Koronaviruso pandemijos suduotą stiprų smūgį Lietuvos ekonomikai šalies verslas bandys atlaikyti skatindamas pirkti Lietuvoje pagamintą produkciją. Didieji Lietuvos gamintojai atskleidžia, kokie iššūkiai šiuo metu yra sprendžiami maisto pramonėje, bei įvardija priežastis, paskatinusias mažinti lietuviškos produkcijos kainas. Pusšimtis didžiųjų Lietuvos gamintojų, kuriuos sutelkė prekybos tinklas „Maxima“, pradėjo lietuviškos produkcijos kainų mažinimo kampaniją „Išvien dėl Lietuvos“. Net 15 proc. buvo sumažintos 500 populiarių Lietuvos gamintojų produktų reguliarios kainos. „Šiuo sudėtingu laikotarpiu kartu su Lietuvos gamintojais radome abipusį supratimą, jog ne kas kitas, o mes – lietuviški verslai – turime padėti Lietuvai kuo greičiau atsigauti ir laikytis išvien, norint įveikti koronaviruso pandemijos sukeltus ekonominius sunkumus. Savo pirkėjams siūlydami rinktis lietuviškus produktus sumažintomis kainomis,…
KONKURENCIJOS TARYBA ĮSPĖJO KELIONIŲ AGENTŪRAS SUSILAIKYTI NUO VEIKSMŲ, KURIE GALI RIBOTI KONKURENCIJĄ
Socialiniuose tinkluose pasirodžius informacijai, jog kai kurios kelionių agentūros reikalauja kelionių organizatorių sutartyse numatyti visoms agentūroms draudimą taikyti vartotojams papildomas nuolaidas gaunamo komisinio atlyginimo sąskaita, Konkurencijos taryba atkreipė bendrovių dėmesį, kad tokie jų veiksmai gali pažeisti Konkurencijos įstatymą. Kelionių agentūroms adresuotame rašte institucija nurodė, kad tiekėjas (kelionių organizatorius) negali nustatyti perpardavimo kainos ar neleisti daryti nuolaidų platintojams (kelionių agentūroms), o kelionių agentūros turi pačios apsispręsti dėl savo kainodaros ir nuolaidų taikymo bei negali tokių sprendimų derinti su kitomis agentūromis. Kelionių agentūros paragintos įsivertinti, ar jų veiklos praktika neprieštarauja konkurencijos teisės normoms, taip pat savarankiškai apsispręsti dėl savo elgesio rinkoje bei susilaikyti nuo veiksmų, kurie galėtų pažeisti Konkurencijos įstatymo reikalavimus. Konkurencijos…
Islandijos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas prisijungia prie Nasdaq CSD SE
Nasdaq konsoliduoja centrinių depozitoriumų verslą Europoje Reikjavikas/Ryga/Talinas/Vilnius, 2020 m. gegužės 25 d. – Nasdaq (Nasdaq: NDAQ) praneša, kad šiandien Nasdaq Islandijos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas prisijungia prie Baltijos šalyse veikiančio Nasdaq CSD SE (Nasdaq CSD). Po šio susijungimo įmonės vykdys veiklą kaip viena bendrovė ir teiks paslaugas Estijoje, Islandijoje, Latvijoje ir Lietuvoje. Po susijungimo Islandijos filialas naudos Nasdaq CSD vertybinių popierių atsiskaitymų sistemą ir tai atvers naujas galimybes vidaus bei tarptautiniams klientams. Tikimasi, jog technologinis susijungimas bus užbaigtas birželio 15 d. „Ši diena yra ypatinga Islandijos klientams – prisijungiame prie Nasdaq CSD ir žengiame į tarptautinę vertybinių popierių atsiskaitymų rinką”, – pažymi Magnus Asgeirsson, Nasdaq CSD Islandijoje vadovas. „Tai yra…
Licencijuota „McDonald’s“ plėtotoja „Premier Capital“ 2019 m. uždirbo 28 mln. Eur ikimokestinio pelno
Šešiose rinkose aptarnautas rekordinis kiekis lankytojų – 131 mln. „Premier Capital plc“, Maltos kapitalo licencijuota „McDonald’s“ prekės ženklo plėtotoja šešiose Europos rinkose, paskelbė 2019 m. gruodžio 31 d. pasibaigusiais finansiniais metais uždirbusi 28 mln. Eur ikimokestinio pelno (2018 m. buvo uždirbta 23 mln. Eur). Ankstesniais metais grupė užfiksavo 16,2 % didesnę apyvartą – jos pajamos siekė 341 mln. Eur. Daugiau nei 8 800 darbuotojų, dirbančių 156 restoranuose Estijoje, Graikijoje, Latvijoje, Lietuvoje, Maltoje ir Rumunijoje, dėka „Premier Capital“ pernai aptarnavo 131 mln. lankytojų – 11 mln. daugiau nei 2018 m., taip dar kartą pagerindama grupės aptarnautų lankytojų rekordą. Ženklus ir spartesnis augimas nei 2018 m. užfiksuotas visose rinkose, o didžiausias pasiektas Graikijoje…
Prezidentas remia susitarimą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovais ir dalyvavo jiems pasirašant bendrą memorandumą dėl darbuotojų pajamų išsaugojimo koronaviruso pandemijos (COVID-19) laikotarpiu. Šalies vadovas pabrėžė, kad pasiektas darbdavių ir darbuotojų atstovų susitarimas stiprina socialinį dialogą ir padeda siekti visai valstybei svarbių tikslų. „Dabartinėmis aplinkybėmis visi turime žvelgti viena kryptimi, nes tik kartu galime išeiti iš šios krizės mažiausiais nuostoliais ar net sustiprėję“, – sakė Prezidentas. Lietuvos darbdavių organizacijų bei profesinių sąjungų atstovų pasirašytas dokumentas palaiko Prezidento teisėkūros iniciatyvą laikinai sumažinti darbo jėgos apmokestinimą, taikant 15 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą pajamų daliai iki 3 šalies vidutinių darbo užmokesčio dydžių, taip pat pradėti taikyti…
COVID-19 pamokos: už vienkartines išmokas kur kas svarbesnės – darbo vietos
Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus Į priešinsultinę būseną kai kuriuos verslus ar net ištisus ekonomikos sektorius nubloškusi koronaviruso COVID-19 pandemija kol kas nepajėgė supurtyti lietuviško išmokų mentaliteto. Valstybės biudžete pradėjus vertis šimtamilijoninei prarajai, mūsų šalies politikai yra tvirtai pasiryžę į padangę pakelti pinigų lėktuvą. Vienintelė jo paskirtis – masiškai padalinti vienkartinių išmokų kai kurioms gyventojų rizikos grupėms, nors tuo pat metu mūsų šalies ekonomikos gyvybę užtikrinantiems verslams vietoj būtino finansinio adrenalino pastatyta vos lašanti lašinė. Vien kovą ir balandį į valstybės biudžetą nebuvo surinkta daugiau kaip 300 mln. eurų, o per šiuos metus nepavyks surinkti daugiau kaip 1 mlrd. eurų. Tuo tarpu nedarbo lygis nuo kovo vidurio iki gegužės…
Biuras per pandemiją: nuo saugumo protokolų iki asmeniškai įpakuoto torto gabalėlio
Į darbo vietas įmonių biuruose besiruošiančių grįžti darbuotojų galvose ne tik džiaugsmas ištrūkti iš namų ar nekantravimas susitikti su seniai matytais kolegomis, bet ir naujosios taisyklės. Lietuvos darbdaviams masiškai diegiant saugumo protokolus, personalo specialistė pažymi, kad ir pačiame biure dėl koronaviruso pandemijos įvyks daugybė mikro pokyčių, kurie ne tik kiekvieną stalą, bet ir organizacijos kultūrą gali pakeisti iš esmės. „Dalis žmonių, grįžę į biurus, galimai patirs nejaukumo jausmą, kuomet bendradarbis nepaduos rankos ar nepaplekšnos per petį. Tačiau tai tik laikinos priemonės, kurių privalome imtis, kad užkirstume kelią užkrato plitimui ir tame nėra nieko asmeniško. Žinoma, negalėsime būriuotis didžiulėmis grupėmis, tačiau tikėtina, kad mažesnių grupių susirinkimai bus greitesni ir produktyvesni, ko…
„Bolt“ vadovas Lietuvoje: per karantiną mūsų paslaugos yra ne apie pramogas, o apie pagalbą visuomenei
Siekdama užtikrinti vairuotojų, kurjerių ir klientų saugumą, Europoje pirmaujanti pavėžėjimo paslaugų platforma „Bolt“ per kelis karantino mėnesius didžiausius veiklos iššūkius pavertė naujomis galimybės. Sprendimai, leidę greitai prisitaikyti prie pokyčių, pasak įmonės vadovo Andriaus Pacevičiaus, ne tik pasiteisino, bet ir užgrūdino, todėl jei šalį užkluptų antra viruso banga, platformos paslaugos ir toliau veiktų. Gatvėse – saugesni automobiliai ir anksčiau pasirodę paspirtukai Besinaudojantieji „Bolt“ pavėžėjimo paslaugomis karantino metu jau spėjo įvertinti ir pamėgti būtent šiam laikotarpiui sukurtą „Protect“ kategoriją. Pastaroji leidžia visiškai atskirti pavėžėją ir keleivį. Kasdien į gatves tokių automobilių išrieda apie 300 ir šios kategorijos kelionės vien Vilniuje sudaro apie ketvirtadalį visų „Bolt“ kelionių. Planuojama, kad tokius apsauginius barjerus netrukus…
2019 m. Lietuvos pašto finansiniai rezultatai – rekordiniai
Valstybės valdoma akcinė bendrovė Lietuvos paštas skaičiuoja rekordinius 2019 m. finansinius rezultatus. 2019 m. bendrovės grynasis pelnas siekia 5,15 mln. EUR, o tai net 49 proc. daugiau lyginant su 2018-aisiais. 2019 m. Lietuvos pašto veiklos pajamos siekė 94,18 mln. EUR, kai tuo tarpu 2018 m. buvo 88,91 mln. EUR. Įmonės investicijos į veiklos efektyvinimą, automatizaciją ir darbo sąlygų gerinimą taip pat didėjo – nuo 2, 13 mln. EUR (2018 m.) iki 10,36 mln. EUR (2019 m.). Daugiausia įtakos rekordiniams rezultatams turėjo daiktų siuntimas, t. y. tarptautinių gaunamų siuntų kiekio augimas. Dar vienas didelis pasikeitimas – 2019 m. pirmą kartą Lietuvos pašto istorijoje daiktų ir laiškų siuntimo kiekiai susilygino. Ir tai…
Ieškoma sprendimų, kaip išvengti elektros įtampos kryčių
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT), Energetikos ministerijos, perdavimo ir skirstymo tinklų operatorių – AB „Litgrid“ ir AB „Energijos skirstymo operatorius“ – atstovai dalyvavo nuotoliniame susitikime, kuriame pristatyta situacija dėl elektros tinklų kokybės stebėsenos pagal suderintą veiksmų planą. Verslo atstovams, ypač pramonės įmonėms, svarbu turėti aukštesnės kokybės tinklo paslaugas, tad nors įtampos kryčių kokybinės reikšmės neįeina į LST EN 50160 standarto reikalavimus, taip pat nėra vertinamos nustatant operatoriaus kokybinius tinklo rodiklius (SAIDI ir SAIFI), nuolat ieškoma būdų, kurie leistų pagerinti esamus tinklo parametrus. Tinklų kokybės stebėsena Šiuo metu tiek elektros energijos perdavimo sistemos operatorius LITGRID AB, tiek skirstomųjų tinklų operatorius AB „Energijos skirstymo operatorius“ atlieka veiksmus dėl tinklo kokybės parametrų bei…