Namai

Baldų gamybos kaštai

 baldai               Turbūt nerastume nei vienų namų be baldų. Pastarieji suteikia komfortą, leidžia „pasislėpti“ daiktams, formuoja būsto interjerą. Ieškant spintos, sofos, stalo ar bet kokio kito baldo tenka pastebėti kontrastingą kainų įvairavimą. Neretai pirkėjai žvelgia į galutinį produktą ir nė nepagalvoja, iš ko susideda šalia prekės parašyti skaičiai.

                Baldų gamyboje galioja elementarus dėsnis – kuo konstrukcija paprastesnė, tuo kaina mažesnė. Sudėtingėjant konstrukcijai kyla ir skaičiukai. Pirkėjui, nesusipažinusiam su baldų gamyba iš arčiau, atrodo, jog stalčių skaičius nėra svarbus veiksnys. Tačiau realybė kitokia. Turbūt kiltų nuostaba įsigilinus kaip kiekvienas elementas kelia kainą. Taigi, jei kitą kartą baldų parduotuvėje daug kas atrodys brangu, reikėtų nepamiršti su gamyba susijusių faktorių ir vietoje pasakymo, kad „kainos per daug užkeltos“, pamąstyti, kas sudaro galutinį skaičių.

                Baldų gamyba – procesas, reikalaujantis įvairiausių medžiagų. Suprantama, nuo jų taip pat priklauso gamybos kaštai. O medžiagų pasirinkimas išties nemenkas. Tai laminuotos plokštės, stiklas, aliuminis, oda ir t.t. Skirtumai labiausiai juntami tarp minkštųjų ir kietųjų baldų. Ir netgi ta pati medžiaga gali būti nevienodai įkainota, kadangi baldų gamyba užsiimančios įmonės renkasi skirtingus tiekėjus. Skiriasi ne tik medžiagų gamintojų pavadinimai, bet ir kilmės šalys. Be to, didelę įtaką turi medžiagos apdirbimo, dekoravimo būdai (beicavimas, lakavimas ir pan.). Nors kai kas atrodo kaip smulkmenos, tačiau kiekviena jų įgauna nemažą reikšmę.

                Reikėtų pažymėti, jog baldų gamyba skirstoma į masinę ir individualią. Pirmojoje orientuojamasi į pelną. Pigius produktus perka dideli būriai žmonių, tačiau pigumas gaunamas naudojant ne pačias kokybiškiausias medžiagas. Palyginus kokį nors seną baldą su šiuolaikiniu, pastarasis gali atrodyti lengvesnis ir visomis prasmėmis gležnesnis. Situacija kiek kitokia kalbant apie individualius užsakymus. Čia atsiranda pasirinkimo laisvė. Baldas gaminamas konkrečiam pirkėjui. Šis asmuo nusprendžia, kokių gi medžiagų pageidauja. Žinoma, renkantis brangiausias medžiagas niekas nepasiūlys žemiausios kainos. Svarbi mintis – individualiai užsisakydami produktą žmonės renkasi, kas jiems priimtina. Sprendimas tarp dviejų gamybos rūšių priklauso nuo poreikių.

                Vartotojai neretai mąsto vien iš savo pozicijos. Pavyzdžiui, kiek apmaudu, kai naujos spintos komplektacijoje esančios plokštės nepakanka pilnai uždengti spintos nugarą. Tiesa, tai būna ne prasto skaičiavimo rezultatas, o gudrus sprendimas. Sakykime, palikus neuždengtą vietą prie sienos ties stalčiais,  gamintojams lieka gabalas medžiagos. Pardavus šimtą spintų sutaupytos medžiagos kiekis išauga šimteriopai. Štai tokia matematika kai kada būna paremta baldų gamyba. Vykstant aršiai konkurencijai kažkokiu būdu reikia pritraukti pirkėjų. Efektyviausia sumažinti kainas. Na, o tai padaroma imantis kompromisų. Ar vartotojas kenčia, sunku pasakyti. Tačiau aišku, jog tokioms tendencijoms pamatą ir pastatė vartotojiškumas.

                Kaip matoma, baldų gamybos kaštai ir produktų kainos – plati disciplina, kurią pastudijavus atskleidžiama įdomių faktų. Galutinis skaičius – tai smulkesnių visuma. Uždavinys tenka ir gamintojui, ir vartotojui. Pirmajam reikia pelno, o antrajam – optimaliomis išlaidomis įsigyti prekę.

(Perskaityta per mėnesį: 103, iš jų šiandien: 1.)