisias, kai buvo pakeistas vadovas. Šiemet ūkininkų paraiškas dėl paramos skyrimo NMA įvertina du kartus greičiau, nei 2022 metais. Paraiškų ir mokėjimo prašymų vertinimo trukmė yra vieni svarbiausių rodiklių, rodančių NMA veiklos efektyvumą. Terminai labai svarbūs ir ūkininkams, nes užtrukus paraiškų vertinimui ūkis susidurtų su pinigų trūkumu. „Ministerijos kuruojamų įstaigų veiklos efektyvumas buvo mūsų prioritetas nuo pat kadencijos pradžios. Tačiau iš NMA negaudavome detalios informacijos apie paraiškų vertinimo statistiką. Galiausiai paaiškėjo, kad veiklos efektyvumas apskritai nebuvo matuojamas. Pernai situacija NMA pasikeitė: nustatyti konkretūs tikslai, pradėtas matuoti efektyvumas. Netrukus įvyko lūžis – parama nebestringa NMA koridoriuose“,…
Seimas suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui dėl teikiamos paskolos
Seimas pritarė nutarimui, kuriuo suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui dėl UAB „LTG Link“ teikiamos iki 2032 m. gruodžio 31 d. vieno šimto milijonų eurų paskolos už Šiaurės investicijų banko nustatytą palūkanų normą investicijų projektui „Elektrinių traukinių įsigijimas“ finansuoti. „Paskolos tikslas yra finansuoti elektrinių traukinių įsigijimą, nes šiuo metu naudojami reikalavimų neatitinkantys dyzeliniai traukiniai. Dėl to turime taršą ir klientams, keleiviams yra ne taip patogu. Taip pat dalys yra… Kadangi tie traukiniai, tiek jų dalys yra pagaminti Rusijoje, dėl jų priežiūros esame priklausomi nuo Rusijos. Per 2026–2027 metus įmonė pasiimtų paskolą ir įsigytų elektrinių traukinių, kurie taip pat padėtų užtikrinti ir taršos mažinimo tikslus. Paties projekto vertė yra 236 mln. eurų.…
Seimas pritarė „vieno langelio“ baudų administravimo principui
Šiandien Seime pritarta Finansų ministerijos ir Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) parengtam Mokesčių administravimo įstatymo pakeitimo projektui, kuriuo mokesčiai, ekonominės piniginės sankcijos, baudos ir teismo priteistos sumos būtų administruojamos „vieno langelio“ principu per VMI sistemą. Taip ženkliai sumažės žmonių patiriamos išlaidos dėl skolos išieškojimo bei tenkanti administracinė našta. „Seimui teigiamai apsisprendus prievolės valstybei bus administruojamos ir išieškomos vieno langelio principu, perduodant šį darbą VMI. Dėl šio sprendimo ne tik procesai vyks greičiau, sklandžiau ir nuolat, tačiau svarbiausia – žmonėms kainuos gerokai mažiau. Šiandien priimtu sprendimu Seimas ne tik sumažino administracinę ir finansinę naštą žmonėms, tačiau ir padėjo sukurti vieningą, aiškią sistemą, kuri iki šiol buvo decentralizuota, nepatogi ir brangi“, – sakė…
T. Medaiskis: galime tikėtis didelio technologijų produktyvumo, bet pensijos amžių gali tekti vėlinti
Lietuvoje birželį dirbusi Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misija sutelkė dėmesį į tikėtinas pensijų problemas, su kuriomis susidurs sparčiai amžėjanti mūsų šalies visuomenė. Ekonomistas Teodoras Medaiskis pastebi, kad dalis gyventojų vis dar elgiasi nerūpestingai pensijai netaupydami bei pasidalijo nuomone, kodėl gyventojų pajamų mokesčio (GPM) lengvata III pakopai turėtų likti. „Vienas radikaliausių ir kartu nepatraukliausių scenarijų, mažinant pensinio amžiaus žmonių gerovę užtikrinančią finansinę naštą valstybei, yra vėlinti išėjimą į pensiją. Tačiau net jei taip ir nutiktų, kartu su tuo tektų spręsti ir kitą klausimą: pasirūpinti darbo rinkos galimybėmis, kad vyresnio amžiaus žmonės joje toliau galėtų būti užimti. Vienas be kito sprendimai tinkamai neveiks bei neatneš tikėtinos naudos, todėl manau, kad pensinio amžiaus…
Susisiekimo ministerijos įmonių grąža valstybės biudžetui už 2023 m. – 261 mln. eurų
Susisiekimo ministerijos valdomos įmonės ir įstaigos sumokėtų mokesčių ir dividendų pavidalu valstybės biudžetą papildė nemenka suma: pernai sumokėta net 261 mln. eurų. Šiemet už 2023 metus sumokėta daugiau kaip 47 mln. eurų vien dividendų, ir jų yra net 3,3 karto daugiau nei 2022 metais. „Didžiosios susisiekimo ministerijos reguliavimo srities įmonės praėjusius metus baigė pelningai, o sėkmingi metai lėmė ir gerokai didesnį jų įnašą į valstybės biudžetą. Tai rodo, kad jos išlieka atsparios išoriniams faktoriams, sugeba prisitaikyti prie pokyčių ir generuoti ekonominę grąžą valstybei“, – sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Daugiausia dividendų valstybei už praėjusius metus išmokėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija – 19,6 mln. Eur. Tai 2,5 karto daugiau nei…
Odeta Zubrienė. Kodėl Lietuvai vis dar trūksta inžinierių, o inžinerijai – moterų?
Birželio 23 d. pasaulyje minima Tarptautinė moterų inžinerijoje diena. Tiesa, tų, kurioms tai – profesinė šventė, kol kas turime tikrai per mažai. Vis dėlto, moterys inžinierės gali būti atsakymas, tiek į opią inžinerijos specialistų trūkumo problemą Lietuvos darbo rinkoje, tiek kaip stiprus stereotipų mažinimo pavyzdys. Kasmetinės Užimtumo tarnybos darbdavių apklausos duomenimis, 2023 m. su darbuotojų trūkumu susidūrė kas antras Lietuvos darbdavys, o tarp labiausiai trūkstamų specialistų atsidūrė inžinieriai ir inžinierės. Inžinerijos specialistų ir specialisčių poreikio augimą darbdaviai prognozuoja ir šiems metams. Ne išimtis ir „Litgrid“ – darbuotojų paieškos į inžinerinio profilio pozicijas beveik niekada nesustoja – vykstant energetikos transformacijai ir didėjant inžinierių paklausai, nuolat ieškome patyrusių specialistų ir specialisčių, taip…
„EMBank“ pirmasis metų ketvirtis: pajamos augo 30 proc., grynasis pelnas – beveik 3 kartus
Pirmą šių metų ketvirtį „European Merchant Bank“ („EMBank“) uždirbo beveik 3 kartus daugiau grynojo pelno nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Bankas taip pat skaičiuoja pastebimą grynųjų pajamų ir verslo paskolų portfelio augimą. Šiemet, per pirmąjį metų ketvirtį, „EMBank“ jau uždirbo beveik 400 tūkst. eurų grynojo pelno, kai praėjusiais metais tuo pačiu metu kiek daugiau nei 135 tūkst. eurų. Bene didžiausias augimas fiksuotas grynųjų paskolų pajamų kategorijoje. Pastarosios per pirmuosius šių metų mėnesius išaugo 60 proc. ir perkopė 1 milijono eurų ribą. „Valstybės duomenų agentūros skelbiamais duomenimis, Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį, lyginant su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, augo 2,9 proc. Džiaugiamės galėdami prisidėti prie šalies ekonomikos stiprėjimo.…
