Vilnius Europos geležinkelio tinklo (TEN-T) žemėlapiuose turi atsidurti kaip „Rail Baltica“ projekto dalis, o į Klaipėdą nuo Kauno turėtų būti nutiesta greitojo traukinio atšaka. Tokias mintis antradienį Vilniuje vykusiame susitikime su pirmininkavimą ES Tarybai pradedančios Prancūzijos transporto ministru Jeanu Baptiste Djebbari išsakė susisiekimo ministras Marius Skuodis.
„Prancūzija ir Prancūzijos ministras asmeniškai daug daro skatindami gyventojų judėjimą traukiniais šalies viduje, taip prisidedant prie aplinkos taršos mažinimo. Lietuvoje taip pat siekiame, kad žmonės turėtų kuo daugiau alternatyvų rinktis, kaip keliauti, daugiau keliautų traukiniais, daugiau prekių būtų gabenama šiuo aplinkai draugišku transportu, todėl Lietuvos sostinė ir vienintelis mūsų jūrų uostas turi patekti į visos ES reikšmės Europos geležinkelio tinklo žemėlapius“, – per susitikimą su Prancūzijos kolega kalbėjo M. Skuodis.
Prancūzija efektyvaus ir žaliojo judumo paketą, kuris be kita ko apima ir TEN-T tinklo peržiūrą, ir keleivių skatinimą judėti geležinkeliais yra įtraukusi prie pagrindinių ES Transporto ministrų tarybos klausimų šalies pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpiu. TEN-T reglamentu siekiama, kad daugiau žmonių pasirinktų kelionę traukiniais, daugiau krovinių būtų gabenama geležinkeliu, išaugtų tinkle esančių traukinių greitis (vidutinis greitis siektų 160 km/val. keleivinių ir 100 km/val. krovininių traukinių), daugiau prekių būtų gabenama vidaus vandenų keliais bei pasitelkus trumpųjų nuotolių laivybą.
Tarp visų transporto priemonių Prancūzijoje traukiniai sudaro 12 proc. viso eismo (Lietuvoje – 1 proc.).
Susitikimo metu ministrai aptarė Paryžiaus planus per pusmetį truksiantį pirmininkavimą rasti bendrą sutarimą Taryboje dėl Alternatyviųjų degalų infrastruktūros reglamento, kuriuo norima įpareigoti ES nares išplėsti elektromobilių įkrovimo ir vandenilio papildymo tinklą specialias šiam tikslui numatytas stoteles įrengiant šalia didžiųjų greitkelių.
Abiejų šalių ministrai diskutavo apie reglamente numatytus tikslus, kuriais siekiama valstybes nares įpareigoti įrengti daugiau elektromobilių įkrovimo stotelių atsižvelgiant į parduodamų netaršių automobilių skaičių, o didžiuosiuose greitkeliuose nustatytais atstumais ir pagal bendrai įkrovos galiai nustatytus reikalavimus pastatyti įkrovimo ir degalų papildymo punktus: elektros energijos įkrovimo stoteles – kas 60 km, vandenilio stoteles – kas 150 km.
Lietuvos ministras pabrėžė remiantis idėją išplėsti stotelių tinklą šalia didžiųjų greitkelių, tačiau kartu nurodė tikintis, kad ES prisidės finansiniais ištekliais siekiant šio ambicingo tikslo įgyvendinimo.
Susitikime taip aptarta geopolitinė situacija regione ir jos poveikis transporto sektoriui, santykiai su Kinija.
Pranešimą paskelbė: Vytautas Beniušis, LR Susisiekimo ministerija