• Finansai

    Lietuvių renginių planavimo startuolis „Breezit“ pritraukė 1,9 mln. Eur platformos vystymui ir tolimesnei plėtrai JAV

    Lietuvoje ir JAV veikianti skaitmeninė vestuvių ir renginių planavimo platforma „Breezit“ paskelbė pritraukusi 1,9 mln. Eur finansavimą. Išankstinį pasirengimo plėtrai etapą kuravo rizikos kapitalo įmonė „Practica Capital“, o surinktas lėšas „Breezit“ planuoja panaudoti plėtrai Kalifornijoje ir dirbtinio intelekto galimybėms platformoje vystyti. Joje pateikiama išsami informacija apie renginio vietos ir paslaugų teikėjų kainas, kuri padeda planuojantiems renginius surasti bei rezervuoti jų poreikius ir biudžetą atitinkančias šventės paslaugas.  „Breezit“ buvo sukurta Vilniuje dar pandemijos metu, o veiklą pradėjo vykdyti naudodama prekės ženklą „Foxywedding.lt“ ir visą dėmesį skyrė poroms, planuojančioms vestuves. Platformą pritaikius įmonių renginių, įmonių darbuotojų laisvalaikio ir privačių švenčių planavimui bei nuo 2022 metų pabaigos veiklą pradėjus vykdyti Pietų Kalifornijoje, bendrovė…

  • Finansai

    Lietuvos NT rinkos tendencijos: didžiausią susidomėjimą būsto įsigijimu rodo didmiesčių jaunimas

    Nepaisant pastaraisiais mėnesiais kilusių paskolų palūkanų normų, Lietuvos gyventojai planų įsigyti nuosavą būstą neatsisako. Per artimiausius 3 metus tai padaryti ketina beveik kas ketvirtas (23 proc.) šalies didmiesčių gyventojas. Ši dalis dar didesnė tarp 25-35 metų amžiaus gyventojų, kurių trečdalis (32 proc.) būstą planuoja įsigyti per keletą artimiausių metų. Tokius duomenis atskleidė tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovės „YIT Lietuva“ iniciatyva KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atlikta šalies didmiesčių gyventojų apklausa. Būstą per artimiausius 3 metus planuoja įsigyti daugiau kaip pusė (52 proc.) nuomojame būste šiuo metu gyvenančių asmenų ir trečdalis aukštesnes – nuo 1601 euro vienam namų ūkio nariui tenkančias – pajamas gaunančių asmenų. 61 proc. visų nuosavą…

  • Finansai

    „Zerosum Asset Management“ valdomas uždaro tipo fondas „Re Fund I“ papildė savo valdomų „PRO BRO“ plovyklų portfelį nauju pirkiniu

    Investicijų valdymo įmonė „Zerosum Asset Management“ savo uždarojo tipo fondo „Re Fund I“ portfelį papildė naujais objektais įsigydamas tunelinių automobilių plovyklų „PRO BRO“ nekilnojamąjį turtą. Fondas tiesiogiai bei per dukterines įmones tikslingai investuoja tik į vidutinės ir aukštesnės rizikos nekilnojamojo turto objektus Baltijos šalyse – lyderiaujančių automatinių „Express“ tunelinių plovyklų „PRO BRO“ nekilnojamą turtą. Fondo dydis – 40 mln. Eur. Šiuo metu „Re Fund I“ valdo 6 automobilių plovyklas, pasirašytos sutartys dėl dar 12 įvairiuose plėtros etapuose esančių plovyklų Lietuvoje ir Latvijoje įsigijimo. Šiais metais fondas planuoja užbaigti dar trijų objektų įsigijimo sandorius, o likusias plovyklas įsigis iki 2025 m. pabaigos. Investuojantysis į fondą gauna geografiškai gerai diversifikuotą plovyklų portfelį,…

  • Finansai

    X, Y ir Z kartų finansiniai įpročiai: statistiniai duomenys atskleidė, kokie esminiai jų skirtumai

    Vieni taupo „kojinėje“, kiti pinigus laiko net ne fizinėje, o išmaniajame telefone įdiegtoje elektroninėje piniginėje. Ekspertai – „Citadele“ banko valdybos narė Rūta Ežerskienė, psichologė Viktorija Bartkutė-Vyšniauskienė ir doc. dr. Jurga Bučaitė-Vilkė – dalinasi ryškiausiais skirtingų kartų finansiniais įpročiais ir pasakoja to priežastis. Skiriasi ne tik taupymo įpročiai R. Ežerskienė pastebi, kad skirtingų kartų finansiniai įpročiai turi didelių skirtumų. Skirtingus X (gimę 1965 m.- 1980 m.), Y (angl. „Millenials“, gimę 1981 m. –1996 m.) ir Z (gimę nuo 1997 m.) kartų finansinius įpročius formavo besikeičianti ekonominė aplinka, technologijos bei kultūriniai pokyčiai. „Paprasčiausius skirtumus galime išskirti vien stebėdami vartotojų naudojimąsi elektronine bankininkyste. Pavyzdžiui, šiandien jaunimas jau nebūtinai turi fizines korteles, nes jiems…

  • Finansai

    Kas vyksta finansų rinkose? Rugsėjo mėnesio apžvalga su „Luminor investicijų valdymas“ portfelio valdytoju Justu Daujotu

    Rugsėjį lydėjo déjà vu jausmas. Finansų rinkos išties priminė praėjusius metus: tiek akcijos, tiek obligacijos krito, saugaus prieglobsčio nesuteikė ir auksas, euras nuvertėjo dolerio atžvilgiu, o geriausiai atrodė nafta, pasiekusi einamųjų metų aukštumas. Akcijų rinkos nenustebino dėl prasto sezoniškumo, tačiau naujos obligacijų pajamingumų aukštumos buvo mažiau tikėtos, centriniams bankams teigus, kad greitu metu nematysime palūkanų normų mažinimo. Be kitų neigiamų faktorių, akcijų rinkų lyderiai susidūrė su individualiomis problemomis – „Apple“ nuvylė naujojo „iPhone“ pristatymu, o „Amazon“ sulaukė iki šiol didžiausio antimonopolinio ieškinio. Atsigaunančios Jungtinės Karalystės akcijos Prieš rugsėjį Jungtinės Karalystės akcijų rinka atsiliko tiek nuo Europos (daugiau nei 4 proc.), tiek nuo JAV (daugiau nei 7 proc.) rinkų. Tendencija pasikeitė…

  • Finansai

    „Realco“ apie sostinės pirminę NT rinką: vyrauja laukimo nuotaikos

    Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, šių metų rugsėjo mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje naujų būstų pardavimai buvo vieni mažiausių šiemet – parduoti 156 būstai, fiksuotas 21 sutarties nutraukimas. Rugsėjį būstų parduota 29 proc. mažiau nei rugpjūtį, kuomet pardavimai siekė 221 būstą. „Šiemet rinka kol kas nerodė didesnio aktyvumo, juo labiau – augimo ženklų. Galima sakyti, kad visus apėmusios laukimo nuotaikos. EURIBOR 6-ių mėnesių palūkanų normai perkopus 4 proc. ribą ir prognozuojant, jog tai ne paskutinis didinimas, pirkėjai laukia palankesnių finansavimo sąlygų ir būstų kainų. Vystytojai delsia statyti naujus projektus, nes laukia aktyvesnės ir stabilesnės rinkos bei statybų kaštų mažėjimo“, – komentuoja bendrovės „Realco“ pardavimų direktorius Marijonas Chmieliauskas. Šių…

  • Finansai

    Elektros rinkos barometras: baigus „NordBalt“ jungties darbus, didmeninė elektros kaina per savaitę sumažėjo 18 proc.

    Praėjusią savaitę didmeninė elektros kaina Lietuvoje ir Latvijoje sumažėjo 18 proc., Estijoje – 15 proc. ir visose Baltijos šalyse vidutiniškai siekė 90,21 Eur/MWh. Kitose Europos šalyse elektros kainos daugiausiai kilo. Lenkijoje vidutinė savaitės kaina didėjo 4 proc. iki 110,71 Eur/MWh, Vokietijoje – 33 proc. iki 106,06 Eur/MWh, Prancūzijoje – 35 proc. iki 92,59 Eur/MWh. Nepriklausomų elektros tiekėjų Lietuvos gyventojams siūlomos kainos taip pat keitėsi. „Elektrum Lietuva“ siūlomą žemiausią fiksuotą kainą sumažino iki 21,69 ct/kWh, fiksuojant ją 9 mėnesiams. „Nors elektros gamyba iš atsinaujinančių šaltinių Baltijos šalyse buvo mažesnė, elektros kainos regione krito. Tam didžiausią įtaką turėjo užbaigti perdavimo sistemos jungties „NordBalt“ (Švedijos SE4 sritis – Lietuva) techninės priežiūros darbai. Dėl…

  • Finansai

    Ekspertai stebisi: skolintus pinigus lietuviai investuoja net į kriptovaliutas

    Vis daugiau lietuvių susidomint investavimu, finansines paslaugas teikiančios bendrovės nerimauja: klientai ima vartojimo paskolas investavimui visai nesidomėdami, nei kam skirta tokia paskola, nei su kokiomis didelėmis rizikomis gali susidurti ją investavę. Lietuviai pervertina savo finansines žinias? Anot skaitmeninių finansinių paslaugų platformos „Creditea“, priklausančios įmonių grupei „IPF Digital“, vadovo Tomo Bataičio, neseniai tyrimų bendrovės „Kantar“ atliktos apklausos duomenimis, beveik pusė lietuvių per pastaruosius metus skolinosi pinigų. Įprastai skolinamasi būsto gerinimui, kasdienėms bei neplanuotoms išlaidoms, taip pat automobiliui pirkti. Visgi, pastebi T. Bataitis, daugėja klientų, kurie vartojimo paskolą nori panaudoti investavimui, pavyzdžiui, į kriptovaliutas. Taip elgiasi įvairaus amžiaus žmonės: bendrovės duomenimis, jauniausias klientas buvo 18 metų amžiaus, vyriausias – 76 metų. 9…

  • Finansai

    30 metų plieno: asociacijos narius užgrūdino iššūkiai ir bendrystė

    Įsikūrimo 30-etį mininti Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija (LŽŪTA), kaip sako jos nariai, išgyveno įvairius laikus. Ji net laikinai buvo sustabdžiusi veiklą, o nariai praktiškai išsivaikščioję kas sau. Bet nepaisant šalies ekonomikos pakilimų ir nuopuolių, pandemijų ir kitų sukrėtimų, LŽŪTA priklausančios įmonės vis plėtėsi ir didino apyvartas. Be to, asociacija nuo pernai dar ir užkūrė naują veiklos variklį ir šiandien jau turi kuo pasigirti. Atnaujinus veiklą, išsiplėtė ir narių ratas Naują impulsą asociacijai davė 2022 metai, kai po keleto metų laikino veiklos sustabdymo, visuotinio narių susirinkimo metu žemės ūkio technikos bendrovės UAB „Dojus agro“, UAB „Dotnuva Baltic“, UAB „Stokker“, UAB „Baltic Agro Machinery“ ir UAB „Agrokoncerno technika“ atnaujino LŽŪTA veiklą.…

  • Finansai

    „Apple iPhone 12“ istorijos kulminacija – telefonas jau atitinka reikalavimus

     Prieš kelias savaites plačiai pasklidus informacijai apie galimai nesaugų telefoną „Apple iPhone 12“ ir jo šalinimą iš Prancūzijos rinkos, istorija pasiekė savo kulminaciją, informuoja Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT). Prancūzijos reguliuotojas „Agence nationale des fréquences“ (ANFR) paskelbė, kad „Apple iPhone 12“ telefonas po programinės įrangos atnaujinimo atitiko leistinas savitosios sugertosios galios (SAR) ribas galūnėms. „Leistina sugertosios galios riba galūnėms, arba paprasčiausiai rankoms tenkanti elektromagnetinė spinduliuotės galia, yra 4 W/kg. Nauji laboratorijoje atlikti matavimai parodė, kad rezultatas šiuo metu siekia 3,94 W/kg“, –  teigia Arvydas Giedraitis, RRT elektromagnetinio suderinamumo skyriaus vedėjas. Anksčiau šis rodiklis siekė 5,74 W/kg, todėl Prancūzijos reguliuotojas nuo rugsėjo 12 d. buvo sustabdęs prekybą telefonais „Apple iPhone 12“ Prancūzijos…

Privatumo politika