Keturioms Lietuvos savivaldybėms Ekonomikos ir inovacijų ministerija skyrė 5 mln. eurų kelių, vedančių į pramonines teritorijas ir laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), tiesimui ir tvarkymui finansuoti. Finansavimas skirtas Kauno rajono, Šiaulių miesto, Kėdainių rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybėms. Šiuos projektus savivaldybės įgyvendins 2022 metais. „Konkurso būdu atrinktos daugiausiai balų surinkusios keturios savivaldybės, kurių pateikti planuojami įgyvendinti projektai skatins į esamas LEZ ir pramonines teritorijas pritraukti daugiau aukštos pridėtinės vertės gamybos ir paslaugų įmonių investuotojų. Tai leis pagerinti ne tik šių teritorijų kelių infrastruktūrą, bet ir sudaryti sąlygas įsidarbinti naujiems ir aukštos kvalifikacijos darbuotojams. Savivaldybėms įgyvendinus kelių projektus, tikimasi sukurti 5350 naujų darbo vietų ir pritraukti 577 mln. eurų investicijų“, – sako…
Saulės elektrinę verslui jau galima įsigyti be didelių pradinių investicijų
Šių metų pabaiga ir kitų metų pirmas ketvirtis elektros kainomis, tikėtina, stebins dar ne kartą. Todėl nenuostabu, kad ne tik gyventojai, bet ir verslas aktyviai svarsto apie elektros gamybą iš atsinaujinančios energetikos šaltinių, įsirengiant saulės elektrinę. Lietuvoje saulės elektrinę verslui yra įsigiję apie 200 „Ignitis“ verslo klientų. O vis daugiau elektros energijos vartotojų, kurie nenori ar negali iškart skirti kelių tūkstančių eurų saulės elektrinei įsigyti, domisi jos įsigijimu išperkamąja nuoma. Objektų savininkams, kurie nori apsirūpinti elektra be didelių pradinių investicijų, išperkamoji nuoma gali būti patogus pasirinkimas. Ši finansinė priemonė leidžia klientui kas mėnesį mokėti šalių suderintą paslaugos mokestį, apskaičiuojamą pagal elektrinės gaminamą elektros energijos kiekį, o sumokėjus šalių suderintą sumą,…
„Luminor“ bankas: būsto paskolų rinka stabili, bet prognozuojamas lėtėjimas
Nors nekilnojamojo turto ekspertai jau prognozuoja NT rinkos kritimą, antrąjį šių metų ketvirtį „Luminor“ bankas ir toliau stebėjo augimą būsto paskolų srityje. Balandį-birželį padidėjo tiek bendra būstui įsigyti paskolintų pinigų suma, tiek vidutinė būsto paskola. Antrąjį ketvirtį „Luminor“ bankas paskolino 9 proc. didesnę sumą būstui įsigyti negu per pirmus tris šių metų mėnesius. Per balandį-birželį gyventojams paskolinta suma siekė beveik 129 mln. eurų. Pernai per tą patį laikotarpį bankas išdavė daugiau kaip 120 mln. eurų būstui įsigyti. Vidutinė būsto paskolos suma per tris mėnesius paaugo 5 tūkst. eurų arba maždaug 6 proc. – antrąjį šių metų ketvirtį ji siekė 94,4 tūkst. eurų. Nors rinkoje girdima nemažai nerimo dėl didėjančio Euribor…
Telecentro I pusmetis pasižymėjo augimu
Pirmasis 2022 m. pusmetis Telecentrui buvo sėkmingas – pagrindinės veiklos pajamos, lyginant su 2021 m. atitinkamu laikotarpiu, išaugo 33 proc. iki 5,84 mln. Eur, EBITDA – 25 proc. iki 1,82 mln. Eur, grynasis pelnas (iš tęstinės veiklos) – 40 proc. iki 619 tūkst. Eur. Šiemet pajamų augimu ypač išsiskyrė netelekomunikacinių paslaugų padalinys – Vilniaus TV bokštas ir jame veikiantis restoranas „Paukščių takas“. Pabaigus bokšto rekonstrukcijos I etapą lankytojams buvo atverta nauja lauko apžvalgos aikštelė 170 m aukštyje, kuri tapo labai populiari, lankytojų mėgstama. Atgyjant turistų srautams po COVID 19 pandemijos, TV bokšto lankytojų skaičius pirmajį pusmetį išaugo iki 57 tūkstančių ir pasiekė priešpandeminio laikotarpio rodiklį. Pajamų augimu pasižymėjo ir kitos…
Liepą elektra Lietuvoje brango 37 proc.
Liepos mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 37 proc. didesnė nei birželį ir siekė 305,36 Eur/MWh. Elektra brango ir kitose Baltijos šalyse: 40 proc. Latvijoje – iki 304,96 Eur/MWh, 34 proc. Estijoje – iki 233,21 Eur/MWh. Liepą valandinės kainos Baltijos šalyse svyravo nuo žemiausios, 1,41 Eur/MWh, iki rekordiškai aukštos – 2100,08 EUR/MWh. „Elektros energijos kainų augimą Baltijos šalyse liepos mėnesį daugiausia lėmė spartus gamtinių dujų brangimas, ateities mėnesio sandoriams pabrangstant 59 proc. iki vidutiniškai 169,75 Eur/MWh. Tačiau kainų didėjimo tendencija išliko ne tik Baltijos regione, bet ir Vokietijoje, Lenkijoje, Nyderlanduose ir kitose šalyse, kai kur pasiekdama rekordines aukštumas“, – sako energetikos sprendimų bendrovės „Elektrum Lietuva“ direktorius Martynas Giga. Praėjusį mėnesį…
Pokyčiai Ekonomikos ir inovacijų ministerijos viceministrų komandoje
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė naujuoju viceministru skirs dabartinį savo patarėją Karolį Žemaitį, kuris ministerijoje kuruos eksporto, investicijų ir talentų pritraukimo klausimus. Jis ministerijos vadovybės komandoje pakeis Jovitą Neliupšienę, kuri grįžta į diplomatinę tarnybą Užsienio reikalų ministerijoje. Viceministrai keisis rugsėjo mėnesį. „Labai džiaugiuosi, kad Karolis Žemaitis, dirbęs su manimi vienoje komandoje ir gerai išmanantis eksporto, talentų ir investuotojų pritraukimo sritis, perima šių klausimų kuravimą. Dėkoju Jovitai Neliupšienei už jos atsakingą darbą šiuo daugybės iššūkių Lietuvos ekonomikai pareikalavusiu laikotarpiu,“, – sakė A.Armonaitė. „Šiandien kaip niekad svarbu užtikrinti Lietuvos investicinį patrauklumą bei didinti Lietuvos verslų konkurencingumą pasaulinėse rinkose. Lietuvos ekonomika yra pasiruošusi atremti globalius iššūkius, bet taip pat turime susitelkti į…
Medicinos bankas pirmąjį pusmetį uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno
Medicinos bankas šių metų pirmąjį pusmetį užbaigė pelningai – uždirbo 1,8 mln. eurų grynojo pelno. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, Medicinos banko grynosios paslaugų mokesčių ir komisinių pajamos padidėjo 2,8 proc., arba 0,07 mln. eurų iki 2,4 mln. eurų, prekybos užsienio valiuta pajamos – 19,3 proc., arba 0,4 mln. eurų iki 2,3 mln. eurų. „Makroekonominės aplinkybės ir šiemet dinamiškai kinta, pandemijos iššūkius nustelbus Rusijos pradėtam karui Ukrainoje bei jo padariniams visame pasaulyje. Vis dėlto, situacija kol kas išlieka stabili, didesnio nerimo ar nežinios verslo ir vartotojų segmentuose šiuo metu dar nejaučiame“, – sako Medicinos banko Administracijos vadovė Dalia Klišauskienė. Šiemet pirmąjį pusmetį, Medicinos banko grynosios palūkanų pajamos padidėjo…
Inovacijų agentūros valdybos pirmininke išrinkta dr. Agnė Paliokaitė
Rugpjūčio 10 d. įvykusiame pirmajame Inovacijų agentūros valdybos posėdyje išrinkta valdybos pirmininkė. Ja tapo dr. Agnė Paliokaitė, mokslinių tyrimų instituto „Visionary Analytics“ vadovė. „Mano pagrindinė motyvacija – padėti kurti veiksmingą Lietuvos inovacijų ekosistemą, kurioje Inovacijų agentūra taptų realiu verslo partneriu ir pagrindiniu pokyčių agentu vedant ekonomiką link aukštos pridėtinės vertės. Tam būtina ambicinga ir kryptinga agentūros strategija, veiksmingas, patogus naudoti ir sinergijas užtikrinantis – holistiškas – paslaugų ir priemonių paketas“, – sako dr. A. Paliokaitė. Inovacijų agentūros valdybos pirmininkė artimiausio laikotarpio uždaviniu įvardijo sklandų organizacijoje vykstančių pokyčių valdymą, siekiant sustyguoti procesus ir kuriant bendrą kultūrą. „Svarbu, kad pati Inovacijų agentūra veiktų inovatyviai ir taptu pažangiu darbdaviu, kuriuo komanda gali didžiuotis.…
Lietuviškas saldėsis šakotis – naujame pašto ženkle
Penktadienį, rugpjūčio 12 d. Lietuvos paštas išleidžia grafikės, tapytojos Ugnės Žilytės kurtą pašto ženklą lietuviškam desertui šakočiui. Pašto ženklo nominalas – 0,55 Eur, tiražas – 40 tūkst. vnt. Antspaudavimas pirmos dienos datos spaudu išleidimo dieną vyks Vilniaus pašte, adresu Totorių g. 8. Tai jau antrasis U. Žilytės kurtas pašto ženklas Lietuvos kulinarinio paveldo tema. Ji nupiešė ir 2020 m. išleistą pašto ženklą šaltibarščiams. Apie šakočio kepimą Europos šalyse jau yra žinoma nuo XV a. Jį kepdavo vienuoliai, kurie šio skanumyno gamybos receptus laikė paslaptyje. Skaičiuojama, kad iš viso pasaulyje šiuo metu egzistuoja net apie 60 skirtingų šakočio receptų, todėl jie gali skirtis ir savo išvaizda, ir skoniu. Pagrindiniai lietuviško šakočio…
Lietuva neria į ilgąjį savaitgalį: kokias klaidas darome be priežiūros palikdami namus
Žolinių savaitgalį dalis Lietuvos žmonių mėgausis besibaigiančia vasara, laisvadienius leisdami kurortuose, sodybose ar prie vandens telkinių. Nors tyrimai rodo, kad mūsų šalies gyventojai labiau negu estai ir latviai rūpinasi namų saugumu, draudikai atkreipia dėmesį, kad vasaros mėnesiais, ypač per Žolines ar kitus ilguosius savaitgalius, be priežiūros paliktas būstas nukenčia dažniau nei įprastai. Todėl itin svarbu išvykstant pasirūpinti namų ir juose esančio turto saugumu, kad sugrįžus juos rastumėte tokius, kokius palikote. „Ne tik Lietuvos, bet ir kitų Baltijos šalių gyventojai pastaraisiais mėnesiais keliauja daugiau negu ankstesnėmis vasaromis. Dėl šios priežasties ilgesnį laiką žmonių būstas ir jame esantis turtas lieka be priežiūros. Dažniausiai fiksuojame draudžiamuosius įvykius, susijusius su užliejimu, ugnies padarytais nuostoliais…
