Rizika yra išties įdomus reiškinys, su kuriuo tenka susidurti įvairiausiose situacijose. Kartais rizikos būna minimalios ir neturinčios daug įtakos, o kartais jos būna didžiulės ir nešančios labai dideles pasekmes. Susidūrę su rizika, žmonės lieka su pakankamai paprastu, tačiau labai sudėtingu pasirinkimu: priimti ją ar rinktis saugesnį kelią ir atsisakyti jos.
Rizikos tolerancija yra stipriai nagrinėjamas gebėjimas, kuris gali nemažai atskleisti apie žmogų bei jo asmenybę. Kviečiame plačiau susipažinti su tuo, ką rizikos tolerancija sako apie žmones, o tuo pačiu, galite sužinoti šį bei tą įdomaus ir apie save.
Kas yra rizikos tolerancija?
Visų pirma, svarbu suprasti, kas yra rizikos tolerancija. Tai yra gebėjimas priimti numatomas rizikas ir jos nešamas pasekmes. Dėl eilės skirtingų savybių, pas kiekvieną žmogų rizikos tolerancija gali labai smarkiai skirtis. Tarp tų savybių yra emocinis stabilumas, pasitikėjimas savimi, genetika, pasitikėjimas savimi bei daugybė kitų.
Taip pat svarbu atminti, kad rizikos veiksnių taip pat yra didelė įvairovė, o vieni dažniausių yra finansiniai, emociniai, socialiniai ir profesiniai. Visą tai įvertinus, pasidaro akivaizdu, kad yra labai daug kintamųjų, galinčių nulemti kiekvieno žmogaus rizikos toleranciją kiekvienai situacijai.
Kaip skirtingos asmenybės toleruoja riziką?
Ar Jums tekę girdėti apie asmenybių „Didįjį penketą“? Pagal 1949 metų teoriją, yra penki pagrindiniai asmenybių tipai: ekstravertiškumas, sutarumas, atvirumas, sąmoningumas ir neurotiškumas. Atsižvelgiant į tai, kaip žmogus reaguoja į rizikas ir su jomis susitvarko, galima lengviau atrasti, kuriam asmenybės tipui jis priklauso. Pavyzdžiui, žmonės su aukštu ekstraversijos lygmeniu yra daug labiau linkę prisiimti rizikas, nei situacijas sveriantys ir kuklesni intravertai. Jeigu pasiūlytumėte ekstravertui ir intravertui kelionę į nepažįstamą arba tolimą šalį, labai realu, jog ekstravertas daug greičiau priimtų sprendimą išvykti, o intravertas ilgiau svarstytų ir jo išvykimo tikimybė būtų gerokai mažesnė. Žinant žmogaus asmenybės tipą bei kitas jo savybes, pasidaro lengviau suprasti, kaip jis gali reaguoti į konkrečius rizikos veiksnius.
Kaip rizikos tolerancija veikia mūsų sprendimus?
Įsivertinus žmogaus rizikos tolerancija pasidaro lengviau nuspėti, kuria kryptimi jis pasuktų, susidūręs su sudėtingu sprendimu. Turėdamas aukštą toleranciją, žmogus daug lengviau gali priimti riziką, net jeigu ji didelė ir galinti atnešti dideles pasekmes. Tačiau, jeigu viskas tinkamai susiklostytų, jis galėtų džiaugtis daug pelningesniais ir malonesniais rezultatais. Tuo tarpu, mažą toleranciją turintis asmuo daug lengviau atsisakytų priimti jam pateiktas rizikas, šitaip likdamas komforto zonoje, bet ir atsisakydamas galimybės džiaugtis pelningais ir palankiais rezultatais.
Tokių pavyzdžių galima išvysti įvairiose srityse bei kasdienėse situacijose. Rizikos tolerancija gali paveikti bet kurį mūsų priimamą sprendimą, net ir tokį kaip išėjimą į pasimatymą, investavimą į naują verslą su turimomis santaupomis, karjeros keitimą ar naujo namo įsigijimą. Net ir pačios paprasčiausios veiklos, kaip naujų restoranų išbandymai, lošimai internetu ar naujų pramogų išbandymai gali būti paveikti mūsų rizikos tolerancijos lygiu.
Kiekviename sprendime galima įžvelgti rizikas ir pasekmes, tačiau labiausiai jas randa ir išvengti bando žemą toleranciją turintys žmonės. Dažnais atvejais, aukštą toleranciją turintys asmenys nekreipia dėmesio į rizikas arba jų net nemato, kas leidžia jiems daug lengviau priimti sprendimus.
Rizikos tolerancija ir emocinis atsparumas
Svarbu suprasti, kad su rizikos tolerancija drauge žengia ir emocinis atsparumas. Kaip minėta prieš tai, aukštą toleranciją turintys žmonės daug lengviau gali susidoroti su pasekmėmis, kurios buvo sukeltos dėl priimtos rizikos. Dauguma sėkmingų verslininkų yra pasidalinę tuo pačiu patarimu, kad reikia nebijoti nesėkmės. Dėl aukštos tolerancijos ir emocinio atsparumo, kuriuos užaugino dažnas rizikos priėmimas, šie žmonės galėjo daug lengviau susitvarkyti su kilusiomis nesėkmėmis ir bandyti iš naujo, galiausiai pasiekdami savo rezultatus.
Tuo tarpu, mažesnės tolerancijos savininkai dažnai turi ir silpnesnį emocinį atsparumą, ko pasekoje jie vengia rizikingų sprendimų, kad nereikėtų susidurti su nepageidaujamomis pasekmėmis ir sunkumais.
Gera žinia yra ta, kad tiek rizikos toleranciją, tiek emocinį atsparumą galima lavinti ir stiprinti. Nors tam tikri žmonės natūraliai pasižymi stipresnėmis savybėmis, tai nereiškia, kad kitiems yra lemta pasilikti su silpnesnėmis. Perlipdami save ir priimdami tam tikras rizikas, net ir pačias mažiausias, žmonės galėtų lavinti toleranciją, o su laiku galėtų ir pajusti to rezultatus.
