Finansai

Šalies eksportas prieš ir po pandemijos: kokią reikšmę turi ES investicijos?

Nors šalies įmonių eksporto apimtys traukėsi ne taip drastiškai, kaip planuota pandemijai prasidėjus, visgi pirmąjį šių metų pusmetį eksportas sumažėjo 8,4 proc., palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Kaip eksporto iššūkius sprendžia mažos ir vidutinės įmonės, gaminančios lietuvišką produkciją? Lietuvos verslo paramos agentūra (LVPA) primena, kad būtent į šias įmones yra nukreiptos įvairios eksportą skatinančios Europos Sąjungos investicinės priemonės. Kaip aktyviai tokiomis priemonėmis bendrovės naudojosi iki pandemijos ir ar pasitelktų jas vėl ateityje?

Situacija iš arti: kas eksporto krytį pajuto, o ko beveik nepalietė?

Žvelgiant į pirmojo šių metų pusmečio Lietuvos eksporto tendencijas matyti kritimas, tačiau jis fiksuojamas kaip vienas mažiausių Europos Sąjungoje. Ekonomikos ir inovacijų viceministras Marius Skuodis, remdamasis „Versli Lietuva“ atlikta eksporto apžvalga pažymi, kad 2020 m. pirmojo pusmečio prekių eksportas, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 8,4 proc. ir siekė 13,2 mlrd. Eur.

Labiausiai prie susitraukimo prisidėjo energetinių produktų eksporto mažėjimas (krito beveik 50 proc.), kuris generavo didžiąją dalį (6,3 procentinio punkto) viso Lietuvos prekių eksporto mažėjimo. Lietuviškos kilmės prekių eksportas traukėsi gerokai mažiau, atitinkamai 3,4 proc., o prie bendro eksporto mažėjimo prisidėjo 1,7 procentinio punkto. Tuo metu prekių reeksportas – 0,4 procentinio punkto (susitraukė 1 proc.).

„Pirmąjį šių metų pusmetį įvykusiems eksporto pokyčiams daugiausiai įtakos turėjo COVID-19 viruso protrūkis pasaulyje ir su juo susiję ekonomikos suvaržymai, taip pat žaliavinės naftos kainų kritimas pasaulio rinkose. Jei į tendencijas pažvelgsime giliau, matysime, kad trims šalies apskritims, eksportuojančioms lietuviškos kilmės prekes (be energetinių produktų), pavyko išvengti kritimo. Vilniaus (3,3 proc.), Tauragės (1,9 proc.) ir Telšių (0,1 proc.) apskritys išsiskiria prekių eksporto augimu“, – pažymi M. Skuodis.

Visose likusiose šalies apskrityse fiksuojamas eksporto sumažėjimas. Didžiausias jis Marijampolės apskr. -14,6 proc. (labiausiai traukėsi elektros mašinų ir įrenginių eksportas), taip pat Kauno apskr. -8,2 proc. (labiausiai traukėsi trąšų eksportas). Vertinant pagal pramonės sektorius, lietuviškos kilmės prekių (be energetinių produktų) metiniam eksporto mažėjimui praėjusį pusmetį didžiausią įtaką darė baldų ir medienos gaminių pramonė – šiuo laikotarpiu ji sumažėjo 8,5 proc., t. y. 110 mln. Eur.“

Taip pat reikšmingai prie eksporto susitraukimo prisidėjo ir chemijos pramonės sektorius, sumažėjęs 6,6 proc., o tai sudarė 70 mln. Eur, taip pat drabužių ir tekstilės bei inžinerinės pramonės sektoriai. Žemės ūkio ir maisto pramonės sektorių eksportas 2020 m. pirmąjį pusm. mažėjo nuosaikiau –  susitraukė apie 1,5 proc., o maisto pramonės vos 0,9 proc.

Finansinės ES priemonės eksportui – tarp populiariausių

LVPA fiksuoja, kad 2014–2020 metų ES finansavimo periodu pagal eksportą skatinančias priemones „Naujos galimybės LT“, „Expo-sertifikatas“, „Verslo klasteris LT“, „Inoconnect“ iš viso pasirašyta 814 sutarčių visoje Lietuvoje. Įgyvendintų projektų skaičius visoje šalyje sudaro 377, kuriais investuota 18,2 mln. Eur. Tuo metu sutarčių skaičius šalies apskrityse, išskyrus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos, siekia 138, o įgyvendintų projektų yra 69, jiems buvo skirtas 3,1 mln. Eur siekiantis ES finansavimas.

Anot LVPA direktoriaus Aurimo Želvio, Europos Sąjunga aktyviai skatina šalių eksporto augimą ir ypač dėmesį rodo mažoms ir vidutinėms įmonėms. Taip pat stengiamasi atkreipti mažesniuose šalies regionuose veikiančių, lyderiaujančių įmonių dėmesį, mat praktika rodo, kad ir jos, atradusios ES investicijomis remiamus eksporto skatinimo projektus, yra linkusios juos pakartotinai vykdyti ateityje.

„Neabejotinai lietuviškas mažų ir vidutinių įmonių produktas yra įdomus eksporto rinkose ir tai pagrindžia ne vienas projektas, kurį įgyvendinome kartu su šalies bendrovėmis bei orientavome būtent į eksporto skatinimą. Štai ką tik Finansų ministerija surengė „Europos burių“ apdovanojimus geriausiems ES projektams. Įdomiausio smulkaus verslo projekto apdovanojimą atsiėmė „NanoAvionics“, kurie pasitelkė priemonę „Naujos galimybės LT“, sudarančią bendrovėms geresnes sąlygas dalyvauti tarptautiniuose renginiuose, ten sutikti potencialių klientų ar partnerių. Tiesa, šiuo metu į eksporto augimą orientuotos priemonės yra sustojusios, keliauti nėra paprasta, o tiekimo grandinės trūkinėja, tačiau LVPA į situaciją reagavo iš karto ir atsižvelgdama į Finansų ministerijos patvirtintą Laikinąją tvarką sudarė sąlygas klientams pradėtas veiklas sustabdyti ir pratęsti ateityje“, – akcentuoja LVPA direktorius A. Želvys.

Tuo metu Ekonomikos ir inovacijų ministerija be jau išvardytų ES investicinių priemonių primena ir apie dar vieną – „Expo-konsultantas LT“, skirtą eksporto konsultacijų išlaidoms kompensuoti. Šia priemone taip pat gali pasinaudoti visoje šalyje veikiančios mažos ir vidutinės įmonės.

Prie 30 proc. augimo prisidėjo ir „Naujos galimybės LT“

Panevėžio mieste šalto metalo štampavimo gaminių gamyba užsiimanti bendrovė „Jutrix“ apie 20-25 proc. pagaminamos produkcijos eksportuoja į Danijos, Vokietijos, Švedijos, Lenkijos ir kitas rinkas. Bendrovė yra sėkmingai įgyvendinusi projektą pagal ES investicijų priemonę „Naujos galimybės LT“, skirtą padėti įmonėms dalyvauti tarptautiniuose renginiuose ir šiuo metu įgyvendina jau antrą projektą pagal tą pačią priemonę. Abiejų projektų metu iš viso „Jutrix“ atstovai jau sudalyvavo 9 tarptautinėse parodose. Pagal ES investicijomis remiamą projektą bendrovė gali kompensuoti 50 proc. taikomo fiksuoto įkainio, skirto dalyvavimui tarptautinėse parodose.

Anot bendrovės direktoriaus Valdo Genio, parodų lankymas ir produkcijos jose pristatymas, naujų ryšių paieška bei senų ryšių palaikymas yra esminis eksporto plėtros žingsnis.

„Deja, šiuo metu dalyvavimas parodose, kaip ir keliavimas, yra stipriai apriboti, patys planuojame ir vėl išvykti į parodas ne anksčiau kaip ateinantį pavasarį. Kol judėjimas sustabdytas, nevyksta kontaktų mainai, nėra galimybių vykdyti ir eksporto plėtros, tačiau naujų galimybių matome ir situacijai pasikeitus esame pasiruošę jas išnaudoti. Šiuo metu vienas iš mūsų strateginių tikslų – įžengti į Prancūzijos, Anglijos rinkas“ – komentuoja V. Genys.

Bendrovės vadovas džiaugiasi, kad įmonės veikla išskirstyta pagal pramonės segmentus. Produkcija tiekiama baldų, buitinės technikos, elektrotechnikos, maisto, geležinkelių, automobilių pramonei. Pastarajai šakai pandemijos metu stagnuojant, „Jutrix“ susitelkė į eksporto galimybes kitiems gamybos sektoriams. Skaičiuojama, kad pandemijos metu eksportuojamų prekių pardavimai mažėjo iki 30 proc. 

Tačiau pernai įmonė fiksavo apie 30 proc. siekiantį eksporto augimą, palyginus su 2015 m., kai pradėjo įgyvendinti projektą „Naujos galimybės LT“. Skaičiuojama, kad pernai į užsienį eksportuota produkcija prie bendrovės pardavimų prisidėjo apytiksliai 30 proc.

Norintiems eiti pirmyn padeda ir nuotolinės parodos

Kaip mažoms ir vidutinėms bendrovėms kompensuoti dalyvavimą tarptautinėse parodose ir toliau vykdyti naujų eksporto rinkų paiešką? „Jutrix“ vadovas V. Genys sako, kad įmonė tęsia potencialių užsakovų paiešką interneto pasaulyje, telefoniniais skambučiais. Naujų galimybių ieškoma bendradarbiaujant su senais klientais, partneriais ar Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA), prie kurios bendrovė yra prisijungusi, nariais.

Eksporto galimybių pandemijos metu nenustoja ieškoti ir Šiauliuose veikianti bendrovė UAB „Rūta“. Įmonės Inovacijų vadovė Rūta Gilaitienė teigia, kad iki šiol eksporto prekės sudarė nedidelę dalį, apie 13 proc., įmonės pardavimų. Tačiau planuose yra šio rodiklio augimo skatinimas.

„Šiuo metu eksportas sumažėjęs į kai kurias mažesnes mūsų rinkas, tokias kaip Azerbaidžanas, JAV, Ispanija ar Didžioji Britanija. Kitose rinkose pandemijos metu pardavimai nekito, o kai kur, pavyzdžiui Ukrainoje, netgi augo. Nuolatos ieškome naujų rinkų ir įvairių būdų plėsti prekių pardavimą užsienio pirkėjams. Daugiausiai kontaktų parsiveždavome iš parodų. Pandemijai sumaišius visas kortas, atradome tokias alternatyvas kaip nuotolinės konferencijos ar nuotolinės parodos“, – akcentuoja R. Gilaitienė.

Ši įmonė taip pat vykdo jau antrąjį projektą pagal ES investicijų priemonę „Naujos galimybės LT“. Pirmojo projekto metu sudalyvavo 6 tarptautinėse parodose. Dabartinio projekto metu yra suplanavę dalyvauti 5 tarptautinėse parodose, 2 iš jų jau aplankė, o kitas pavyko nukelti į vėlesnius laikotarpius. Anot R. Gilaitienės, suderinti skubius projekto pakeitimus su LVPA pavyko sklandžiai ir operatyviai.

Galimybė integruotis į pasaulines tiekimo grandines

Pastaraisiais metais Lietuvos mažos ir vidutinės įmonės ypač daug dėmesio skiria naujų užsienio rinkų paieškai ir esamų plėtrai, o COVID-19 pandemijai sutrikdžius eksporto procesus, Lietuvos įmonėms atsiranda naujų galimybių integruotis į pasaulines tiekimo grandines. Pastebima, kad bendrovės domisi atsivėrusiomis galimybėmis bei peržiūri savo strategijas, taip pat ieško ir naudojasi nefinansinėmis eksportą skatinančiomis priemonėmis.

Ir toliau išliekant neužtikrintumui dėl koronaviruso pandemijos bei vertinant įmonių poreikius, neabejotinai didelis dėmesys šalies eksportui bus skiriamas 2021 m. tiek nacionaliniu mastu, tiek toliau vykdant ES investicijų programas. Įgyvendinant Ateities ekonomikos DNR planą ypač reikšmingos sritys bus e-komercija, eksporto kreditų garantijos ir dalyvavimas tarptautiniuose viešuosiuose pirkimuose.

Pranešimą paskelbė: Monika Visockytė, VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra
Šalies eksportas prieš ir po pandemijos: kokią reikšmę turi ES investicijos?

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)