Valstybės valdoma įmonė Lietuvos paštas paskyrė naują Finansų ir administravimo padalinio vadovę – ja tapo Greta Juodžiukynienė. Ji anksčiau daugiau kaip 2 metus vadovavo bendrovės Ekonomikos ir finansų departamentui, o nuo šių metų liepos mėn. buvo paskirta laikinąja finansų vadove. Daugiau kaip 10 metų patirtį sukaupusi G. Juodžiukynienė yra atsakinga už Lietuvos pašto finansinę veiklą bei jos atskaitomybę, biudžeto kontrolę, bendrovės investicijų planavimą ir jų išorinio finansavimo poreikio vertinimą. „Į Lietuvos paštą dirbti atėjau siekdama naujų profesinių galimybių, taip pat vienas iš motyvuojančių faktorių buvo ir pati įmonė – jos veiklos mastas, ilgametės tradicijos, bet tuo pačiu ir vykstantys dideli strateginiai pokyčiai, ambicinga ilgalaikė šiuolaikinio pašto vizija, rinkos dinamika. Su…
„Rimi“ taps generaliniu Vilniaus maratono vardo rėmėju
Po devynerių metų nepertraukiamo rėmimo „Danske Bank“ perduoda pagrindinio maratono vardo rėmėjo statusą taip pat devynerius metus iš eilės aktyviai Vilniaus maratoną rėmusiai mažmeninio tinklo valdytojai „Rimi Lietuva“. Įmonės generalinio direktoriaus Giedriaus Bandzevičiaus teigimu, tai nuoseklus žingsnis stiprinant vieną iš „Rimi“ korporatyvinės atsakomybės sričių – dėmesį ir rūpestį pirkėjų bei darbuotojų sveikata bei gera savijauta. Savo ruožtu, „Danske Bank“ maratono vardo rėmimą keis parama kitai iniciatyvai ar organizacijai, dėl kurios bendrovė spręs kartu su darbuotojais. „Per devynerius partnerystės su Vilniaus maratonu metus renginys išaugo iki didžiausio ir laukiamiausio sporto renginio Lietuvoje. Manome, jog tai – pats svarbiausias kartu pasiektas laimėjimas. Per tuos metus „Danske Bank“ taip pat labai stipriai augo…
„Citus“ analitikai: antrasis karantinas būsto rinką paveikė gerokai mažiau
Paskelbus antrąjį koronaviruso iššauktą karantiną rinka penktadaliu smuktelėjo, tačiau efektas toli gražu nebuvo toks stiprus kaip pavasarį, o pirminės rinkos rezultatas išliko aukštas. „Citus“ analitikai skaičiuoja, kad, preliminariais duomenimis, Vilniuje lapkričio mėnesį rezervuoti 504 nauji būstai (butai ir kotedžai). Tai yra daugiau nei priešpaskutinį metų mėnesį pernai ar užpernai: 2019.11 rezervuoti 496, 2018.11 – 393 nauji būstai. Svarbiausia, kad tai buvo daugiau nei per pirmąjį karantino mėnesį: šių metų balandį naujų būstų pardavimai nesiekė šimto. „Kiekvienais metais lapkričio–gruodžio mėnesiais stebime ciklišką rinkos susitraukimą. Todėl, įvertinus dar ir paskelbtą antrąjį karantiną, situacija yra visiškai normali. Labai džiugu, kad šis karantinas kol kas turėjo daug mažesnę įtaką nei pirmasis, tačiau matome kai…
Kaune kuriami sudėtingi ortopediniai sprendimai sėkmingai konkuruoja reikliausiose Vakarų rinkose
Individualizuotus ortopedinius sprendimus kuriančios Kauno kompanijos „Ortho Baltic“ vadovas Gediminas Kostkevičius sako, kad sukurti ir sėkmingai plėsti veiklą Lietuvoje, be visko kito, padėjo ir palanki mokestinė aplinka mokslinius tyrimus bei eksperimentinę plėtrą vykdančios įmonėms. Sulaukę siūlymų persikelti į Airiją, Daniją ir detaliai išanalizavę sąlygas, kauniečiai įsitikino, kad mokesčių lengvatomis ir ES struktūrinių fondų parama nacionaliniame lygmenyje šios šalys nusileidžia Lietuvai. „Sakau tai atsakingai – dejuoti mėgstantiems lietuviams,“ – pabrėžia G. Kostkevičius, kurio vadovaujama kompanija jau 19 metų kuria ir pagal užsakymus gamina sudėtingiausias ortopedinės technikos priemones, savo kokybe bei diegiamomis inovacijomis sėkmingai konkuruojančias pačiose reikliausiose Vakarų rinkose. Trumpa istorija 2011 metais įmonę įkūrė du steigėjai: kompanija „Otto Bock Scandinavia“ ir…
Karantino nelaimės namuose: dažniausiai dūžta kaitlentės ir kompiuterinė technika
Gyvendami karantino sąlygomis, Lietuvos žmonės didžiąją laiko dalį leidžia namuose. Draudikai pastebi, kad namų aplinkoje nutikę draudžiamieji įvykiai karantino laikotarpiu gerokai pasikeitė: didžioji dalis jų įvyksta virtuvėje, o namuose karantino laikotarpiu dažniausiai nukenčia kaitlentės ir iš darbo į namus atsinešta kompiuterinė technika. „Draudžiamųjų įvykiu statistika patvirtina, kad didžioji dalis žmonių laikosi karantino ir daugiau laiko leidžia namuose. Matome, kad būdami namie žmonės dažniau darbuojasi ne kieme, kaip pavasario karantino laikotarpiu, o virtuvėje, kur ne tik daug gamina, bet ir remontuoja bei tvarkosi. Deja, ši veikla ne visada baigiasi sėkmingai“, – sako draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų vadovė Baltijos šalims Viktorija Katilienė. Statistika rodo, kad padaugėjo nelaimių, susijusių su maisto gamyba ir…
„Maxima“ pradeda bendradarbiavimą su Lietuvos Kurčiųjų draugija
Lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pradėjo bendradarbiavimą su Lietuvos Kurčiųjų draugija. Draugijos nariai gaus papildomas naudas prekybos tinkle, taip pat „Maxima“ dovanų kortelėmis parems draugijos savanorius. Nuo gruodžio 1 d. draugijos nariams, užregistravusiems savo kortelę AČIŪ paskyroje, bus taikomas 2 proc. kaupimas nuo pirkinių sumos. Įprastas kaupimas pirkėjams siekia 1 proc. Taip pat įmonė, atsidėkodama už gerus darbus draugijoje dirbantiems savanoriams, kiekvienam iš jų padovanos 50 eurų vertės „Maxima“ dovanų korteles. „Nuoširdžiai stengiamės būti vertingais visuomenės nariais. Tikiu, kad šis bendradarbiavimas pradžiugins Lietuvos Kurčiųjų draugijos narius“, – sako „Maximos“ generalinė direktorė Jolanta Bivainytė. „Lietuvoje vis dar yra nedaug draugiškų kurtiesiems įmonių. Tad labai vertiname „Maximos“ iniciatyvą bendradarbiauti ir palaikyti klausos…
Valstybės kontrolė: COVID-19 situacijos valdymui būtina aktuali informacija, kompleksinės priemonės ir laiku priimti sprendimai
Vyriausybės atsakomųjų veiksmų mastas ir jų vykdymas laiku turi lemiamą įtaką tam, kaip bus sumažintos neigiamos COVID-19 pasekmės visuomenės sveikatai, gyventojų pajamoms, įmonių likvidumui ir kt., kiek reikšmingai keisis valstybės pajamų ir išlaidų dydžiai. Valstybės kontrolė – aukščiausioji audito institucija (AAI) – parengė apžvalgą „COVID-19 krizės ir ekstremaliosios situacijos valdymas“, kurioje apibendrino informaciją apie Vyriausybės veiksmus ir priemones, kurių ji ėmėsi 2020 m. vasario–spalio mėn. ekstremaliosios situacijos dėl COVID-19 valdymui ir neigiamų pandemijos pasekmių mažinimui. Vyriausybės veiksmų kovai su koronaviruso pandemija ir jos neigiamomis pasekmėmis analogiškas apžvalgas rengia ir kitų šalių AAI. „Pandemijos valdymo ir jos neigiamų padarinių šalinimo apibendrintos patirtys privalo pasitarnauti atsakingoms institucijoms priimant sprendimus, kurie taikliausiai atlieptų…
Karantinas naujų butų rezervacijų Vilniuje nestabdo
Šių metų lapkritį sostinėje buvo rezervuoti 585 butai – tai 31 proc. daugiau nei pernykštį lapkritį, rodo nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Omberg“ duomenys. Tačiau bendras kol kas per šiuos metus rezervuotų naujų butų kiekis Vilniuje dar nepasivijo pernykščių metų rezultatų. Iš viso šiemet sausio–lapkričio mėn. buvo rezervuoti 4204 naujos statybos butai. Tai 15 proc. mažiau nei tuo pačiu metu 2019 m., kai buvo rezervuota 4950 butų. „Nepaisant lapkričio mėnesį į Lietuvą sugrąžinto karantino, naujų butų pardavimai rinkoje išlaiko vasaros antroje pusėje įgavusį pagreitį ir bando atsigriebti už pavasarį prarastą laiką. Skirtingai nei pirmos COVID-19 pandemijos bangos metu dabar NT plėtotojai jau yra prisitaikę prie pasikeitusių sąlygų, butai yra aprodomi…
Ką daryti, kai „darbe visi pasiruošę perkąsti vienas kitam gerklę“?
Konkurencija darbe yra geras ir būtinas dalykas, tačiau kartais įmonėse, kur dirba nuo keleto šimtų iki tūkstančių darbuotojų, ji perauga į verslui žalingą priešpriešą. Prie situacijos, kuomet darbuotojai yra pasiruošę perkąsti vienas kitam gerkles, gali atvesti įmonių struktūra ir ribotas tam tikrų pozicijų skaičius. Tokiais atvejais keletas darbuotojų ar net visas jų pulkas pretenduoja ir konkuruoja dėl to paties aukštesnio karjeros laiptelio. Galiausiai sėkmė nusišypso tik vienam, o likę kolegos, su kuriais tenka dirbti toliau, lieka nusivylę, ima save lyginti su paaukštinimą pelniusiu konkurentu. Kartais karjera tampa pagrindiniu emociniu ramsčiu Tokia įtampa ir nesveika konkurencija gali sugriauti ne tik santykius tarp kolegų, bet ir pakenkti visai darbo ir bendradarbiavimo atmosferai…
COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimo lėšos keliams: atviri sutarčių duomenys iki lapkričio 6 d.
VPT toliau tęsia su COVID-19 susijusių pirkimų sutarčių stebėseną. Be anksčiau apibendrintų apsaugos priemonių, skirtų kovai su COVID-19, transportavimo paslaugų sutarčių, susijusių su COVID-19, prekių ir paslaugų sutarčių (greitųjų testų, reagentų, apgyvendinimo, maitinimo, viešinimo, ekspertų, draudimo nuo COVID-19), šį kartą įtrauktos sutartys, susijusios su COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimui skirtomis lėšomis keliams atviru formatu. Pagal Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo priemonių planą valstybinės ir vietinės reikšmės keliams ir septyniais Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymais skirta 150 mln. eurų, iš kurių 1,5 mln. skirta LAKD už lėšų administravimą ir jų panaudojimo kontrolę. Apie 148,5 mln. skirta 60-čiai savivaldybių ir LAKD valstybinės bei vietinės reikšmės kelių rangos, rekonstrukcijos ir…