Kaip ir ankstesniais metais, pirmąją Kalėdų dieną, gruodžio 25-ąją, visos fizinės „Rimi“ parduotuvės nedirbs, o pirmąją 2025 metų dieną, pritrūkus ingredientų šventiniams patiekalams, bus galima apsipirkti budinčiose parduotuvėse. Parduotuvių kolektyvai švenčių laikotarpiu sulauks pagalbos Visi „Rimi“ prekybos centrai Lietuvoje gruodžio 24 d. dirbs trumpiau, iki 19 val., o gruodžio 26 d. darbą pradės vėliau – nuo 9 val. ir šią dieną duris užvers anksčiau – 20 val. Gruodžio 25-ąją parduotuvės liks uždarytos – darbuotojai  tą dieną džiaugsis galimybe praleisti šventę su artimaisiais. Pasak „Rimi Lietuva“ ryšių su visuomene ir korporatyvinės atsakomybės vadovės Eglės Krasauskienės, visą gruodžio mėnesį  pirkėjų srautai nuolat auga, ypač savaitgaliais ir iškart po darbo valandų: „Tai žinodami,…

Lietuvos kapitalo „Urbo“ bankas per pirmus tris šių metų ketvirčius uždirbo 6,5 mln. eurų grynojo pelno. Paskolų portfelis per šį laikotarpį augo 14,6 proc. iki 364 mln. eurų, o banko turtas rugsėjo pabaigoje buvo 577 mln. eurų, arba 15,6 proc. didesnis nei prieš metus (499 mln. eurų). „Sparčiau nei prognozuota auganti ekonomika, gerėjantys verslo ir vartotojų lūkesčiai, taip pat banko vykdomi aktyvūs rinkodaros veiksmai skatino skolinimo apimčių didėjimą. Žinoma, prie to prisidėjo ir nuosekliai mažėjanti Euribor palūkanų norma. Pastebime stabilias vartojimo ir būsto paskolų augimo tendencijas fizinių asmenų segmente, taip pat nuosekliai didėjantį smulkių ir vidutinių įmonių bei ūkininkų vykdomų investicinių projektų skaičių“, – situaciją apžvelgia „Urbo“ banko administracijos vadovas…

Lietuvoje jau daugiau negu 8 metus veikianti užstato sistema gėrimų gamintojams ir importuotojams padės įveikti dar vieną iššūkį – nuo 2025 metų užtikrinti, kad pagaminamuose PET buteliuose būtų ne mažiau kaip 25 proc. perdirbto plastiko.   Europos plastiko direktyva ir Lietuvos teisės aktai nuo 2025 m. įpareigoja gamintojus PET buteliuose naudoti 25 proc. perdirbtos žaliavos (rPET). Gėrimų gamintojai yra apskaičiavę, kad naudojant rPET į aplinką išmetamas 3 kartus mažesnis CO2 kiekis nei gaminant pakuotes iš pirminių žaliavų.   „Kitąmet gėrimų gamintojų ir importuotojų laukia svarbūs pokyčiai, kuriems rinka ruošėsi iš anksto. Dėl to buvo diegiami nauji technologiniai sprendimai, tikrinamos tiekimo grandinės ir pasirašomos papildomos sutartys su plastiko perdirbėjais“, – sako VšĮ „Užstato…

Augant žaliosios energijos poreikiui vis daugiau investuojama į ją gaminančias jėgaines – „Litgrid“ duomenimis, spalio mėnesį vėjo ir saulės jėgainės sugeneravo net 60 proc. Lietuvoje pagamintos elektros energijos. Tačiau didelė dalis žaliosios elektros gamintojų laiku nepasirūpina kilmės garantijomis, kurios gali atnešti reikšmingų papildomų pajamų kiekvieną mėnesį. Žaliosios elektros energijos kilmės garantijų administravimu užsiimanti Estijos kapitalo technologijų įmonė „Soldera“, teikianti šią paslaugą ir Lietuvoje, skaičiuoja, kad gamintojai, prekiaudami kilmės garantijomis, gali užsitikrinti iki 5 proc. daugiau pajamų, nei gaudami jas vien už pagamintą elektrą. „Pavyzdžiui, vienas iš klientų turi šešias įmones, kurių valdomos saulės jėgainės per metus pagamina ir perduoda į tinklą 30 tūkst. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos. Tačiau laiku nesutvarkęs…

Vilniaus dėmesys atvykstantiems svečiams įvertintas prestižiniu Europos apdovanojimu. Konferencijoje „City DNA Visitor Experience Expert Meeting“ Vilniaus turizmo informacijos centro (TIC) specialistė Erika Antakovė šiemet buvo pripažinta svetingiausia Europoje. Konferencijoje nuskambėjo ir antra, sostinėje itin laukta naujiena – kitąmet svarbiausias turizmo informacijos centrų renginys įvyks Vilniuje. „Visitor Experience Expert Meeting“ konferenciją, šįkart vykusią Antverpene (Belgija) lapkričio 21–22 d., organizuoja „City Destination Alliance“, viena iš reikšmingiausių Europos miestų rinkodaros asociacijų, vienijanti miestų turizmo valdymo ir plėtros organizacijas, turizmo centrus ir konferencijų biurus. Vilniaus TIC įvertinimas – nuoseklaus darbo rezultatas Geriausių Europos turizmo informacijos centrų darbuotojų apdovanojimas arba „TIC Hostmanship Award“ šiemet įteiktas dešimtą kartą. Vertinimo komisiją sudaro įvairių Europos šalių turizmo organizacijų…

Lyginant su daugeliu kitų pasaulio šalių, Lietuvos grūdų sektorius pasižymi ypatingomis sąlygomis dėl puikiai išvystytos infrastruktūros, nedidelių krovinių gabenimo atstumų, geografinės padėties ir daugelio kitų aplinkybių. Tačiau kad stiprintų savo pozicijas pasaulio rinkose, ūkininkai turėtų labiau rūpintis kooperacija, ilgalaikiu veiklos planavimu, investuoti į užauginamų grūdų kokybę. Tokios įžvalgos skambėjo Vilniuje vykusioje tarptautinėje konferencijoje „Agroverslo forumas 2024”. Konferenciją atidarė Janušas Vocjechovskis (Janusz Wojciechowski) – Lietuvoje viešintis Europos Komisijos narys, atsakingas už žemės ūkį. Komisaras pristatė Europos Sąjungos žemės ūkio politikos atities viziją ir jos keturis prioritetus: maisto gaminimo veiklas saugumą, žemės ūkio stabilumą, tvarumą ir solidarumą. Žemės ūkio verslo bendrovės „Scandagra“ iniciatyva surengtoje konferencijoje daug dėmesio skirta visiems šiems prioritetams, ypač…

Lietuvos įmonės yra labiau linkusios finansuoti veiklą nuosavomis lėšomis lyginant su kitomis ES šalimis. Didžiausias finansavimo trūkumas kyla įmonių poreikiui modernizuoti, atnaujinti pastatus, įrangą, skaitmeninti procesus. Visgi tik trečdalis Lietuvos įmonių ieško išorinio finansavimo. Tą parodė pirmąkart ILTE užsakymu atliktas Lietuvos verslo įmonių tyrimas, kurį ateityje planuojama kartoti kasmet.  „ILTE veikia nekonkuravimo su rinkoje veikiančiomis finansų institucijomis pagrindu. Jos intervencija galima tik tada, kai rinkoje egzistuoja trūkumas, t. y. finansavimo paklausa yra didesnė nei pasiūla. Tam, kad būtume pasirengę kuo greičiau ir geriau atliepti rinkos poreikius, pradedame nuolatos sekti, kas vyksta Lietuvos, Europos ir pasaulio ekonomikoje, ir vertinti finansavimo trūkumus“, – teigia ILTE vyriausioji ekonomistė Jonė Kalendienė. 2024 m. rugpjūčio…

Pensijų fonduose sukauptas Lietuvos gyventojų turtas šį rudenį jau viršijo 8,7 mlrd. eurų. Tačiau nemaža dalis žmonių vis dar tikisi, kad jų gerove sulaukus pensinio amžiaus turėtų pasirūpinti valstybė, atskleidė „Spinter tyrimų“ spalį atlikta gyventojų apklausa. Šios apklausos duomenimis, 47 proc. gyventojų mano, jog atsakomybė už pensijos sulaukusių asmenų gerovę pirmiausia tenka valstybei, bet tam taip pat aktyviai turi ruoštis ir pats žmogus. Dar 15 proc. apklausos dalyvių teigė, jog idealiu atveju gerovę užtikrinti turėtų tik valstybė. Vis dėlto nemaža dalis – 30 proc. – respondentų atsakė, jog už tai atsakingas kiekvienas asmeniškai, iš dalies prisidedant valstybei, o 5 proc. buvo už visišką asmeninę atsakomybę. „Ilgalaikės demografinės tendencijos būsimiems pensininkams…