Prieš dešimtmetį Lietuvos didžiuosiuose miestuose atsiradus didiesiems paslaugų centrams IT specialistai tiesiog spindėjo noru ten dirbti. Šį bumą pradėjo skambus Barclays paslaugų centro atidarymas Vilniuje 2009 m. Dauguma lietuviško kapitalo bendrovėse dirbusių IT ir finansų specialistų suskubo įvertinti, ką gali pasiūlyti didelis užsienio kapitalo technologijų darbdavys. Visgi, praėjus dešimčiai metų, situacija pasikeitė ir kandidatų reiklumas darbdaviui išaugo neatpažįstamai.
Kai korporatyvas tapo vertybe
Iš pradžių stambus užsienio kapitalo darbdaviai viliojo Lietuvos specialistus savo didžiulėmis tarptautinėmis komandomis, stambiais produktais, dideliais projektais. Juk Lietuvoje visuomet būdavo problema su plėtra. Idėja gera, tačiau rinka maža ir greitai pasiekiamos lubos. Staiga atsiradusi galimybė dirbti globaliai buvo puikus jaukas Lietuvos specialistams vilioti. Žinoma, prie to prisidėjo įspūdingi biurų pastatai ir didelis visuomenės dėmesys. Dirbti tarptautiniame paslaugų centre tapo savotišku prestižu. Konkurencija didžiuosiuose miestuose vyko tik tarp skirtingų paslaugų centrų ir ją nuolat kurstė nauji užsienio žaidėjai, planuojantys dirbti Lietuvoje. Mažiesiems rinkos žaidėjams personalo atranka tapo karčiu užsiėmimu.
Kaip korporatyvas tapo keiksmažodžiu?
Po kriziniai metai bėgo ir smulkesni verslai pradėjo bėgėtis. Iš pradžių bendrovės pamažu įsitvirtindavo užsienio rinkose, kūrė modernius produktus ir tik vėliau suprato, kad tampa sunku privilioti aukščiausio lygio specialistus. Kai dydžiu girtis negalima, būdavo ieškoma naujų kandidatų viliojimo būdų ir tai ypač gerai sutapo su nuo korporatyvinio darbo pavargusių darbuotojų imties didėjimu. Darbo pokalbiuose vis dažniau buvo galima išgirsti apie norą geriau matyti savo darbo rezultatą. Vis dažniau kandidatai įvardindavo ir lokalios, kompaktiškos komandos privalumus, didesnę sprendimų laisvę ir aiškesnę role. Moderniam ir augančiam, smulkiam ir vidutiniam, vietiniam ir tarptautiniam verslui tokie žodžiai tapo tikra atgaiva. Siūlydami tokį patį atlyginimą jie galėjo pasiūlyti daug kitų nefinansinių verčių, kurios dar prieš keletą metų niekam nerūpėjo, tačiau staiga tapo didele vertybe.
Kas labiausiai išlošė dešimtmečio darbdavių loterijoje?
Kur du pešasi – trečias laimi. Tas trečias, žinoma, yra darbuotojas. Juk dėl jo šiuo metu yra daroma viskas: papildomas sveikatos draudimas, papildomos apmokamos atostogų dienos, dedikuotas mokymų biudžetas, nemokami pietūs su sporto sale darbe ir t. t. Didžiausias dešimtmečio darbdavių mūšio pasiekimas – galimybė rinktis darbuotojui. Jei norisi, galima eiti į vienos didžiausių pasaulyje korporacijų biurą Lietuvoje. Jei norisi jaukumo – yra smulkesnės vietinės ar tarptautinės bendrovės su puikiu verčių paketu. Yra drąsos – startuoliai mielai priims pasaulio užkariavimui. Viskas darbuotojo rankose ir taip pagaliau turėjo įvykti. Laimingesni darbuotojai sukuria daugiau vertės. Gerai pailsėję – efektyviau dirba. Turintys modernią darbo vietą – geriau susikoncentruoja į pagrindinius uždavinius.
O kas toliau?
Kova toliau vyks. Darbdaviai neturi kelio atgal. Net kai darbuotojai jau pradeda planuoti metų trukmės karjeros atostogas ir turi tam tiek lėšų, tiek drąsos, darbdaviai lieka su ta pačia mintimi galvoje – reikia 5 testuotojų, 10 IT pagalbos specialistų ir 15 analitikų. Šokis aplink darbuotoją tęsiasi, tik keičiasi stilius ir mados. Lankstesni prisitaiko ir seka madas, sustabarėję bando senus metodus, tačiau svarbiausia – visi stengiasi. Tai daro verslą atviresnį, skaidresnį, labiau prieinamą. Kad ir atlyginimų viešinimo įstatymo skubotas priėmimas – pabandykite tokį įstatymą priimti per kelias dienas prieš 10 metų. Štai ir dar vienas ir tikrai ne paskutinis modernėjančios Lietuvos darbo kultūros pavyzdys.
Pranešimą paskelbė: Ona Šablauskaitė, UAB Market Rats
