• Finansai

    Keičiamas įmonės „Indėlių ir investicijų draudimas“ teisinis statusas

    Vykdant Vyriausybės programą ir jos nuostatų įgyvendinimo planą atnaujintas valstybės valdomų įmonių pertvarkos ir valdymo centralizavimo priemonių planas bei numatytas valstybės įmonių pertvarkymas į kitos teisinės formos juridinius asmenis.  Siekiant šio tikslo, valstybės įmonė „Indėlių ir investicijų draudimas“ (IID), kodas 110069451, nuo 2024 m. sausio 1 d. bus pertvarkyta į viešąją įstaigą. IID pertvarkymo pagrindas – Lietuvos Respublikos finansų ministro 2023 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1K-320 .  Pertvarkomas IID teisinis statusas neturės įtakos įmonės pagrindinei veiklai. IID ir toliau įgyvendins valstybės politiką indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo srityje, siekiant indėlininkų ir investuotojų apsaugos, finansų sistemos stabilumo ir saugumo stiprinimo, draudžiant indėlininkų indėlius, įsipareigojimus investuotojams ir administruojant Indėlių draudimo,…

  • Finansai

    KONKURENCIJOS TARYBA SUMAŽINO BAUDĄ BENDROVEI „ŠVYTURYS-UTENOS ALUS“, KURI PRISIPAŽINO KLIUDŽIUSI ATLIKTI TYRIMĄ

    Konkurencijos taryba nustatė, kad bendrovė „Švyturys-Utenos alus“ per patikrinimą ištrynė reikšmingą informaciją, neįvykdė įpareigojimo pateikti duomenų kopijos ir taip kliudė institucijos pareigūnams atlikti tyrimo veiksmus. Kadangi bendrovė prisipažino tokiais veiksmais pažeidusi Konkurencijos įstatymą ir bendradarbiavo su tyrėjais, jai skirta bauda buvo sumažinta iki 810 790 Eur. 2023 m. balandį Konkurencijos taryba atliko patikrinimą vienos didžiausių gėrimų gamintojų Lietuvoje patalpose. Tuo metu, kai institucijos pareigūnas tikrino „Švyturio-Utenos alaus“ darbuotojo telefone per programėlę „Messenger“ rastą susirašinėjimą su kitos įtariamos įmonės atstovu dėl produkcijos kainų ir darė šio susirašinėjimo kopijas, gėrimų gamintojos darbuotojas, prisijungęs prie savo „Facebook“ paskyros per kitą prietaisą, tikrinamą informaciją ištrynė. Pareigūnai įpareigojo darbuotoją atsisiųsti jo paskyros „Facebook“ duomenų kopiją, tačiau…

  • Finansai

    Populiariausi 2024 m. finansiniai tikslai – atsakingiau planuoti biudžetą ir sutaupyti kelionei

    Kaip ir kasmet, nauji metai daugeliui asocijuojasi su nauja pradžia ir naujai užsibrėžtais  tikslais. 2024-aisiais metais Baltijos šalių gyventojai nori išmokti geriau planuoti savo biudžetą, kad galėtų daugiau sutaupyti, o populiariausias taupymo tikslas – išvykti į kelionę, rodo „Citadele“ banko užsakymu atlikto Baltijos šalių gyventojų apklausos tyrimo duomenys. Lietuviai nusiteikę ieškoti papildomų pajamų šaltinių Geriau planuoti biudžetą, skirti daugiau dėmesio išlaidų valdymui ir jų sumažinimui – populiariausias finansinis tikslas visose Baltijos šalyse: Lietuvoje 2024 m. tai daryti pasiryžę 33 proc., Latvijoje – 29 proc., Estijoje – 33 proc. apklaustųjų. Taip pat nemaža dalis respondentų planuoja susirasti papildomą darbą ar kitą papildomų pajamų šaltinį – tokį atsakymą rinkosi 16 proc. respondentų…

  • Finansai

    „BaltCap“ į Nacionalinio stadiono projektavimo ir statybos darbus jau investavo 8,1 milijono eurų

    Po to, kai didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap“ nutraukė sutartį su  fondo „BaltCap Infrastructure Fund“ (BInF) partneriu Šarūnu Stepukoniu ir dėl galimai padarytos finansinės žalos kreipėsi į teisėsaugą, viešojoje erdvėje pasigirdo svarstymų, kad dėl buvusio fondo valdytojo veiklos stoja Nacionalinio stadiono parko projektas, o dėl netinkamai tvarkytų fondo finansų patirti nuostoliai bus įskaičiuojami į projekto biudžetą. Tokie svarstymai neturi jokio pagrindo – visus fondo patirtus nuostolius kompensuos „BaltCap“ iš savo kišenės, o projekto pristabdymas yra susijęs su diskusijomis dėl statybos kainų indeksavimo. „BaltCap“ į Vilniuje statomo sporto komplekso projektavimo, statybos aikštelės parengimo bei statybos darbus, kuriuos koncesininkas pagal sutartį privalo finansuoti tik savais pinigais, jau yra investavusi…

  • Finansai

    Išgelbėti ir išslaugyti ruoniukai Kalėdas sutiko Baltijos jūroje

    Visų „Lidl“ pirkėjų, prisidedančių prie akcijos „Duok ruoniukui penkis“, dėka išgelbėti ir pagydyti ruoniukai Kalėdas sutiko ten, kur jiems ir vieta – Baltijos jūroje. Iniciatyvos metu surinkti pinigai aukojami Lietuvos jūrų muziejaus Baltijos jūrų gyvūnų reabilitacijos centrui, kuriame nusilpę ruoniukai slaugomi ir ruošiami gyvenimui laisvėje. Visgi, biologai nerimauja – sužeistų jauniklių skaičius kasmet vis auga, tad mūsų visų pagalba – kaip niekad reikalinga. „Lidl Lietuva“ korporatyvinių reikalų ir komunikacijos vadovo Antano Bubnelio teigimu, iniciatyvos metu jau suaukota suma siekia beveik 143 tūkst. eurų, kuri prisideda prie ruoniuku slaugymo Baltijos jūros žinduolių reabilitacijos centre. Per dvejus ,,Lidl Lietuva“ bei Lietuvos jūrų muziejaus partnerystės metus reabilituota ir į Baltijos jūrą paleista 37…

  • Finansai

    Gruodis Lietuvoje – didesnių širdžių mėnuo

    Lietuviai šventiniu laikotarpiu linkę dalintis gerumu, gruodžio mėnesį aukoja dažniau ir daugiau. „Aukok.lt“ portalo duomenimis penktadalį visos per metus surenkamos paramos lietuviai aukoja būtent per paskutinį metų mėnesį. Dažniausiai aukojama vaikams ir šeimai, senjorams, patiriantiems sveikatos problemų. Vertinant paramos Ukrainai tendencijas, matomas paramos mažėjimas, tačiau ši sritis lietuviams išlieka pirmaujančia. Ukrainą palaikančius projektus remia ir tie aukotojai, kurie iki karo Ukrainoje niekada neaukojo. Pusė tokių aukotojų teigia, kad ketina aukoti ir pasibaigus karui Ukrainoje. Šiemet pastebimas ir didesnis verslo įmonių susidomėjimas, kaip prisidėti prie gerų darbų įvairiose srityse įgyvendinimo. Didėja poreikis didesnę pridėtinę vertę kuriantiems ir konkrečią problemą sprendžiantiems projektams Tiek tarp fizinių aukotojų, tiek tarp verslo daugėja aukotojų, ieškančių…

  • Finansai

    Keičiasi teisės firmos „Sorainen“ ir Latvijos biuro vadovaujantieji partneriai

    Nuo sausio 1-osios keičiasi teisės firmos „Sorainen“ vadovaujantysis partneris. Perimdama šias pareigas iš Laimono Skibarkos, ja tampa Eva Berlaus, dabar užimanti „Sorainen“ Latvijos biuro vadovaujančios partnerės poziciją. Naująja Latvijos biuro vadovaujančia partnere paskirta Ieva Andersone, šiuo metu vadovaujanti Komercijos ir reguliuojamųjų industrijų praktikos grupei Latvijoje. Anot pastaruosius devynerius metus „Sorainen“ vadovaujančio partnerio pareigas ėjusio Laimono Skibarkos, šie vadovybės pokyčiai – kryptingi. Jo teigimu, tiek Eva Berlaus, tiek ir Iieva Andersone svariai prisidėjo prie teisės firmos plėtros ir tapo aukščiausio lygio vadovėmis. Naujoji „Sorainen“ vadovaujančioji partnerė E. Berlaus prie komandos prisijungė kaip teisininkė 2000-aisiais, o 2010-aisiais tapo pirmąja moterimi lyderiaujančiose Baltijos šalių teisės firmose, paskirta eiti biuro vadovaujančios partnerės pareigas Latvijoje. E.…

  • Finansai

    Finansų ministrė G. Skaistė: „Užtikriname reikiamas sąlygas strateginių darbų įgyvendinimui“

     Finansų ministrė Gintarė Skaistė įvertino trečiuosius kadencijos metus, negailėjusius iššūkių, neapibrėžtumo, tačiau leidusius ne tik kryptingai siekti būtinų pokyčių, bet ir įgyvendinti strateginės reikšmės projektus. „Šiemet išlikęs neapibrėžtumas tiek geopolitikoje, tiek ir tarptautinėje ekonomikoje kūrė negatyvų kontekstą, todėl buvo reikalingi sprendimai ne tik amortizuojantys situaciją trumpuoju laikotarpiu, bet ir kuriantys reikiamas sąlygas ilgalaikių strateginių tikslų pasiekimui. Džiaugiuosi, kad šie darbai duoda vaisių“, – pažymėjo finansų ministrė G. Skaistė.    Biudžetas atliepiantis kylančius iššūkius  Sąžiningai įvertinus turimas galimybes ir mūsų tvirtiems įsipareigojimams – auginti ir stiprinti Lietuvą – nepasikeitus, 2024 metų biudžetas atliepia esminius prioritetus – švietimas, žmonių pajamų didinimas, saugumo stiprinimas, aukštą pridėtinę vertę kuriančios investicijos. Po kelių pastarųjų metų sukrėtimų,…

  • Finansai

    2024-aisiais – du svarbūs pokyčiai antros pakopos pensijų fonduose

    Nuo 2024‑ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Be to, į kaupimą bus automatiškai įtraukiami dalis gyventojų, įskaitant to atsisakiusius 2021-aisiais. Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto. Nuo kitų metų pradžios, skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas visiems kaupiantiesiems bus atsižvelgiama jau į 2022‑ų, o ne į 2021‑ų metų vidutinį atlyginimą. „Valstybės įmokų tarifas į antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių fondus skaičiuojamas nuo užpraėjusių metų VDU, kuris 2022-aisiais siekė truputį daugiau nei 1,8 tūkst. eurų.…

  • Finansai

    RRT: pagrįstos Registrų centro sąnaudos – daugiau nei 16 mln. Eur

    Registrų centrui už 2021 m. neatlygintinai teikiamus duomenis ir registruojamus registro objektus iš valstybės biudžeto gali būti skirta ne didesnė nei 16,2 mln. Eur suma. Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) duomenimis, šių sąnaudų suma kasmet auga. 2020 m. Registrų centrui pripažinta pagrįsta sąnaudų suma siekė 11,2 mln. Eur. Tuo metu šiemet pripažinta pagrįsta sąnaudų suma yra 43,1 proc. didesnė, palyginti su 2021 m. 2022 m. RRT buvo nustačiusi, kad už 2021 m. neatlygintinai teikiamus duomenis ir registruojamus registro objektus Registrų centrui iš valstybės biudžeto lėšų gali būti skirta ne didesnė nei 15,1 mln. Eur suma. Tuo metu 1,1 mln. Eur suma buvo pripažinta nepagrįsta. Šis RRT sprendimas buvo apskųstas teismui ir…

Privatumo politika