Jau 7 metus Klaipėdoje gyvenanti paveldo specialistė, originalių idėjų nestokojanti verslininkė Augustė Rumbutytė uostamiestyje žinoma kaip pabėgimų bunkerio „Escape Bunker 1944“ įkūrėja. Kaune ir Vilniuje anksčiau gyvenusi moteris šiuo metu neįsivaizduoja savęs kitur nei mieste prie jūros – kur tvyro ramybė, atostogų nuotaika, nėra bruzdesio ir nuolatinio skubėjimo. „Kartais sakoma, kad Klaipėdoje trūksta kultūros, veiklų, pramogų, bet su laiku supratau, kad visko čia yra tiek, kiek gali suvartoti vienas žmogus – pakankamai“, – įsitikinusi A. Rumbutytė. Paveldo specialistė pasakoja daug metų besidomėjusi nekilnojamuoju, o ypač kariniu nekilnojamuoju paveldu. Įgijusi teorinių žinių Vilniaus universiteto Paveldosaugos magistro studijose bei praktikos Kauno tvirtovės VII forte bei IX forto muziejuje, Augustė sako natūraliai pajutusi…

Besikeičiantis klimatas neišvengiamai paliečia kiekvieną – tiek žmones, tiek valstybines institucijas, tiek verslą. Tačiau kai kurioms ekonomikos šakoms kylanti grėsmė yra didesnė nei kitoms. Kuriuos verslo sektorius klimato kaita gali paveikti labiausiai, kokios įmonėms kyla rizikos bei kaip jas galima suvaldyti, pasakoja Greta Petrošiūtė, „Luminor“ banko Tvarumo duomenų ir analitikos vadovė. Audros, sausros, potvyniai ir kitos ekstremalios oro sąlygos, kurios dažnėja keičiantis klimatui, nuo 1980-ųjų metų Europos ekonomikai kainavo pusę trilijono eurų – tai sudaro beveik dešimt metinių Lietuvos BVP, skaičiuoja Europos aplinkosaugos agentūra. Konsultacijų bendrovės „Deloitte“ vertinimu, šiuo metu yra penki verslo sektoriai, kurie yra pažeidžiamiausi dėl klimato kaitos. Tai žemės ūkis, tradicinė energetika, sunkioji pramonė ir gamyba, transporto…

  Viena didžiausių dolomito ir granito skaldos gamintojų Lietuvoje „Milsa“ grupė į naujos gamyklos statybas investuos apie 10 mln. eurų. Tokia suma net tris kartus viršija ankstesnes kasmetines investicijas. Bendrovės tikslas – suprojektuoti visiškai naują technologinę liniją, kurios našumas būtų net du kartus didesnis už jau esamas gamybines linijas. Klovainiuose šiuo metu veikia 5 stacionarios ir 3 mobilios gamybos linijos. Pasak „Milsa“ grupės generalinio direktoriaus Manto Makulavičiaus, šiuo metu projektuojama dar viena gamybos linija, kuri ne tik padidins produktų gamybos pajėgumus, bet ir pakeis senąsias. „Naujosios gamybinės linijos įrengimui skirta didžioji dalis mūsų investicijų. Ši gamybinė linija bus projektuojama karjero dugne, o jos našumas sieks net 800 tonų per valandą.…

Paskutiniais kadencijos metais Sveikatos apsaugos ministerija imasi įgyvendinti dar prieš trejus metus patvirtintą Vyriausybės programą. Šiuo metu galiojančią vaistų politiką, kurią patvirtino dar ankstesnės kadencijos Vyriausybė, turėtų pakeisti Vaistinių preparatų politikos veiksmų planas, kuriame numatytomis priemonėmis siekiama racionaliau valdyti viešuosius finansus. Tikslas geras, tačiau siekiant, kad naujasis planas netaptų dar vienu tuščiu dokumentu ar darbu dėl varnelės, jo pasiektų rezultatų skaičiavimo kriterijai turėtų būti kur kas ambicingesni. Problema dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PDSF) lėšų neracionalaus valdymo yra didelė. Sveikatos apsaugos ministerija konstatuoja, kad pacientai tik pagal 41 proc. receptų įsigijo priimtiniausius kainos atžvilgiu vaistus su mažiausia paciento priemoka. Taigi pagal likusius 59 proc. receptų buvo įsigyjami brangesni kompensuojamieji vaistai – tai…

Žiemos šventės ne vienam iš mūsų kasmet pastebimai paplonina piniginę: daug išlaidų tenka dovanoms, kalėdiniams papuošimams ir švenčių stalui. Šiuo laikotarpiu itin aktualu tampa taupyti. Ko galime pasimokyti iš sutaupyti kalėdiniam stalui pasiryžusių Lietuvos gyventojų ir kokius dažniausius būdus jie renkasi? „Lidl Lietuva“ užsakymu tyrimų bendrovės „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa liudija, kad dažniausiai pasitaikantys taupymo būdai yra akcijų stebėjimas, kainų lyginimas ir savikontrolė. „Visi norime Kalėdas pasitikti šventiškai – pakviesti svečius į puošnius namus prie gardžiais patiekalais nukrauto stalo, tačiau turbūt niekas nesvajoja naujus metus pasitikti su ištuštėjusia banko sąskaita. Todėl ruošiantis šventėms svarbu atrasti balansą tarp norų ir galimybių bei nepamiršti naudingų taupymo sprendimų“, – teigia „Lidl Lietuva“ komunikacijos…

Beveik trečdalis (29 proc.) Lietuvos gyventojų mano, kad šalyje veikiantys verslai yra visiškai neprisitaikę teikti paslaugas žmonėms turintiems negalią. Vos 3 proc. apklaustųjų tiki, kad prie negalią turinčių žmonių poreikių yra prisitaikę visi verslai, o didžiausius lūkesčius Lietuvos gyventojai kelia stambiesiems verslams, rodo „Telia“ inicijuota visuomenės požiūrio į žmones su negalia apklausa, kurią atliko tyrimų bendrovė „Rait“. Lapkričio mėnesį atliktos apklausos duomenimis, 28 proc. apklaustų respondentų teigė, kad jų darbovietė niekaip neprisideda prie žmonių su negalia gerovės, 27 proc. pastebėjo tik pavienes iniciatyvas nukreiptas į negalią turinčius žmones, o vos 11 proc. mano, kad jų darbovietė šiai temai skiria dėmesio ir kelia svarbius klausimus. Daugiau nei trečdalis apklaustųjų negali atsakyti,…

Dėl smarkiai išaugusių Euribor palūkanų ir pabrangusio finansavimo nukrito įperkamumas bei sulėtėjo naujų būstų pardavimų greitis, o rinkoje pasipylė akcijos. Reikšmingo kainų kritimo, panašu, pirkėjai jau nebesitiki, tačiau dabar medžioja pasiūlymus, o į kitus kriterijus kreipia mažiau dėmesio, rodo kūrybiškų NT projektų ir vietokūros kompanijos „Citus“ užsakymu atliekamo kasmetinio rinkos tyrimo rezultatai. Tyrime apklausiama daugiau kaip 500 Vilniaus ir Kauno gyventojų, per paskutinius kelerius metus planavusių pirkti būstą arba jo ieškojusių ar artimiausiu metu ketinančių tai daryti. Respondentų teiraujamasi, kas jiems yra svarbiausia renkantis būstą. Atsakymuose į akis labiausiai krenta šiais metais sumažėjusi kainos ir lokacijos svarba: juos, kaip svarbiausius kriterijus, nurodė, atitinkamai, 82 ir 78 proc. tyrimo dalyvių. Pernai…

Seime svarstomas Privalomojo turto vertinimo įstatymo projektas, kuriam jau pritarė Biudžeto ir finansų komitetas, labiausiai naudingas pageidaujantiems nesąžiningo vertinimo paslaugų. Tuo įsitikinusios visos trys Lietuvos turto ir verslo vertintojus vienijančios profesinės organizacijos – jų teigimu, naujasis teisės aktas atneš sumaištį į vertinimo rinką, kurios paslaugomis kasmet pasinaudoja per 60 tūkst. šalies gyventojų ir įmonių. „Projekto autoriai žarstosi skambiomis frazėmis, kad vietoj valstybinio rinkos reguliavimo bus įteisinta profesinė savivalda. Tačiau kokia gali būti savivalda, jei narystė profesinėje savivaldos organizacijoje nebus privaloma. Šios organizacijos nariai privalės atitikti kvalifikacijos reikalavimus ir gauti vertintojų atestatus. Tačiau tie paslaugų užsakovai, kurie norės neobjektyvaus vertės padidinimo ar sumažinimo, sėkmingai naudosis kitų vertintojų, nepriklausančių savivaldos organizacijai, paslaugomis…