Sklandžiam ir saugiam keleivių bei krovinių judumui užtikrinti būtina efektyvi viešoji geležinkelių infrastruktūra. Tai yra valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas, naudojamas keleiviams ir kroviniams geležinkeliais vežti. Už tinkamą šios infrastruktūros valdymą, funkcionavimą, geležinkelių transporto eismo ir rinkos reguliavimą atitinkamai yra atsakingi Susisiekimo ministerija, AB „Lietuvos geležinkeliai“, Lietuvos transporto saugos administracija ir Ryšių reguliavimo tarnyba.
Aukščiausiosios audito institucijos atliktas auditas „Viešosios geležinkelių infrastruktūros valdymas“ parodė, kad susikaupė uždelstų viešosios geležinkelių infrastruktūros kapitalinio remonto darbų. Jų poreikis per 10 metų padidėjo 55 proc. ir 2017 m. pabaigoje sudarė 702 km, arba 30 proc. visų geležinkelio kelių. Bendrovės teigimu, kelių būklės palaikymas buvo vykdomas atliekant einamąją priežiūrą, taip užtikrinant pakankamą pralaidumą ir saugų eismą.
„Siekiant užtikrinti saugų ir nenutrūkstamą traukinių eismą, keleivinių traukinių greičiai sumažinti 75-iuose proc., o krovininių traukinių – 18-oje proc. geležinkelio kelių, – teigia Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius. – Be to, tokia geležinkelių ruožų būklė sukelia ir kitų neigiamų pasekmių: blogėja vežimo paslaugų kokybė, patiriama didesnių geležinkelių kelio priežiūros išlaidų“. AB „Lietuvos geležinkeliai“, išanalizavę geležinkelio kelių, kurių kapitalinį remontą reikia atlikti, priežiūros išlaidas, nustatė, kad 1 km tokio kelio priežiūra per metus papildomai kainuoja apie 30,8 tūkst. Eur.
Audito metu nustatyta, kad viešosios geležinkelių infrastruktūros pajėgumų naudojimas turi trūkumų. „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių ir Krovinių vežimo direkcijos turi palankesnes sąlygas naudotis viešąja geležinkelių infrastruktūra, nes šios direkcijos privalomų avansinių įmokų už teisę pasinaudoti šia infrastruktūra, skirtingai nei kiti vežėjai, nemoka. Be to, vežėjai dėl vežimo geležinkeliais organizavimo ir vykdymo specifikos per mėnesį neįvykdo vidutiniškai 39 proc. suplanuotų važiavimų. Tokiu būdu viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas negauna visų galimų gauti pajamų.
Auditorių vertinimu, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo turtas turėtų generuoti daugiau pajamų. Pavyzdžiui Geležinkelių infrastruktūros direkcija, kuri turi užtikrinti efektyvų šio turto panaudojimą, 22 proc. valdomų patalpų ploto kitiems bendrovės padaliniams suteikia ne rinkos kainomis, o tik faktinių to turto eksploatavimo sąnaudų kaina.
Atkreipiamas dėmesys, kad Susisiekimo ministerija, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros patikėtoja, nesukūrė nuoseklios, nuolat veikiančios viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojo veiklos priežiūros sistemos, kuri leistų nustatyti valstybės biudžeto lėšų, skirtų šiai infrastruktūrai valdyti, poreikio pagrįstumą.
Audito metu Valstybės kontrolė vertino 2007–2017 m. laikotarpio faktinius ir 2018–2027 m. perspektyvinius duomenis. Svarbu paminėti ir audito metu vykusius pokyčius. Šio rudens sesijoje Seimas pradėjo svarstyti Geležinkelių transporto kodekso pakeitimo projektą, pagal kurį „Lietuvos geležinkeliai“ reorganizuojami, atskiriant krovinių vežimo, keleivių vežimo ir viešosios geležinkelių infrastruktūros veiklas ir sukuriant atskiras įmones. Tikimės, kad šie veiksmai turės teigiamos įtakos šios infrastruktūros valdytojo nepriklausomumui užtikrinti. Atlikusi auditą, Valstybės kontrolė pateikė rekomendacijas Susisiekimo ministerijai. Su jų įgyvendinimo priemonėmis ir terminais galite susipažinti ataskaitos dalyje „Rekomendacijų įgyvendinimo planas“.
Komentarams:
Ekonomikos audito departamento direktorius Julius Lukošius, tel. (8 5) 266 6760; mob. tel. nr.: 8 673 78183; el. p. julius.lukošius@vkontrole.lt
Pranešimą paskelbė: Giedrė Sankauskaitė, Valstybės kontrolė
