Kitą savaitę skelbiame: Spalio 10 d., pirmadienį Vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokyčiai (2022 m. rugsėjis) LT, EN Spalio 11 d., antradienį Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainų pokyčiai (2022 m. rugsėjis) LT, EN Kainų pokyčiai, apskaičiuoti pagal SVKI (2022 m. rugsėjis) LT, EN Spalio 14 d., penktadienį Eksportuotų ir importuotų prekių kainų pokyčiai (2022 m. rugpjūtis) LT Visą informaciją rasite Oficialiosios statistikos portale. Siūlome naudotis informacijos skelbimo kalendoriumi https://osp.stat.gov.lt/. Pranešimą paskelbė: Mintarė Varanavičiūtė, Lietuvos statistikos departamentas

Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovai, reaguodami į šiandien Vyriausybės pristatytą finansų paketą verslui ir 2023 metų biudžeto projektą, teigia, kad valdantieji teikia trumparegišką išlaidų paketą, nenurodydami jo tvarių finansavimo šaltinių, o tai automatiškai užprogramuoja būsimų Vyriausybių skolinimąsi ateityje. Pasak šios frakcijos bei Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojo Algirdo Butkevičiaus, Vyriausybė teikia biudžeto projektą, neįvertinusi to, kad visoje Europoje ir toliau lėtės ekonomikos augimas, o kai kurios šalys patirs ir ekonomikos nuosmukį. „Suplanuotas per didelis biudžeto planinių pajamų augimas. Nors valdantieji sako, kad fiskalinis deficitas bus 4,9 proc. nuo bendrojo vidaus produkto, bet faktiškai, jis bus didesnis, viršijantis 5 proc., kadangi Vyriausybės ekonomikos augimo prognozės yra per daug…

Kitų metų valstybės biudžeto projekte numatyta ženkliai padidinti kultūros ir meno darbuotojų atlyginimus, skiriamos papildomos lėšos valstybės kultūros įstaigoms dėl padidėjusių energetinių išteklių kainų, dėmesys ir pagalba nevyriausybinio sektoriaus, privačioms kultūros iniciatyvoms ir veiklų tęstinumui. Kultūros ministro Simono Kairio teigimu, vienas reikšmingiausių šio biudžeto projekto akcentų – kultūros ir meno darbuotojų atlyginimams papildomai skiriama net 34 mln. eurų, iš jų 6,1 mln. – įgyvendinant horizontalius sprendimus, bendrai didinančius darbuotojų pajamas. „Ir toliau nuosekliai siekiame Vyriausybės programoje numatyto tikslo kelti kultūros ir meno darbuotojų užmokestį. Šios papildomos lėšos leis ženkliai padidinti kultūros sektoriaus darbuotojų atlyginimus – kitąmet augant ir kai kuriems baziniams atlyginimų dydžiams bei koeficientams, kartu su savivaldos indėliu kultūros…

Vyriausybei pritarus išlaikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą sporto klubams iki kitų metų liepos mėnesio, „Impuls“ sveikatingumo klubo vadovė Greta Radzevičienė teigia, kad toks sprendimas padės išlaikyti sporto ir sveikatingumo veiklą prieinamesnę visuomenei. „Reikia prisiminti, kad mūsų sporto klubų tinklas vykdo keturių baseinų veiklą, nors jų išlaidos sudaro apie 60 proc. visų „Impuls“ komunalinių mokesčių už vandenį, elektrą, šildymą bei 40 proc. klubų priežiūros išlaidų. Tuo tarpu sporto klubų paslaugos išlieka tikriausiai pigiausiu laisvalaikio leidimo būdu – kaina dienai siekia vos kelis eurus. Šiuo laikotarpiu labai svarbu, kad visuomenė neatsisakytų sveikų įpročių, mes stengsimės paslaugas išlaikyti prieinamas“, – sako G. Radzevičienė. „Impuls“ vadovės teigimu, prognozuojama, kad šios…

Šiandien Finansų ministrė Gintarė Skaistė bei Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė pristatė sprendimus su energijos kainų šoku besidorojančiam verslui. „Vyriausybė įvertino išliekantį neapibrėžtumą dėl ateities ir rusijos karo Ukrainoje sukeltų tarptautinių energijos kainų spaudimą Lietuvos verslams, todėl šiandien pristatome 2,5 mlrd. eurų pagalbos priemonių verslui paketą, kuriame daugiausiai dėmesio skiriame energijos kainų augimo šoko amortizavimui, galimybei atidėti mokesčius, paskoloms išlaikyti likvidumui, taip pat paskatoms orientuotis į atsinaujinančios energijos panaudojimą bei Pridėtinės vertės mokesčio lengvatas nukentėjusiems sektoriams“, – pažymėjo finansų ministrė Gintarė Skaistė. „Vyriausybė padės žmonėms, kuriantiems verslą, išgyventi žiemą. Trumpalaikiu laikotarpiu – prisidėdama prie elektros kainų stabilizacijos, sukurdama įrankius atidėti mokesčius ypatingai mažomis palūkanomis, o ilguoju laikotarpiu – siūlydama…

Pandemija savų korekcijų ir iššūkių atnešė į kiekvieną gyvenimo sritį. Draudimas – ne išimtis. Nors pirmais pandemijos metais draudimo rinkoje buvo stebimas augimo sulėtėjimas, 2021-aisiais Lietuvoje registruotos draudimo įmonės uždirbo 45,2 mln. EUR, o brokerių bendrovės – beveik 9 mln. EUR. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais pasirašytų gyvybės draudimo įmokų suma, skaičiuojant tiek Lietuvos draudimo įmones, tiek užsienio šalių draudimo įmonių filialus siekė 373,1 mln. EUR. 2020 m. gyvybės draudimo sutarčių buvo pasirašyta už 336,6 mln. eurų. Ne gyvybės draudimo įmokų sumos augo dar labiau: 2021 m. įmokos siekė 925,2 mln. EUR, o 2020 m. ši suma buvo 828,5 mln. Augo ir draudimo išmokos. Už gyvybės draudimą 2021 m. buvo išmokėti…

Šiandien Vyriausybėje pritarta Mokesčių administravimo įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama toliau skatinti savanorišką mokesčių mokėjimą ir užkardyti mokestinius pažeidimus. Pirmiausia, įgyvendinant direktyvą dėl administracinio bendradarbiavimo apmokestinimo srityje, įstatymo pataisomis numatoma pareiga platformų operatoriams teikti VMI duomenis apie platformose veikiančių ir jas naudojančių pardavėjų pajamas, gaunamas iš veiklos, kurią vykdyti buvo sudarytos sąlygos platformoje. Informacijos teikimas apima šias veiklas (tiek Lietuvoje, tiek tarpvalstybinę): nekilnojamojo turto nuomą, asmeninių paslaugų teikimą, transporto priemonių nuomą ir prekių pardavimą. Antra, numatoma atsisakyti perteklinio reikalavimo kitoms valstybės institucijoms dalyvauti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) organizuojamuose patikrinimuose keliuose, stabdant transporto priemones ir jas tikrinant, sulaikant ir tikrinant prekes bei jų dokumentus. Patikros keliuose iki šiol buvo ir toliau bus…

Už „Rail Baltica“ geležinkelio Lietuvos teritorijoje statybas atsakinga „LTG Infra“ paskelbė naują konkursą, kurio pagrindu bus atrinktos įmonės, turinčios reikiamą kvalifikaciją įrengti geležinkelio sankasą, pastatyti inžinerinius statinius bei nutiesti jungiamuosius automobilių kelius ruože Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena. Numatoma, kad rangos darbų vertė sieks apie 1,050 mlrd. eurų be PVM. Didieji projekto „Rail Baltica“ statybos darbų ir jų priežiūros pirkimai organizuojami taikant dinaminę pirkimų sistemą (DPS). DPS veikia taip, kad jos pirmojo etapo metu yra formuojama kvalifikacinius reikalavimus atitinkanti pirkimo dalyvių grupė, į kurią visu DPS galiojimo metu (60 mėnesių su galimybe pratęsti ) gali patekti bet kuri įmonė, kurios kvalifikacija ir pateikti dokumentai atitinka kvalifikacijai keliamus reikalavimus. Atsiradus konkretaus…