Perku mišką –pavojaus signalas Lietuvos miškams !

perku miskaSiekdami išsaugoti sveikus ir produktyvius miškus ateinančioms kartoms, miškininkai turi diegti įvairias priemones. Pasigirsta nuomonių, kad miškininkai užuot saugoję miškus juos parduoda, kerta medieną ir t.t. Skelbimas, kuriame parašyta – Perku mišką atrodo grėsmingai. Juk miškai mūsų Lietuvos turtas, o čia kažkas juos perka ir parduoda. Kaip taip galima – daugelis taip pasipiktintų!

Svarbu ne tik išsaugoti ir gausinti Lietuvos miškus ir jų išteklius, bet racionaliai juos naudoti. Kasmet Lietuvos valstybiniuose ir privačiuose miškuose iškertama 5.7 -7.4 mln. kubinių metrų medienos. Specialistų ir mokslininkų nuomone, tokios kirtimų apimtys atitinka darnaus miškų ūkio vystymo principus, kai iškertamos medienos dalis neviršija jos prieaugio, ir to pakanka sėkmingam šalies miškų ūkio sektoriaus funkcionavimui bei patenkinami medienos perdirbimo pramonės, energetikos sektoriaus ir kitų medienos vartotojų poreikiai.

Miškų atkūrimas

Viena jų – miškų atkūrimas ir įveisimas selekcijai vertinga bei kokybiška miško medžiaga. Kokybiškų medžių sodinukų išauginimui reikalingos kokybiškos sėklos, kurios surenkamos sėklinėse plantacijose. Pavyzdžiui, net 79 proc. Švenčionėlių miškų urėdijos miškų ploto sudaro pušynai, urėdija turi 7,1 ha paprastosios pušies sėlinę, plantaciją, kurioje susirenka pakankamai pušies sėklų ne tik savo poreikiams, bet lieka ir pardavimui. Tačiau kitų medžių rūšių  sėklinių plantacijų urėdija neturi. Kitų medžių rūšių sėklų turi kitos urėdijos.

Nacionalinėje miškų ūkio plėtros programoje numatyta, kad 2020  metais 70 proc. Spygliuočių ir 30 proc. lapuočių miškų turėsime atkurti sodmenimis išaugintais iš sėklų, surinktų sėklinėse plantacijose. Todėl 2016 metais Švenčionėlių miškų urėdija yra numačiusi įsigyti sodmenis ir įvesti juodalksnio, o 2017 metais eglės sėklines plantacijas. Šiandien mums tai yra aktualiausios medžių rūšys, nes eglynai užima 8,4 proc. miškų ploto.

Ąžuolai vertingiausi miško medžiai

Paprastasis ąžuolas yra viena vertingiausių vietinių miško medžių rūšių. Remdamiesi istoriniais šaltiniais, specialistai teigia, kad XVI amžiuje mišrūs su ąžuolais plačialapiai miškai užėmė apie 10-15 proc. viso Lietuvos miškų ploto, o 2005 m. tik 1,9 proc. Tuo tarpu daugiau kaip 20 proc. Lietuvos miškų augaviečių yra tinkamos augti ąžuolynams. Ąžuolynų ploto ir natūralaus ąžuolyno atkūrimo mažėjimą šalyje lėmė kompleksas nepalankių veiksnių: ąžuolynų veisimas ypač sumažėjo dėl žvėrių, ligų ir etno kenkėjų pažeidimų, nebuvo vykdomos pakankamos ąžuolo savaiminio atželdinimo galimybės, nes ąžuolo biologinės savybės (derėjimo periodiškumas, didelis ąžuoliukų šviesos poveikis ir kt.) reikalauja atlikti specifines ūkines priemones, norint sulaukti savaiminio atžėlimo ir suformuoti medelyną. Taip pat nebuvo orientuojamasi į dirbtinį ažuolynų veisimą, nes šios medžių rūšies želdinių veisimas, priežiūra, apsauga yra nepalyginamai sudėtingesnė, brangesnė nei kitų medžių rūšių.

(Perskaityta per mėnesį: 165, iš jų šiandien: 1.)

About Renata