Kasmetinės atostogos – viena svarbiausių darbuotojo garantijų, tačiau jų suteikimas ir apskaita vis dar kelia iššūkių ne vienai darbovietei. Valstybinė darbo inspekcija pastebi, kad dalis darbdavių nepakankamai dėmesio skiria atostogų planavimui, grafiko sudarymui ar mokėjimo tvarkai, o tai gali lemti ne tik darbuotojų nepasitenkinimą, bet ir teisines bei finansines pasekmes. „Atostogos darbuotojui suteikiamos ne tik kaip poilsio garantija – jos yra reglamentuojamos Darbo kodekse, o pažeidus nustatytą tvarką gali būti taikoma administracinė atsakomybė“, – akcentuoja kancleris Šarūnas Orlavičius. Primename pagrindinius aspektus, kuriuos darbdaviai turėtų įvertinti, norėdami išvengti klaidų ir užtikrinti sklandų atostogų valdymą. 1. Neskiriamas dėmesys atostogų panaudojimui Darbdaviai ne visada skiria reikiamą dėmesį ir paragina darbuotojus naudotis atostogomis, kai…
Verslo ir vartotojų tango − saikingesnio vartojimo link
Pasauliui minint Tarptautinę nulio atliekų dieną (angl. The International Day of Zero Waste), dėmesys krypsta į didžiųjų valstybių veiksmus ekologijos srityje. Ambicinga Europos Komisijos tvaraus augimo strategija, vadinama Žaliuoju kursu, keičia Senojo žemyno organizacijų gamybos ir vartojimo įpročius. Vienas iš didžiausių verslui tenkančių iššūkių – nauji procesai ir jų suderinamumas su teisės aktų pokyčiais. Garsėjant svarstymams apie verslui tenkančią tvarumo ataskaitų naštą, ekspertai pabrėžia, kad atsakingas verslas yra daugiau nei sausas reglamentų laikymasis. Skaičiuojama, kad 2024 m. pabaigoje ES ekonomikos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis sudarė 767 mln. tonų, o tai – 0,6 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2023 m. ŠESD emisijos tendencingai mažėjo daugelyje Europos šalių,…
MENO RINKOS VERDIKTAS LXXXVI VILNIAUS AUKCIONE: GERAS MENAS YRA IR BUS BRANGUS
Kovo 28 d. Vilniuje, Samuelio Bako muziejuje, įvyko LXXXVI Vilniaus aukcionas. Aukciono rinkinį sudarė 200 lotų, iš jų 34 proc. buvo parduota, t.y. 67 lotai, iš kurių beveik pusė – su didesniu ar mažesniu kainos kilimu. Rinka teikė pirmenybę brangesniems darbams: vidutinė vieno parduoto kūrinio kaina viršija 1800 Eur Didelio susidomėjimo susilaukė 1940-ųjų m. Vytauto Kairiūkščio drobė „Trakų ežere vasarą“. Jo kaina pakilo 155 % nuo 4800 iki 12250 EurParduoti abu A. Žmuidzinavičiaus darbai: „Beržiuko ežeras“ (1953) už 9000 bei „Nevėžis“ (1941) už 18000 EurLitvakų skiltyje dėmesio sulaukė N. Arbit Blato sukurtas Chaimo Soutino portretas, parduotas už 15500 (pradinė kaina 15000) bei ankstyva Samuelio Bako drobė „Raudonoji jūra“ (4800 Eur),…
Smulkus ir vidutinis verslas ieško išeičių – kelią rodo „fintech”
Smulkus ir vidutinis verslas (SVV) Lietuvoje sukuria didžiąją dalį darbo vietų ir užtikrina socialinį stabilumą. Tačiau naujausias Europos Sąjungoje atliktas tyrimas parodė, kad SVV įmonėms kyla daug vargo, norint gauti finansavimą. Europos Komisijos duomenimis, Lietuvoje atmetama daugiausia SVV finansavimo prašymų lyginant su kitomis ES šalimis. Tai skatina verslą ieškoti alternatyvų. Su kitomis šalimis konkuruojant dėl tarptautinių investicijų, šie duomenys yra tarsi signalas mūsų valstybei gerinti SVV finansavimo sistemą. Mat investuotojams taip pat rūpi, kaip greitai ir sėkmingai aplink stambius projektus susikurs vietinė privačių paslaugų sistema. Kita vertus, tai – ir paraginimas pačioms įmonėms labiau domėtis finansavimo galimybėmis ir alternatyviais šaltiniais, kuriuos atveria šiuolaikinės technologijos ir Lietuvoje nuosekliai augantis „fintech” sektorius.…
Ne tik Stambulas ir Ankara: patraukliausi Turkijos miestai verslo investicijoms
Turkija tampa vis labiau patrauklia investicijų kryptimi Europos Sąjungos verslams, ne išimtis, ir Lietuvai. Šalies geografinė padėtis, auganti ekonomika ir investicinės paskatos sukuria palankias sąlygas verslo plėtrai. Be pagrindinio finansų centro Stambulo, kiti miestai taip pat siūlo reikšmingas investicines galimybes dėl savo stiprių pramoninių zonų ir logistikos pranašumų. Skaičiuojama, kad apie 32 proc. Turkijos importo sudaro iš ES šalių įvežti produktai. Lietuva pastaruoju metu taipogi turi ką pasiūlyti. Pastaraisiais metais dėl įtemptos geopolitinės situacijos verslai kur kas atidžiau vertina savąsias investicijas užsienyje. Tarp dažniausių Lietuvos eksporto krypčių – Vokietija, Lenkija, Latvija, Skandinavijos šalys. Turkija dar nėra tokia patraukli eksporto kryptis lyginant su turizmo sektoriumi, tačiau pastaraisiais metais pastebimi pozityvūs ženklai.…
„Simbiocity“ su verslo partnere „Kinfirm“ ėmėsi klientams svarbių pokyčių
Vilniuje įsikūręs „Simbiocity“ biurų parkas ėmėsi nuomininkams palankių pokyčių. Jis sudarė sutartį su programinės įrangos kūrėja – įmone „Kinfirm“, kuri padėjo įgyvendinti itin svarbų informacinių technologijų (IT) sprendimą. Tą pavyko atlikti per išskirtinai trumpą laikotarpį. „Mūsų verslo partnerė „Kinfirm“ baigė kurti naują mūsų klientų savitarnos portalą. Jis skirtas biurų nuomos paslaugoms užsakyti bei joms valdyti. Klientai portale galės paprastai ir greitai atlikti patalpų rezervacijas bei užsisakyti įvairias papildomas paslaugas“, – sakė „Lords LB Asset Management“ fondų valdytojas ir verslo parko „Simbiocity“ vadovas Rokas Adlis. „Lords LB Asset Management“ valdoma investicinė bendrovė „Baltic Opportunity“ iš suomių valdomos bendrovės „Technopolis Lietuva“ verslo parką „Technopolis Ozas“ sostinėje įsigijo daugiau nei prieš metus. Šių…
Darbo laiko apskaita: kaip spręsti konfliktus tarp darbdavių ir darbuotojų dėl viršvalandžių?
Darbo laiko apskaita yra esminė kiekvienos įmonės dalis, nes ji užtikrina, kad darbuotojų darbo valandos būtų sekamos ir apmokėtos teisingai. Tačiau, nors darbo laiko apskaita turėtų palengvinti darbo užmokesčio skaičiavimą, dažnai kyla konfliktų dėl viršvalandžių. Viršvalandžiai, nors ir dažnai būtini, kad įmonė galėtų atlikti suplanuotus darbus, gali sukelti įtampą tarp darbdavių ir darbuotojų. Kaip tinkamai spręsti šiuos konfliktus ir užtikrinti abiejų pusių interesų apsaugą? Pirmiausia, būtina suprasti, kad viršvalandžiai yra darbo laiko apskaitos dalis, kuri turi būti tiksliai fiksuojama. Darbo kodeksas numato, kad viršvalandžiai turi būti apmokami pagal nustatytas normas – dažnai tai būna padidinta darbo užmokesčio norma. Tačiau konfliktai dažnai kyla dėl to, kad darbuotojai ne visada gauna teisingą…
Ką apie jus sako jūsų rizikos tolerancija?
Rizika yra išties įdomus reiškinys, su kuriuo tenka susidurti įvairiausiose situacijose. Kartais rizikos būna minimalios ir neturinčios daug įtakos, o kartais jos būna didžiulės ir nešančios labai dideles pasekmes. Susidūrę su rizika, žmonės lieka su pakankamai paprastu, tačiau labai sudėtingu pasirinkimu: priimti ją ar rinktis saugesnį kelią ir atsisakyti jos. Rizikos tolerancija yra stipriai nagrinėjamas gebėjimas, kuris gali nemažai atskleisti apie žmogų bei jo asmenybę. Kviečiame plačiau susipažinti su tuo, ką rizikos tolerancija sako apie žmones, o tuo pačiu, galite sužinoti šį bei tą įdomaus ir apie save. Kas yra rizikos tolerancija? Visų pirma, svarbu suprasti, kas yra rizikos tolerancija. Tai yra gebėjimas priimti numatomas rizikas ir jos nešamas pasekmes.…
Keičiasi UAB „Ltintus“ vadovas
UAB „Ltintus“ langų ir durų gamintojas, priklausantis JAV įmonių grupei „INTUS Windows“, paskelbė apie pokyčius vadovybėje – nuo š. m. balandžio 1 d. vadovo vairą iš Karolio Grigaliaus perima ilgametis įmonės darbuotojas Tomas Vonžodas, iki šiol ėjęs Operacijų ir strateginės lyderystės direktoriaus pareigas. Gerai suprasdamas įmonės veiklą, jos rinką ir augimo galimybes, jis yra pasirengęs tęsti įmonės plėtrą bei užtikrinti tolesnę sėkmę. „Man didelė garbė ir atsakomybė perimti „Ltintus“ įmonės vairą. Mūsų stiprybė – aiški vizija, strateginiai tikslai ir nuolatinis siekis tobulėti. Esame ambicinga, veržli ir inovatyvi organizacija, todėl kartu su komanda sieksime dar didesnio augimo, stipresnių rezultatų ir ilgalaikės vertės kūrimo. Žengiame į naują etapą – kupini ryžto,…
Visuomenei mažai žinoma industrija, kurianti Lietuvos proveržį
Drąsa priimti riziką, greitas prisitaikymas ir netikėtos galimybės – šie elementai vienija tiek legendinio filmo „Rizikingas verslas“ siužetą, tiek Lietuvos rizikos kapitalo fondų veiklą. Kaip ir Tomo Kruzo personažas, Lietuvos fondai ne tik rizikuoja, bet ir moka improvizuoti, atrasti naujus kelius bei keisti nusistovėjusias žaidimo taisykles – o visa tai veda į tikrąją sėkmę. Lietuvos startuolių ekosistema, vedina gaunamų fondų investicijų, per pastarąjį dešimtmetį patyrė įspūdingą transformaciją – iš nedidelės rinkos ji tapo vienu dinamiškiausių inovacijų centrų centrinėje ir rytų Europoje. Šiandien, naujausiais „Dealroom“ ataskaitos duomenimis, jos vertė siekia 16 mlrd. eurų, o augimo tempai lenkia regiono vidurkį. Tokiam proveržiui impulsą suteikė rizikos kapitalo investicijos, leidusios drąsiausioms idėjoms virsti globaliais…
