Finansai

LPĮA palaiko valstybės ryžtą gelbėti verslą, tačiau turi pastabų ir pasiūlymų

Lietuviško ir užsienio kapitalo mažmeninės prekybos įmones vienijanti Lietuvos prekybos įmonių asociacija (LPĮA) sveikina Ekonomikos ir inovacijų ministerijos sprendimą įgyvendinti priemonę, skirtą padėti įmonėms įveikti koronaviruso (COVID-19) sukeltas neigiamas pasekmes ir išsaugoti įmonių likvidumą. Tačiau susipažinusi su „Subsidijos nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms“ lėšų skyrimo ir naudojimo tvarkos aprašo projektu, asociacija išreiškia lūkestį, kad parama bus skirta ir didesnėms įmonėms – didžiausiems Lietuvos darbdaviams.

„Mažmeninės prekybos sektorių, kuriame veikia tiek smulkus ir vidutinis verslas, tiek ir didelės įmonės, Europos Komisija įvardina kaip vieną iš labiausiai COVID-19 paveiktų sektorių, nes karantinas daro tiesioginę įtaką paklausai ir pasiūlai, veikia įmones ir darbuotojus. Duomenys rodo, kad didelių įmonių patiriami finansiniai sunkumai ne ką mažesni nei tie, kuriuos patiria mažosios ir vidutinės įmonės“, – teigia LPĮA direktorė Rūta Vainienė.

R. Vainienė pabrėžia, kad dėl karantino veiklą sustabdžiusios prekybos įmonės yra itin nepalankioje situacijoje. Verslas neturi galimybių vykdyti įprastinės prekybos veiklos, ženkliai arba visiškai sumažėjo gaunami užsakymai arba įsipareigojimų vykdymas ir bet kokios pajamos iš veiklos. Dabar, pagal pateiktą projektą subsidiją siūloma skirti tik įmonėms, kurių kartu su Lietuvoje veikiančiomis susijusiomis įmonėmis, pajamos 2019 m. neviršijo 50 mln. eurų. arba turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. neviršijo 43 mln. eurų.

„Europos Komisija yra išreiškusi aiškią poziciją, jog net ir sėkmingai veikiančios įmonės, gerai pasirengusios rizikai, būdingai įprastai jų veiklai, šiomis išskirtinėmis aplinkybėmis gali patirti didelių sunkumų, kad jų gyvybingumas gali sumažėti. Pagal dabartinę tvarką į paramą pretenduoti gali daugiau nei 94 tūkst. įmonių, o į tinkamus rėžius nepatenka tik kelios. Todėl tikimės, kad ir joms bus sudaryta galimybė kreiptis dėl paramos“,- teigė R. Vainienė.

Užsienio įmonės subsidiją gaus, o Lietuvos – ne?

Didžiosios prekybos įmonės pirmo karantino metu taip pat negalėjo pretenduoti į dalį paramos priemonių –  nuomos kompensacijas. Iš numatomos subsidijų priemonės šįkart papildomai eliminuojamos ir lietuviško kapitalo įmonių grupės. Tai sukuria skirtingas konkurencijos sąlygas su užsienio kapitalo susijusiomis įmonėmis, todėl pažeidžiamas Konstitucinis įmonių lygiateisiškumo principas. LPĮA pabrėžia, kad sprendimas vertinti ne įmonių grupes, o atskirus juridinius vienetus yra sveikintinas, tačiau tiek lietuviško, tiek užsienio kapitalo įmonėms jis turi būti vienodas. R. Vainienės teigimu, ES valstybių tarpe nėra valstybės, kurios teikiama parama diskriminuotų įmones pagal kapitalo kilmę. Vienodai nukentėjusios tokio pat dydžio ir apyvartos parduotuvės subsidiją gaus arba negaus, priklausomai tik nuo to, ar jos priklauso užsienio, ar Lietuvos įmonių grupei. Anot jos, tokių įmonių nėra daug, tad tai nėra lėšų trūkumo klausimas, juolab, kad paramai yra taikomos lubos – 800 000 eurų.

Asociacijos skaičiavimais, Lietuvoje yra vos kelios prekybos įmonės, kurių pagrindinė veikla karantino laikotarpiu yra uždrausta, o pajamos 2019 m. viršijo 50 mln. eurų ir kurių turto balansinė vertė 2019 m. gruodžio 31 d. viršijo 43 mln. eurų. Nemažai smulkių ir vidutinių įmonių taip pat negalės gauti paramos, nes priklauso įmonių grupėms.

Ekonomikos ir inovacijų ministerija skelbia, verslui gelbėti skirtos subsidijos ir lengvatinės paskolos turėtų būti paleistos sausio 18 dieną. Ministerijos duomenimis, pirmąjį pagalbos paketą turėtų sudaryti 180 mln. eurų, iš kurių 150 mln. eurų bus skiriama subsidijoms, 30 mln. eurų – paskoloms.

Lietuvos prekybos sektorius yra vienas didžiausių mokesčių mokėtojų ir darbdavių – sektoriuje dirba apie 106 tūkstančiai darbuotojų, todėl LPĮA pabrėžia, jog būtina imtis visų priemonių, kurios galėtų būti naudingos sektoriaus, o kartu Lietuvos ekonomikos, stabilumui užtikrinti šiuo sunkiu metu. Asociacija siūlo reikšmingai didinti paramos intensyvumą, įtvirtinant didesnį, nei 25, procentą nuo sumokėtos GPM sumos 2019 metais dydį visoms įmonėms, atitinkančioms 30 proc. apyvartos kritimo kriterijų.

Pranešimą paskelbė: Dominykas Jakštas, UAB „Fabula ir partneriai“

(Perskaityta per mėnesį: 5, iš jų šiandien: 1.)