Liepos 11-12 dienomis finansų ministrė Gintarė Skaistė Briuselyje dalyvaus Euro grupės (EG) ir ECOFIN posėdžiuose, kuriuose didžiausias dėmesys bus skiriamas Europos Sąjungos (ES) ekonominei situacijai, Bendrijos finansiniams instrumentams padedant Ukrainai ir fiskalinės politikos krypčiai 2023 metais.
ECOFIN posėdyje ministrai apsikeis nuomonėmis dėl finansinės paramos teikimo Ukrainai trumpuoju ir ilgesniuoju laikotarpiu, prisidedant prie šalies atstatymo po karo.
„Sveikiname EK pateiktą pasiūlymą dėl 1 mlrd. eurų makrofinansinės pagalbos suteikimo Ukrainai artimiausiu metu. Tačiau šių lėšų toli gražu nepakanka. Raginame EK kuo greičiau pateikti teisinį pasiūlymą dėl likusios beveik 8 mlrd. paramos sumos, kuri iš dalies remsis ES šalių narių garantijomis. Lietuva pasiruošusi suteikti garantiją kaip galima greičiau. ES strateginė lyderystė bus itin svarbi tiek padedant Ukrainai atsistoti ant kojų ir persitvarkyti, tiek ir telkiant platesnę tarptautinių partnerių paramą“, – teigia finansų ministrė G. Skaistė.
ECOFIN susitikime bus aptariamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo (angl. – Recovery and resilience facility – RRF) įgyvendinimas bei sąsajos su gegužės 18 d. paskelbta EK iniciatyva RePowerEU, kuria siekiama iki 2027-ųjų atsisakyti priklausomybės nuo Rusijos energijos išteklių ir nustatyti naujus, ambicingesnius atsinaujinančiosios energijos gamybos bei energijos taupymo tikslus. Lietuva remia „REPowerEU“ tikslus, tačiau pabrėžia, kad būtina rasti tinkamus sprendimus dėl finansavimo šaltinių ir šių lėšų paskirstymo tarp šalių.
Ministrai taip pat tvirtins teisinius dokumentus, kurie reikalingi, kad Kroatija galėtų įsivesti eurą nuo 2023 m. sausio 1 d. Taip pat ECOFIN posėdžio metu bus pristatyti šio pusmečio Čekijos pirmininkavimo ES Tarybai prioritetai ekonomikos ir finansų srityje, pasirengimas G20 finansų ministrų ir centrinių bankų valdytojų susitikimui š. m. liepos 15-16 d. bei tvirtinamos Tarybos išvados dėl 2021 m. Fiskalinio tvarumo ataskaitos ir dėl nuodugnių apžvalgų pagal makroekonominių disbalansų procedūrą.
EG posėdyje vyks diskusija dėl kitų metų euro zonos fiskalinių politikos gairių kitiems metams.
„Manome, kad fiskalinės politikos koordinavimas šiandieninėje neužtikrintumo situacijoje yra itin svarbus. Fiskalinė politika turėtų būti diferencijuota atsižvelgiant į šalių skolos lygį ir turimą fiskalinę erdvę. Vykdant fiskalinę politiką kitais metais bus reikalingas lankstumas reaguoti į iššūkius, tokius kaip aukštos energijos kainos ar būtinybė didinti išlaidas gynybai. Svarbu užtikrinti, kad bet kokios tolesnės paramos priemonės būtų tikslinės, aiškiai apibrėžtos ir laikinos, nekuriant papildomo infliacinio spaudimo“, – teigia G. Skaistė.
Taip pat bus tęsiamos diskusijos dėl skaitmeninio euro įvedimo. Europos centrinis bankas pristatys pažangą įgyvendinant skaitmeninio euro tiriamąją fazę ir ministrai ketina aptarti skaitmeninio euro įtaką finansų sistemai bei galimam finansiniam stabilumui.
EG posėdyje bus aptariamos euro zonos makroekonominės tendencijos, ministrams bus pristatytos pagrindinės TVF steigimo sutarties IV str. tarpinės misijos euro zonai apžvalgos žinutės.
Taip pat vizito Briuselyje metu ministrė G. Skaistė susitiks su už ES biudžetą atsakingu Europos Komisijos nariu Johannes Hahn, naujuoju Slovėnijos finansų ministru Klemen Boštjančič ir Liuksemburgo finansų ministre Yuriko Backes.
Pranešimą paskelbė: Justas Kačerauskas, LR Finansų ministerija
