Apie valstybės informacinių išteklių konsolidavimą pradėta kalbėti dar 2012–ais metais. Konsolidavus valstybinių institucijų infrastruktūrą, IT paslaugų tiekėjai įrangą ir duomenis kaups duomenų centruose, o institucijoms nebereikės pačioms rūpintis atskiru IT ūkiu. Tokiu būdu bus nepalyginamai efektyviau panaudojami visi valstybinio debesies (GovCloud) infrastruktūros ištekliai. Labai svarbi šio projekto dalis – dalyvaujančių organizacijų IT infrastruktūrų ir informacinių sistemų migravimo į valstybės debesijos aplinką darbai. Tai yra labai kompleksiškas ir sudėtingas uždavinys, kuriam reikia iš anksto labai gerai pasiruošti. Kompleksinėms IT infrastruktūrų ir informacinių sistemų migravimo užduotims spręsti kritinės IT infrastruktūros ekspertų komanda BAIP sukūrė autorinę migracijos paslaugų metodologiją MigrITIS. Vadovaujantis ja bus teikiamos aukščiausio lygio migracijos paslaugos valstybinėms ir komercinėms institucijoms. BAIP…
Įdomūs faktai apie mirtį, kurie praplės jūsų akiratį
Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad apie kapines kalbėti nevertėtų – juk tai šventa vieta, kurioje amžinojo poilsio yra atgulę mirusieji. Tačiau žvelgiant pasauliniu mastu matyti, kad žmonės į laidojimą ir kapines žvelgė labai skirtingai. Be to, visame pasaulyje yra labai populiaru keliaujant po skirtingas užsienio šalis kartu aplankyti ir žinomiausias kapines. Todėl paminklų statymas ar kapų tvarkymas tikrai nėra vieninteliai dalykai, apie kuriuos mes turėtume galvoti, kai kalbame apie atsisveikinimą su mirusiais žmonėmis, pačią mirtį ir kapines. 1. Vidutinė žmogaus gyvenimo trukmė. Ar kada nors susimąstėte, kiek sekundžių vidutiniškai gyvena žmogus?! Vienas milijonas sekundžių yra lygu 11 dienų. Tuo tarpu vienas milijardas sekundžių prilygsta 33 metams. Taigi, vidutinė žmogaus…
„Paysera LT“: 50 Eur bekontakčių mokėjimų kortele limitas galios ir toliau
Karantino metu iki 50 Eur padidintas bekontakčių atsiskaitymų limitas „Paysera“ VISA kortele galios ir toliau. „Bekontaktis atsiskaitymas šiuo laikotarpiu saugesnis, nes lankydamiesi parduotuvėse rečiau spaudžiame kortelių skaitytuvo mygtukus, kuriuos liečia ir kiti pirkėjai. Bekontakčiai mokėjimai kortele taip pat trumpina pirkėjų aptarnavimo laiką, tad kartu trumpėja laikas, kurį praleidžiame stovėdami parduotuvės eilėje – sako Vytenis Morkūnas, „Paysera LT“ direktorius. – Be kita ko, mūsų siūlomas VISA mokėjimo korteles galima susieti su „Google Pay“ ir, „Samsung Pay“, todėl galimybių atsiskaityti neliečiant kortelių skaitytuvo išiesų esama dar daugiau. Pasak V. Morkūno, „Paysera“ „Visa“ kortelės turėtojams artimiausiu metu pradės veikti ir „Apple Pay“ bekontakčių mokėjimų paslauga, kuri leis už kasdienius pirkinius sumokėti „iPhone“ išmaniaisis…
Po svarstymo pritarta projektui dėl Valstybinio plėtros banko steigimo
Seimas po svarstymo pritarė Seimo nutarimo projektui (Nr. XIIIP-4966(2) dėl Valstybinio plėtros banko steigimo ir valstybės dalyvavimo kreditų įstaigos kapitale. Nutarimo projektu numatoma pripažinti Valstybinį plėtros banką valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir įgalioti Vyriausybę ne vėliau kaip iki 2020 m. rugsėjo 1 d. pradėti konsultacijas su Europos Komisijos Paramos struktūrinėms reformoms generaliniu direktoratu dėl techninės paramos Valstybinio plėtros banko steigimo klausimais. Taip pat Vyriausybė būtų įgaliota svarstyti valstybės dalyvavimo kredito įstaigų kapitale galimybes. Dokumente pažymima, kad Lietuvos bankų sektorius yra vienas labiausiai koncentruotų ES (užima trečią vietą po Estijos ir Graikijos), o galimybės pritraukti naujus rinkos žaidėjus yra ribotos dėl objektyvių socialinės ir ekonominės raidos sąlygų (maža rinka, nepalankios demografinės tendencijos).…
Joninės Lietuvoje: kokie įpročiai pakeitė senąsias tradicijas
Kai Šiaurės pusrutulyje stoja trumpiausia naktis, švenčiame Jonines. Seniau Joninės buvo vainikų pynimo, žoliavimo, šokinėjimo per ugnį, paparčio žiedo ieškojimo ir meilės burtų šventė. Visgi dabar per Jonines dauguma tautiečių renkasi ramesnį laiko leidimą gamtoje su artimaisiais. Paskutiniu metu vis labiau ryškėja tendencija: per Jonines alkoholinius gėrimus pradėjo keisti nealkoholiniai, rodo lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenys. „Jeigu lygintume vidutinį birželio mėnesio prekių krepšelį su Joninėmis, per Jonines pirkėjų krepšelis išauga apie 20 proc. Pastaruosius metus ši tendencija nesikeičia. Joninių krepšelio dydžiui dažnai įtakos turi ir šventės laikas, pavyzdžiui, jei Joninės sutampa su savaitgaliu arba tampa ilguoju savaitgaliu, krepšelis išauga“, – dalijasi „Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė.…
„Citus“ Vilniuje, Burbiškių miško slėnyje statys dar 119 butų
Nekilnojamojo turto projektų plėtros ir valdymo įmonės „Citus“ sostinėje, Burbiškėse valdomame projekte „Miško ardai“ pradedamas statyti antrasis iš trijų projekto etapų su 119 butų. Šį etapą planuojama baigti 2021 m. antrą ketvirtį ir investuoti apie 9,6 mln. eurų. Projekte šiuo metu atliekami baigiamieji pirmojo etapo statybos darbai, įrengiamas gerbūvis: vidinis parkas su baseinu, poilsio kupolu, „grill“ zona, sporto erdvėmis ir kita. Per vienerius metus „Miško arduose“ pastatytas pirmasis etapas, kuriame 85% butų iš 105 jau parduoti. Investicijos į pirmąjį etapą – apie 8,3 mln. eurų. „Miško ardų“ projektas „Citus“ yra labai svarbus, o tuo pačiu – sudėtingas. Nors pirmuose dviejuose etapuose yra daug tvirtų sutarčių (rezervuota 41% ir 85% butų),…
Pensijų fondams ateina lengvesni laikai
Andrius Adomkus UAB „Luminor investicijų valdymas“ Pensijų turto valdymo grupės vadovas ir valdybos narys Atėjus karantino pabaigai ir palengva matant prošvaistes ekonominėje situacijoje, kartu atsigauna ir „Luminor investicijų valdymo“ pensijų fondai. Iki šių metų gegužės pabaigos „Luminor“ pensijų fondų grąža buvo neigiama, tačiau grįžtant į įprastas vėžes antros pakopos pensijų fondams situacija klostosi palankiai. Taip pat, trečiosios pakopos pensijų fondai turi teigiamą 12 mėnesių ir 5 metų grąžą. Vis dėlto, rinkai atsigaunant anksčiau ir greičiau nei tikėtasi, svarbu išlikti budriems – pandemijos grėsmė ekonomikai vis dar egzistuoja. Kol sausio mėnesį rašėme komentarus apie „Luminor“ pensijų fondams itin sėkmingus 2019-uosius, mus visus ištiko bene didžiausias šimtmečio sveikatos, taip pat ir ekonominis šokas.…
Inovacijų švieslentė: Lietuva pakilo laipteliu aukštyn, o progresas per pastaruosius metus didžiausias visoje ES
Europos Komisijos paskelbtoje 2020 m. Europos inovacijų švieslentėje (angl. „European Innovation Scoreboard“) Lietuva pagal inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį pakilo per vieną poziciją ir užėmė 19 vietą visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos suminis inovacijų indeksas, atspindintis šalies inovacijų ekosistemos išsivystymo lygį, pakilo iki 87 proc. ES vidurkio ir pasiekė aukščiausią lygį per visą švieslentės indekso skaičiavimo laikotarpį nuo 2012 metų. Europos Komisijos skaičiavimai taip pat rodo, kad 2012–2019 m. Lietuvos suminio inovacijų indekso reikšmė padidėjo 28 proc. ir tai yra sparčiausias progresas tarp visų 27 ES valstybių. „Kryptingos valstybės pastangos stiprinti Lietuvos inovacijų ekosistemą duoda rezultatų. Nuo 2012 metų iš visų ES valstybių inovacijų ekosistema labiausiai pagerėjo būtent Lietuvoje. Galima drąsiai teigti,…
„Smart-ID“ naudotojai raginami saugotis sukčių
Pastaruoju metu padaugėjo atvejų, kai apsimetėliai bando paskatinti bankų klientus pasinaudoti jų turima programėle „Smart-ID“ ir, prisijungus prie savo banko paskyros, atlikti pavedimus sukčiams. „Pirmiausia reikia prisiminti jau ne kartą skelbtą informaciją, kad nei bankai, nei „Smart-ID“ niekada nesiunčia el. laiškų ar trumpųjų žinučių (SMS) su aktyviomis nuorodomis ir neprašo jungtis prie jokių tinklapių, – informuoja Viktoras Kamarevcevas, programėlę „Smart-ID“ sukūrusios kompanijos „SK ID Solutions“ vadovas Lietuvoje. – Todėl visuomet privalu kelis kartus patikrinti, prie kokio tinklapio jungiatės, ir visada pačiam suvesti tinklapio adresą.“ Būtina žinoti, kad įvesti PIN kodus internete reikia tik savo iniciatyva, o ne kažkam prašant, ir tik toms operacijoms, kurias patys inicijuojate. Specialistas primena, kad PIN1 kodas…
Prieš 20 metų ir dabar: rūšiuojame ir perdirbame daugiau, bet atliekų nemažėja
Per pastaruosius porą dešimtmečių atliekų tvarkymas Lietuvoje ženkliai pasikeitė. Dauguma atliekų rūšių sutvarkoma, rūšiuojame vis daugiau, tačiau susidarantys atliekų kiekiai auga. Lietuvoje išmetama per 5 mln. tonų atliekų kasmet, tarp kurių daugiau nei 27 proc. yra pavojingosios gamybos ir automobilių sektoriuose susidarančios atliekos. „Prieš 20 metų populiariausios atliekos buvo automobilinės ir juodieji bei spalvotieji metalai, kurie tuomet turėjo didelę paklausą visoje Europoje. Tačiau žvelgiant iš šių dienų perspektyvos – kelias nueitas labai ilgas. Jeigu vertintume atliekų tvarkymą 2020 metais, beveik visos atliekų rūšys yra ir gali būti sutvarkomos, tik kol kas dar ne visos yra perdirbamos“, – teigia vienos didžiausių šalyje pavojingųjų ir nepavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ pardavimų direktorė…
