Finansai

Investicijos į agroinovacijas ir maisto technologijas: sritis Lietuvoje tik augs

Agroinovacijos ir maisto technologijos – pasaulyje sparčiai auganti sritis, kuriai vartotojai  kelia vis daugiau lūkesčių. Šios srities spartesnei plėtrai ES numatytas investicinis prioritetas, kuris Lietuvoje realizuotas per investicines priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ bei „Eksperimentas“. Apibendrinant šių priemonių rezultatus, per jas abi prioritetui Agroinovacijos ir maisto technologijos Lietuvos verslo ir parmos agentūra (LVPA) skyrė beveik 23 mln. eurų ES investicijų (vertinant kartu su rezerviniu „Eksperimento“ sąrašu).

Palanki terpė verslo plėtrai

7,4 mlrd. Tiek žmonių pasaulyje buvo 2018 m. Jungtinių Tautų prognozėmis šis skaičius 2050-asiais išaugs iki 9,7 mlrd., o 2100-aisiais pasieks 11 mlrd.  Tad tokio gyventojų kiekio aprūpinimas maistu tampa itin dideliu iššūkiu. Ši užduotis darosi dar sudėtingesnė, jei norima, kad maistas būtų saugus ir patenkinantis visus žmogaus poreikius.

Dar daugiau, jei XX a. ir anksčiau maistas atlikdavo tik bendrąją funkciją – pasisotinti, tai XXI a. iš jo reikalaujama kur kas daugiau. Žiulio Verno ir kitų fantastų prognozės, kad maitinsimės tabletėmis, neišsipildė. Maistas turi būti patraukliai pateiktas, jo gaminimui sugaištama kuo mažiau laiko, tačiau jame turi būti visos žmogui reikalingos maisto medžiagos, o informacija apie maisto sudėtį pateikiama aiškiai.

Pasaulyje vis labiau auga ekologiško arba organinio maisto gamyba ir suvartojimas. Ekologinės žemės ūkio gamybos plotai jau pasiekė 69,8 mln. hektarų, o pasauliniai ekologiško maisto pardavimai 2017 m. duomenimis sudarė 97 mlrd. JAV dolerių (IFOAM).

Atliepdama pasaulinėms tendencijoms ir ES vis daugiau dėmesio skiria tvarios ir saugios maisto grandinės užtikrinimui, kuri aprūpintų vartotojus kokybiškesniu maistu. ES 2017 m. ekologiškam maistui buvo išleista 34,3 mlrd. eurų, o Vokietija buvo didžiausia pasaulyje ekologiško maisto rinka po JAV. Tiesa, 2017 m. duomenimis, vidutinis Lietuvos gyventojas ekologiškam maistui išleido tik 18 eurų, kai ES-28 vidurkis siekė 67,2 euro.

Dėl didėjančio gyventojų sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis, diabetu, nutukimu, pasaulyje vis daugiau dėmesio skiriama ir funkciniam, specialiai pritaikytam, maistui, kurio rinka kasmet ūgteli 6 proc. ir 2019 m. siekė net 174,75 mlrd. JAV dolerių.

2016-2020 m. pagal ES finansavimo priemones „Intelektas“ ir ‚„Eksperimentas“, administruotas LVPA, Lietuvos verslas turėjo galimybę gauti finansavimą savo projektams agroinovacijų ir maisto technologijų srityje.

„Stipriai besiplečiančios pasaulinės ekologiško ir funkcinio maisto rinkos itin masina ir lietuvišką verslą. Sveiku maistu vis labiau domisi ir lietuvaičiai. Šioje srityje yra ne tik didelės inovacijų galimybės, bet ir palanki terpė verslo plėtrai ir įsitvirtinimui rinkoje. Kasmet naujųjų žemės ūkio ir maisto technologijų reikšmė auga, tad padėdama verslui gauti ES investicijas ir vykdyti projektus LVPA siekia, kad Lietuvai šioje srityje sektųsi kuo geriau“, – sakė LVPA Investicijų valdymo tarnybos direktorė Agnė Vaitkūnienė.

Dominuoja maisto technologijų sritis

Apžvelgiant abiejų priemonių duomenis matoma, kad pagal priemonę „Eksperimentas“ šiam prioritetui sulaukta apie 60 proc. mažiau paraiškų, nei pagal priemonę „Intelektas“. Statistika šiuo atžvilgiu nėra labai išskirtinė, nes „Intelekto“ buvo skelbiami keturi kvietimai, o „Eksperimento“ – tik du. Be to, „Intelekto“ projektų veiklų etapų vertinimas parodė, kad mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklų įgyvendinimas ir rezultatų gavimas yra pakankamai sudėtingas ir atsakingas etapas. „Vertinant tarpines ataskaitas, kai kuriais atvejais teko nusivilti gautais rezultatais ir jų pateikimo būdais, ne visada įvardytos veiklos, atliktos laikantis verslo plano ir panašiai“, – sakė Paraiškų vertinime dalyvavusi ekspertė, Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Miškų ir ekologijos fakulteto Aplinkos ir ekologijos instituto docentė Daiva Šileikienė.

Skirta bendra finansavimo suma šiam prioritetui „Intelekte“ taip pat buvo beveik dukart didesnė, nei „Eksperimente“.

Pagal priemonę „Intelektas“ prioritetas skirstytas į smulkesnes tematikas: tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugesnis maistas; funkcionalusis maistas; inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas ir perdirbimas (biorafinavimas). Finansavimas skirtas tik pirmosioms dviem, ir abiem po kiek daugiau nei 7 mln. eurų.

Pagal priemonę „Eksperimentas“, sustambinus ir atnaujinus prioritetus, išskirtos tematikos: tvarūs agrobiologiniai ištekliai ir saugus maistas; beatliekis biožaliavų perdirbimas į vertingus komponentus. Pirmajam vėlgi skirta kiek daugiau nei 7 mln. eurų, antrajam – 1 mln. eurų ES investicijų.

D. Šileikienė teigė, jog jos patirtis rodo, kad teikiant paraiškas dominuoja maisto technologijos. „Agroinovacijos dėl laiko imlumo, o taip pat dėl didelės priklausomybės nuo oro sąlygų yra mažiau populiarios. Pasitaiko, kad dėl skirtingų oro sąlygų konkrečiais metais eksperimentiniai augalai išdžiūsta ar net paskęsta, o derlius ar atskiros augalo savybės gerokai skiriasi. Vertindami projekto eigą, stengiamės į tai atsižvelgti. Inovatyvus biožaliavų kūrimas, tobulinimas taip pat sudėtingas, nes reikalauja daugiau mokslinių tyrimų, laboratorinės įrangos, mokslinių žinių. Įmonės, pateikiančios projektus, orientuojasi į savo tyrėjus, savo veiklos taikymą, ir ši sritis manau mažiau aktuali didžiajai maisto pramonės daliai“, – komentavo D. Šileikienė.

Ekspertės teigimu, maisto technologijų ir agroinovacijų projektai yra nepigūs, ypač jei planuojama dirbti užsienio rinkose. Tuomet rekomenduojama projekto rezultatus pagrįsti  laboratorijose, kurios sertifikuotos gamintoją dominančiose rinkose. O jų paslaugos – brangios.

„Tačiau ir pačios maisto technologijos nėra vienodai populiarios. Lietuvoje daug dažnesni projektai, susiję su funkciniu maistu, nes šioje srityje lengviau įdiegti inovacijas, tam nereikia naujai kuriamų žaliavų. Funkcinis maistas – tai įprastas maistas, tik praturtintas papildomomis medžiagomis, vitaminais, ar maistas, iš kurio pašalinta kuri nors sudedamoji dalis, pavyzdžiui, kofeinas ar alkoholis. Paprastai tokie maisto produktai skiriami atskiroms žmonių grupėms: vairuotojams, sportininkams, diabetikams, veganams, turintiems alergiją ir pan.“, – pasakojo D. Šileikienė.

Pasak ekspertės, pasauliui vis labiau intensyvinant chemizuotą žemės ūkį tokių produktų paklausa turėtų tik didėti. „Tą supranta ir Lietuvos maisto gamintojai, kurie paprastai orientuojasi būtent į užsienio rinkas. Lietuvos rinka tokios produkcijos gamybai per maža“, – sakė D. Šileikienė.

Kur kas mažiau sulaukiama paraiškų, susijusių su ekologišku maistu. „Pirma, taip yra dėl ekologiškos žaliavos trūkumo, nes Lietuvoje ekologiška produkcija auginama tik apie 8 proc. visų žemės naudmenų. Antra, norint gaminti ekologišką produkciją būtina ją sertifikuoti“, – teigė ekspertė.

Maisto technologijų srityje daugiau ne tik paraiškų, bet ir įdomių idėjų. Pastebima, kad nemažai inovatyvių projektų yra gaivinamųjų gėrimų srityje. „Iš įdomesnių galėčiau paminėti ketinimus gaminti mineralinį vandenį su funkciniais priedais. Pareiškėjas projekte bendradarbiauja su Sveikatos mokslų universitetu, ir tai galėtų būti labai naudingas žmogaus organizmui produktas“, – sakė D. Šileikienė.

Dar viena įmonė, bendradarbiaudama su Gamtos tyrimų centru, jau sukūrė pilnai automatizuotos aukštos kokybės baltyminių pašarų gamybos iš vabzdžių prototipą ir tam skirtą programinę įrangą. „Beje, perspektyvoje tai galėtų būti pritaikyta ir žmonių mitybai. Turime ne vieną projektą naujos kartos funkcionaliųjų maisto komponentų vystymui, taip pat jau vykdomą natūralių propolio pagrindu paremtų konservantų pramonei sukūrimo projektą“, – teigė LVPA ekspertė.

Sritis Lietuvoje artimiausiu metu tik augs

Vertinant paraiškas, kaip ir kitose inovacijų srityse, agroinovacijose ir maisto technologijose labai aktuali naujumo problema. D. Šileikienė pabrėžė, kad kol kas pasaulinio lygio maisto inovacijų Lietuvoje nematoma – dažniausiai lietuviai bando sukurti naujoves jau esamų inovacijų pagrindu. Tam būtina atidžiai stebėti pasaulinės maisto rinkos tendencijas, o taip pat įvertinti skirtingą įvairių tautų maisto produktų vartojimo specifiką. „Kas mėgstama vienur, gali būti nemėgstama kitur, todėl globalūs produkto platinimo planai gali ir nepavykti. Turiu pasakyti, kad dabar pateikiamose paraiškose tikrai yra naujumo, tačiau pasitaiko projektų, kur matyti, kad tas naujumas suprantamas labai siauru aspektu“, – pastebėjo ekspertė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį į tinkamą ryšį tarp mokslo ir verslo. Ekspertei yra tekę vertinti vieną projektą, kur akivaizdžiai buvo matyti, jog verslininkai, užsakę paslaugą iš mokslininkų ir gavę rezultatus, nelabai žino, kaip jais pasinaudoti. „Laboratoriniai rezultatai ne visada gali būti mechaniškai perkelti į eksperimentinės plėtros technologinės parengties aukščiausius lygius – mokslininkų rekomendacijas reikia iš mokslinės kalbos išversti į verslo praktikų kalbą. Tad būtų idealu, jei įmonės turėtų specialistus, dirbusius versle ir gerai suprantančius, kaip mokslas turi būti įgyvendintas praktikoje. Tuomet mokslininkų ir verslininkų darbo rezultatai būtų parengti ir to pagrindu įgyvendinti kokybiški inovatyvūs projektai.  Verslo praktikai suprastų, ką užsako iš mokslininkų, sugebėtų tinkamai suformuluoti, ko nori, ir pajėgtų tai su minimaliomis klaidomis įdiegti gamyboje“, – aiškino D. Šileikienė.

Ji pridūrė, jog bandantys gauti finansavimą maisto technologijoms dažnai iš akių išleidžia ir tokį tiesiog privalomą dalyką, kaip produkto sertifikavimas. Apie tai neretai pamirštama ir dėliojant išlaidų sąmatą. „Ekologiški yra tik pagal Europos Tarybos reglamentus sertifikuoti produktai. Ne veltui yra paskelbtas Europos Komisijos sprendimas skirti lėšų būtent ženklinimui ekologiniu ženklu „EU Ecolabel“, – pabrėžė ekspertė.

Vis dėlto, D. Šileikienės teigimu, paraiškos pastaruosius metus tikrai auga kokybiniu aspektu, prie dabartinių projektų parengimo jau prisiliečia profesionalai. Pagal „Eksperimentą“ patvirtintų paraiškų procentas padidėjo, lyginant su „Intelektu“. „Pradžioje siūlomi projektai galbūt buvo naivesni, labiau mėgėjiški, su nemažai gramatinių, struktūrinių, maketavimo ar stiliaus klaidų. Tačiau dabar galiu pasidžiaugti išaugusia kokybe. Įdomiausia, atitinkanti „Eksperimento“ tematiką, kokybiškai parengta priemonė buvo apie jūros dumblius, rengta bendrai su Norvegijos mokslininkais. Joje pateikta puiki produkto aprašymo ir tyrimų produkto kūrimo srityje apžvalga. Vertinant projektus, jų mokslinių tyrimų veiklų aprašymai labai priklauso nuo pasirinktų tyrėjų komandos bei partnerių. Kokybiški projektai buvo kartu su Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centru, Klaipėdos Universitetu. Eksperimentinės plėtros veiklų vykdyme sėkmingai vertintos įmonės, kurios jau vykdė ES fondų investicijų veiklas“, – teigė ekspertė.

Apskritai dėl finansavimo šioje srityje dažniausiai kreipiasi didelės ir mažos maisto perdirbimo įmonės, kurių ne viena jau išaugo Lietuvos rinką ir nori pasiūlyti savo produkciją užsieniui. O ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės inovacijomis  kol kas domisi menkai, nes dabartinės technologijos jiems leidžia lengviau gauti gerus derlius, tad ir naujovių jiems nelabai reikia.

D. Šileikienė įsitikinusi, kad agroinovacijų ir ypač maisto technologijų sritis Lietuvoje artimiausiu metu tik augs. Koks greitas bus šis augimas, žinoma, priklausys nuo gyventojų pajamų augimo, nes ekologiški maisto produktai yra vis vien brangesni nei įprasti.

Plačiau apie visa tai bus kalbama penktajame LVPA internetiniame seminare iš ciklo „Sumanioji specializacija“ liepos 21 d. 10 val. LVPA. Registruotis į seminarą galite paspaudę šią nuorodą.

Pranešimą paskelbė: Rūta Grigolytė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra

(Perskaityta per mėnesį: 3, iš jų šiandien: 1.)