Šiaulių bankas praneša, kad gegužės 1 d. užbaigtas privačių klientų paskolų portfelio įsigijimas iš „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialo. Didžiąją perimto portfelio dalį sudaro būsto kreditai, todėl Šiaulių banko būsto paskolų portfelis išaugo iki 3,2 proc. rinkos dalies. Aktyvumą būsto kreditavimo rinkoje Šiaulių bankas pradėjo didinti dar 2019 m., kuomet buvo įdiegti nauji automatiniai procesai, sustiprinta darbuotojų komanda ir klientams pasiūlytos konkurencingos sąlygos. „Nepaisant išskirtinės ekonominės situacijos dėl pandemijos, sėkmingai užbaigėme portfelio perėmimą ir dar labiau sustiprinome savo pozicijas privačių klientų kreditavime. Ypatingą reikšmę Šiaulių bankui turi įsigytas būsto paskolų portfelis, išauginęs bendrą turimą portfelį daugiau nei dvigubai. Nors aktyvius veiksmus šiame segmente pradėjome tik pernai, jau tapome konkurencingu būsto…
Laukiantiems siuntos. Atsakymai į 5 dažniausiai užduodamus klausimus
3000 skambučių, 900 laiškų ir 300 žinučių per socialinius tinklus – maždaug tiek užklausų iš klientų kasdien sulaukia AB Lietuvos paštas klientų aptarnavimo centras. Per visą karantino laikotarpį buvo dienų, kai užklausos pasiekdavo ir 5000. Siekiant atsakyti į kuo daugiau užklausų, į pagalbą klientų aptarnavimo konsultantams skuba ir kitų Lietuvos pašto skyrių bei administracijos darbuotojai. Ko klausiama dažniausiai ir kokie atsakymai į šiuos klausimus? „Turbūt nieko per daug nenustebinsime tuo, kad pagrindinis klausimas, slypintis po klientų užklausomis, yra vienas ir tas pats – kur mano siunta? Karantino laikotarpiu siuntų kiekiai vidaus rinkoje išaugo dvigubai, tuo tarpu užsienio siuntos susidūrė su dideliais logistiniais iššūkiais visame pasaulyje, todėl siuntų pristatymo procesai yra…
Baigiasi kvietimas teikti paraiškas investicijoms į AEI
Gegužės 4 dieną, pirmadienį, baigiasi terminas teikti ES investicijų paraiškas pagal Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruojamą priemonę „Atsinaujinantys energijos ištekliai pramonei LT+“. Įmonės, norinčios įsidiegti atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) efektyvesnio panaudojimo technologijas, šią dieną dar gali suskubti pateikti paraiškas. Ši priemonė atliepia Lietuvos įsipareigojimus ES prioriteto „Žalesnė Lietuva“ uždaviniams: skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones; skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją; kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus; skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms; skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; skatinti tvarią vandentvarką; skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą. „Europos Komisija yra numačiusi, jog reikia imtis…
Kęstutis Motiejūnas: verslui reikia pinigų
Šią savaitę man įstrigo viena antraštė: „Verslui reikia ne priemonių, o pinigų“. Tai tiesa – verslui reikia pinigų. Nemanau, kad dėl to diskutuojame. Nei Seime, nei Vyriausybėje nesu išgirdęs tokio klausimo: ar tikrai verslui reikia pinigų? Tarp mūsų – INVEGOS žmonių, taip pat niekas negalvoja, kad verslui nereikia pinigų. Negalvojame taip net tada, kai prašome verslininkų šiek tiek pakentėti ar palaukti. Neabejojame: verslui reikia pinigų ir kuo greičiau. Bet mes neturime jokio kito būdo tų pinigų duoti – tik sąžiningai įgyvendindami savo priemones. Štai ką šią savaitę padarėme, kad pinigai pasiektų verslą. Visų pirma, pradėjome verslui mokėti apmokėtinų sąskaitų paskolas ASAP. Mokėjimai pagal patvirtintas paraiškas atliekami kasdien. Antra, auga pasirašytų …
Lietuvių įkurtas fintech „Bankera“ tapo Europos Komisijos hakatono kovai su koronavirusu nugalėtoju
Praėjusį savaitgalį visoje Europos Sąjungoje nuotoliniu būdu vyko hakatonas #EUvsVirus, skirtas suburti inovacijų kūrėjus, investuotojus ir aktyvius piliečius, paskatinant juos kurti novatoriškus sprendimus koronaviruso iššūkiams spręsti. Europos Komisijos inicijuotame hakatone viena iš geriausių idėjų buvo pripažintas lietuvių įkurto fintech startuolio „Bankera“ komandos sukurtas sprendimas, skirtas trumpalaikiam smulkaus ir vidutinio verslo finansavimui. „Džiaugiamės tapę Europos Komisijos inicijuoto hakatono nugalėtojais. Kartu su komanda siekėme rasti sprendimą, kaip padėti verslams, kurie dar iki krizės buvo valdomi atsakingai ir neturėjo skolų, tačiau dabar susidūrė su finansinėmis problemomis. Šiuo metu didelė dalis pagalbos priemonių yra orientuotos į verslus, kurie ir ne kriziniu laikotarpiu turėjo didelių įsipareigojimų. Tai mus paskatino ieškoti kitokio, tačiau tiek pat reikalingo…
„Maximos“ parduotuvės pradeda dirbti vasaros laiku
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“, kaip ir kasmet artėjant vasarai, ilgina darbo laiką. Nuo gegužės 4 dienos daugumos parduotuvių darbo laikas ilgėja iki 22 val., didesnio formato parduotuvės dirbs ir iki 23-24 val. Visą parą dirbančių parduotuvių nebus. „Nuolat stebime situaciją ir vertiname visas aplinkybes. Šalyje karantino sąlygos toliau laisvinamos, mes patys griežtai laikomės visų reikalavimų dėl darbuotojų ir klientų saugumo – darbas įgavo stabilų ritmą, todėl ruošdamiesi šiltajam sezonui, kaip ir kiekvienais metais, nusprendėme pailginti parduotuvių darbo laiką“, – sako „Maximos“ operacijų vadovė Irtautė Ščerbavičienė. Pasak I. Ščerbavičienės, ilgėjant parduotuvių darbo laikui, ir toliau griežtai laikomasi visų Sveikatos apsaugos ministerijos nurodymų. „Deja, pastebime, kad sušvelninus karantino sąlygas žmonės pamažu atsipalaiduoja…
Baltijos šalių ir Lenkijos verslą vienijančios organizacijos ragina atverti sienas tarp regiono valstybių
Lietuvoje veikiančios dvišalės ekonominio bendradarbiavimo organizacijos kreipėsi į Respublikos Prezidentą Gitaną Nausėdą ir Ministrą Pirmininką Saulių Skvernelį, prašydamos po gegužės 11 d. panaikinti vidaus sienų kontrolę tarp kaimyninių Šengeno erdvės valstybių. Kreipimąsi pasirašę Estijos prekybos rūmų Lietuvoje, Latvijos įmonių rūmų bei Lenkijos ir Lietuvos prekybos rūmų vadovai pabrėžia, kad sugrąžinti laisvą asmenų ir prekių judėjimą būtina siekiant padėti verslui atsigauti. Analogiški kreipimaisi teikiami ir kaimyninių valstybių vadovams. Daugiau kaip 70 Baltijos šalyse ir Lenkijoje veikiančių įmonių vienijančios asociacijos teigia palankiai vertinančios Europos Sąjungos valstybių atsaką į koronaviruso grėsmę ir pritaikytas priemones COVID-19 plitimui suvaldyti. Tačiau verslo atstovai pažymi, kad labai svarbu laikinųjų priemonių taikymo neužtęsti pernelyg ilgai. Europos valstybėms viena…
Šiaulių meras kreipėsi į Vyriausybės kanclerį dėl Šiaulių oro uosto
Šiaulių regionas turi ypatingą strateginį objektą – Šiaulių oro uostą su ilgiausiu kilimo ir nusileidimo taku Baltijos šalyse, galinčiu priimti didžiausius pasaulyje orlaivius. Investavus Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Valstybės, Savivaldybės lėšas ir pritraukus privačių investicijų, būtų galima „įdarbinti“ šiuo metu nenaudojamą valstybės turtą ir išnaudoti dar dalį didžiulio Šiaulių oro uosto potencialo. Savivaldybė net pusę sumos yra pasiruošusi skirti iš savo biudžeto, tačiau Valstybės prisidėjimo užsitikrinti vis dar nepavyksta. Šiaulių miesto savivaldybė, siekdama prisidėti ne tik prie savo, bet ir prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės regioninės politikos tikslų bei bendrų projektų įgyvendinimo, prisiėmė atsakomybę ir inicijuoja reikiamos infrastruktūros įrengimo darbus. Šiaulių regiono konkurencingumui didinti ir tarptautiniam Šiaulių oro uostui įveiklinti būtina…
Pernai „Modus Group“ pajamos viršijo pusę milijardo eurų, investicijos augo 2,5 karto
Tarptautinės įmonių grupės „Modus Group“, veikiančios atsinaujinančios energetikos, mobilumo paslaugų ir automobilių prekybos srityse, konsoliduotos audituotos veiklos pardavimų pajamos 2019 m. išaugo beveik 50 proc. ir viršijo 504 mln. eurų. Grupė pernai nuosekliai augino investicijas į įvairias veiklos sritis Lietuvoje ir užsienio rinkose – lyginant su 2018 m. investicijos padidėjo 2,5 karto iki beveik 159 mln. eurų.[*] „2019-ųjų metų makroekonominė ir investicinė aplinka leido tęsti aktyvią plėtrą ir didinti investicijas pagrindinėse „Modus Group“ veiklos srityse. Tai prisidėjo prie solidaus ir tvaraus pajamų augimo, kurios pirmą kartą grupės istorijoje perkopė 0,5 mlrd. eurų ribą. Pajamas didino atsinaujinančios energetikos plėtra užsienio rinkose – Lenkijoje, Ukrainoje, Baltarusijoje. Prie šio augimo taip pat prisidėjo…
LVPA SUSUMAVO 16-A NARYSTĖS METŲ ES: LIETUVOS VERSLUI SKIRTA 2,7 MLRD. EUR INVESTICIJŲ
Gegužės 1-ąją minint įstojimo į Europos Sąjungą dieną, Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) fiksuoja įspūdingus bendradarbiavimo su ES ir šalies verslo atstovais bei mokslo institucijomis rodiklius. Per 16 metų agentūra pasirašė sutartis su beveik 3 tūkst. klientų visoje Lietuvoje. Per ES fondus į klientų projektus padėjo investuoti 2,7 mlrd. Eur. Investicijos dar augs „Iš daugybės ES teikiamų privalumų valstybėms narėms vienas svarbiausių, kurį jau 16 metų sėkmingai yra pasitelkusi ir Lietuva, laisvas žmonių, prekių, paslaugų ir kapitalo judėjimas visoje ES teritorijoje, apimančioje 447 mln. gyventojų. Kad patekimas į ES rinką bei dalyvavimas joje būtų efektyvesnis ir įmonės galėtų pasiūlyti modernias technologijas, inovatyvius produktus ar paslaugas, skiriamas finansavimas projektams, taip skatinant…
