• Finansai

    Lietuvius į Švediją vis labiau vilioja ekonomikos stabilumas ir galimybė užsidirbti

    Žiema ateina! Tokiais žodžiais iš populiaraus serialo galima apibūdinti karo, infliacijos, augančių palūkanų ir recesijos sukeltas nuotaikas ne tik Lietuvoje, bet ir didžiojoje Europos dalyje. Tačiau Švedijoje dirbantys Lietuvos verslininkai tikina, kad šioje Skandinavijos šalyje didelių ekonomikos svyravimų nesitikima, o lietuvių įkurtos įmonės užsakymų turi metams į priekį. Jau dešimtmetį Švedijoje fasado darbus atliekančios įmonės „Kovenda“ vadovas Tomas Bažanovas sako, kad skirtingai nei Lietuvoje, Skandinavijoje nei 2008 m. nekilnojamojo turto (NT) krizė, nei pastarojo pusmečio didelis neapibrėžtumas statybų ir NT rinkoje nebuvo reikšmingai jaučiamas. Jis tai aiškina tuo, kad NT vystytojai Švedijoje – milžiniško kapitalo bendrovės, kurios nėra tokios jautrios geopolitinei situacijai bei krizėms. Be to, pastaruoju metu sparčiai augo…

  • Finansai

    Ekspertai apie vairuotojų atidumą: ketvirtadalis automobilių apgadinimų padaromi judant atbulomis

    Eismo dalyvių tyrimai rodo, kad vairuotojas, naudodamas atbulinę pavarą, per metus vidutiniškai nuvažiuoja pusantro kilometro. Tačiau, draudikų duomenimis, ne kiekvienam vairuojančiajam šį atstumą pavyksta įveikti sklandžiai – nepadarius žalos kitiems. „Gjensidige“ statistika rodo, kad vienas iš penkių automobilių, kuriam draudimas atlygina žalą, apgadinamas važiuojant atbuline eiga. Vidutinė išmokos suma pastaraisiais metais tokių susidūrimų atvejais išaugo ketvirtadaliu – iki 700 eurų. „Važiavimas atbuline eiga iš vairuotojų reikalauja vairavimo įgūdžių ir visapusiško dėmesingumo. Neatsargumas, skubėjimas pajudėti iš vietos, neatsigręžiant atgal patikrinti, ar nėra kitų automobilių ar žmonių, yra dažniausios eismo nelaimių, įvykstančių važiuojant atbuline pavara, priežastys”, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė. Pasak jos, paprastai vairuotojo…

  • Finansai

    Penktadalis kauniečių dar šiemet planuoja pirkti naują būstą

    Kas penktas Kauno miesto ar rajono gyventojas šiemet planuoja įsigyti būstą, rodo reprezentatyvios apklausos rezultatai. Toks pat gyventojų nusiteikimas fiksuotas ir vasario pabaigoje, dar prieš Rusijos karo Ukrainoje pradžią. Nekilnojamojo turto (NT) specialistai tikina, kad nei įtempta ekonominė situacija, nei karas nesumažino gyventojų noro įsigyti naują būstą. NT plėtros bendrovės „SBA Urban“ užsakymu liepą vykdytos apklausos duomenimis, pirmojo būsto sau dairosi 8 proc. apklaustų Kauno miesto bei rajono gyventojų – daugiausia 25-34 m. amžiaus ir vidutines pajamas gaunančių respondentų. Palyginti su vasario pabaigoje, dar prieš karą Ukrainoje, vykdytos apklausos duomenimis, planuojančių įsigyti pirmąjį būstą kiekis išliko nepakitęs. Dar 6 proc. šiuo metu planuoja įsigyti naują būstą norėdami pagerinti gyvenimo sąlygas…

  • Finansai

    LIPFA tyrimas: nedirbanti sąskaita gali tapti didžiausia klaida

    Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) skaičiavimais, per keletą dešimtmečių finansų rinkose investuojamos lėšos galiausiai sudaro didžiausią dalį investicijų portfelyje. Štai kodėl, anot LIPFA vadovo Tado Gudaičio, nedirbanti sąskaita gali tapti didžiausia klaida. Pasak jo, sudėtinių palūkanų efektas sėkmingai išnaudojamas ir auginant jautrias pensijų santaupas bei įveikiant infliacijos įtaką, tik yra rimta priežastis, kodėl jis ne kiekvieną Lietuvoje gali paversti milijonieriumi. LIPFA specialistų skaičiavimais, jeigu sudėtinių palūkanų efektą pasirinktume vertinti 30-ies metų laikotarpiu, kurio metu vidutinės metinės palūkanos būtų apie 7 proc., o startinė investicijų suma 1 tūkst. eurų, tai pirmaisiais kaupimo metais palūkanos sudarytų 70 eurų. Sudėtinių palūkanų vertė, palyginti su investuota suma ir jos uždirbtomis palūkanomis, taptų…

  • Finansai

    Įmonių bendrai atliekami pirkimai – būdas viešųjų pirkimų tikslus pasiekti paprasčiau

    Vitalija Varnaitienė, „Ignitis grupė“ pirkimų teisės teisininkė Perkančiosios organizacijos, siekdamos pasirinkti optimaliausią viešojo pirkimo strategiją, nepelnytai pamiršta galimybę dviem ar daugiau perkančiųjų organizacijų viešojo pirkimo būdu įsigyti reikiamų prekių, paslaugų ar darbų atliekant bendrus pirkimus. Ką vadiname bendrai atliekamais viešaisiais pirkimais? Viešųjų pirkimų įstatymo 84 straipsnis (Lietuvos Respublikos pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo 92 straipsnis) numato galimybę dviem ar daugiau perkančiųjų organizacijų ar perkančiųjų subjektų (toliau – organizacijos) suvienyti savo pajėgumus ir viešąjį pirkimą atlikti kartu. Bendri pirkimai nuo pirkimų, atliekamų pagal įgaliojimą, skiriasi viena ypatybe – pirkimai, vykdomi pagal įgaliojimą, yra atliekami kitos organizacijos naudai, siekiant patenkinti jos interesus, o bendro pirkimo…

  • Finansai

    Ką apie pensijas turėtų žinoti ūkininkai

    Ūkininkams neretai yra sudėtingiau užsitikrinti finansiškai stabilią senatvę nei kitiems dirbantiems gyventojams – jų veikla pasižymi sezoniškumu, priklausomybe nuo nenuspėjamų oro sąlygų, nuolatiniu poreikiu investuoti į darbo įrankius. Visgi, pensija iš anksto susirūpinę ūkininkai gali jaustis užtikrintai dėl senyvame amžiuje gaunamų pensijos išmokų, sako ekspertė. Kurie ūkinę veiklą vykdantys žmonės turėtų savo finansinei ateičiai skirti papildomą dėmesį ir kokiais būdais tai galima padaryti, pasakoja Loreta Načajienė, „Luminor investicijų valdymas“ vadovė. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje veikia maždaug 130 tūkst. ūkių. Visų jų savininkai, vykdantys individualią žemės ūkio veiklą, patys sumoka valstybinio socialinio draudimo (VSD) ir (arba) privalomojo sveikatos draudimo (PSD) mokesčius. Pirmasis jų, savo ruožtu, daro tiesioginę įtaką pensijai ir…

  • Finansai

    A. Armonaitė Joniškyje pristatys verslo finansavimo galimybes

    Šiandien ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė bei viceministras Vincas Jurgutis Joniškyje vietos verslininkams ir valdžios atstovams pristato pagalbos priemones verslui ir finansavimo galimybes. Taip pat vizito metu bus aptartos rajone vykdomos privačios verslo investicijos ir iniciatyvos. „Nors šalies verslas gan sėkmingai atlaiko pastaraisiais metais kylančius iššūkius, esame pasirengę padėti pokyčių siekiančioms ir persitvarkančioms įmonėms. Jau rudenį Lietuvos verslai galės pradėti naudotis naujo etapo Europos Sąjungos (ES) paramos fondų priemonėmis. Iš viso keleriems artimiausiems metams tam turime beveik 1 mlrd. eurų. Daug investicijų bus skirta įmonių modernizavimui, skaitmeninimui, darbuotojų įgūdžių tobulinimui, energijos efektyvumo didinimui. Tai turėtų tapti nauju postūmiu verslui tapti modernesniam ir auginti veiklos efektyvumą“, – sako A. Armonaitė. Susitikimų…

  • Finansai

    Su Azija prekiaujantys Lietuvos verslai suka galvas dėl pabrangusio dolerio

    Ženkliai pabrangęs JAV doleris su Azijos šalimis prekiaujančius Lietuvos verslus verčia mažinti pelną bei kelti produktų kainą, mat importo kaštai išaugo net iki 20%, JAV doleriui ir toliau išliekant populiariausia valiuta atsiskaitant su šiuo regionu. Kainų augimui įtaką daro ir logistikos problemos. Tačiau norintys bent kiek sumažinti praradimus verslininkai rado alternatyvą – atsiskaityti vietinėmis valiutomis, kurių kursas euro atžvilgiu išliko palankesnis. Tarptautinius prekybinius sandorius sudarinėjančioms Lietuvos įmonėms pastarieji metai nepašykštėjo išbandymų. Praėjusių metų gale pablogėjo Lietuvos santykiai su Kinija, netrukus – karas, o galiausiai ir istorinis JAV dolerio sustiprėjimas. Tuo metu kai ši valiuta išgyvena istorinį pakilimą, euro kursas jo atžvilgiu murgdosi 20 metų nematytose žemumose, kai valiutų santykis buvo…

  • Finansai

    Ukmergėje kuriamos ambicijos ateities Lietuvai

    Šių metų rugpjūčio 11 d. Ukmergėje rinkosi „Lietuva 2050“ vizijos bendrakūrėjai – socialinio verslo, savivaldybių, nevyriausybinio sektoriaus atstovai pasidalinti mintimis, kokios vizijos bei ambicijos gali būti svarbios mūsų šalies ateičiai. Pasidalinti mintimis pakvietė Lietuva 2050, Lietuvos socialinio verslo asociacija, VšĮ Lyderių Karta ir Ukmergės bendradarbystės centras „Spiečius“. Renginio dalyviai apsilankė VšĮ „Užimtumo namuose“ ir VšĮ „Žvaigždžių slėnyje“, kur susipažino su sėkmingai kuriamais socialiniais verslais. Verslininkės Agnė Tėvelytė-Petronienė ir Indra Džiojeva-Stulpinienė papasakojo, su kokiais iššūkiais tenka susidurti ir ko trūksta dar sėkmingesnei verslo plėtrai. Ukmergės rajone,  Tulpiakiemio kaime įsikūrusių „Užimtumo namų“ vadovė A. Tėvelytė-Petronienė akcentavo dirbančios komandos svarbą: „Bendruomeniškumas ir atsakomybė vienas kitam. Visi žino, koks svarbus užsakovas, kaip svarbu laiku…

  • Finansai

    Daugiau kaip 700 mln. Eur vertės naujos INVEGOS garantijų priemonės skatins finansų rinką skolinti dar aktyviau

    Kiek daugiau nei prieš dvejus metus pasaulį ištikusios pandemijos raibuliai finansų rinkose nesisklaido iki šiol. Verslo aplinką reikšmingai keičia ir naujos aplinkybės: Rusijos sukeltas karas Ukrainoje, augančios energetinių išteklių kainos bei geopolitinės įtampos su Kinija. Todėl aktyviam skolinimui INVEGA pristato daugiau kaip 700 mln. Eur vertės naujas garantijų priemones, skatinančias privačius finansuotojus skolinti dar aktyviau, taip atveriant dar daugiau galimybių verslui. „Šiais neramiais laikais didžiausia kliūtis verslui gauti finansavimą yra ne skolinimo resursų finansavimo rinkoje trūkumas, bet išaugusi verslo rizika ir pasikeitęs jos vertinimas. Todėl, teikdama garantijas už paskolas, valstybė gali prisiimti didelę dalį verslo kredito rizikos ir ženkliai padidinti jo galimybes skolintis. Taip pat tai padrąsina bankus ir kitas…

Privatumo politika