Nacionalinė plėtros agentūra „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) jau daugiau kaip 20 metų verslui teikia garantijas, prisiimdama dalį rizikos ir taip palengvindama finansavimo gavimą, kuomet verslui trūksta užstato ar finansų įstaigoms jis nepatrauklus. Siekdami atverti daugiau galimybių verslui, INVEGA ir „Citadele“ bankas pasirašė pirmąją sutartį dėl skatinamosios finansinės priemonės „Portfelinės garantijos 3“. Pasinaudojus šia priemone, smulkusis ir vidutinis verslas galės gauti iki 1,875 mln. Eur vertės finansavimą kredito linijos, paskolų ir finansinės nuomos (lizingo) sandorio formomis su portfeline garantija, kuria bus garantuojama 80 proc. finansuojamos sumos. „Teikdama portfelines garantijas valstybė prisiima dalį rizikos, o tai bankus skatina aktyviau skolinti bei užtikrinti finansavimą palankesnėmis sąlygomis. Todėl tikimės, kad pasirašyta pirmoji sutartis…
„Swedbank“ kartu su „OP Bank“ refinansavo ankstesnę Vilniaus „Akropolį“ valdančios įmonės „Ozo turtas“ paskolą
Vienas šalies bankininkystės lyderių bankas „Swedbank“ kartu su Suomijos kapitalo „OP Corporate Bank“ prekybos centrą „Akropolis“ Vilniuje valdančiai įmonei „Ozo turtas“ suteikė 159,5 mln. eurų sindikuotą paskolą. „Antrąjį šių metų pusmetį verslas susiduria su dar daugiau iššūkių nei metų pradžioje – prie karo Ukrainoje lemto neapibrėžtumo ir aukštos infliacijos prisidėjo kelis kartus išaugę energetikos kaštai, taip pat ženklus palūkanų normų kilimas. Vertiname „Swedbank“ ir „OP Bank“ pasitikėjimą mūsų verslu. Efektyvus finansų valdymas ir planavimas yra itin svarbus sėkmingam verslui ir jo stabilumui. Didžiąją dalį naujos paskolos panaudosime ankstesnės paskolos refinansavimui, grupės likvidumui sustiprinti ir tolimesnei grupės plėtrai“, – sako Manfredas Dargužis, „Akropolis Group“ direktorius ir valdybos pirmininkas. „Akropolis“ yra vienas…
Nauja teismų praktika: vienašališkas preliminariųjų nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimas
Vykstant pokyčiams nekilnojamojo turto rinkoje ir kylant nekilnojamojo turto kainoms, daugėja atvejų, kuomet nekilnojamojo turto pardavėjai ar vystytojai nusprendžia vienašališkai nutraukti preliminariąsias pirkimo-pardavimo sutartis ir turtą parduoti tretiesiems asmenims nauja, t. y., ženkliai didesne kaina. Tačiau toks finansinės naudos siekis gali kainuoti netgi brangiau nei už mažesnę kainą parduotas nekilnojamasis turtas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. rugsėjo 12 d. priėmė nutartį, kuria suformavo naują teismų praktiką dėl vienašališko preliminariosios nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimo. Svarbu atkreipti dėmesį, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pateikti išaiškinimai yra palankūs perkančiajai šaliai, todėl nekilnojamąjį turtą parduodantiems subjektams reikėtų į preliminarių sutarčių nutraukimą žiūrėti itin atsakingai bei atsargiai. Pirkėjui pareiškus reikalavimą pardavėjui dėl nuostolių atlyginimo, pastarajam pažeidus preliminariąją…
Wizz Air orlaivių parką papildys 75 nauji „Airbus A321neo“ lėktuvai
Vilnius, rugsėjo 19 d. Sparčiausiai augančios ir tvariausios Europos žemų sąnaudų oro linijų bendrovės Wizz Air orlaivių parką papildys 75 nauji Airbus A321neo lėktuvai. Įsigydama dar 75 Airbus A321neo orlaivius, kurių didžioji dalis turėtų būti pristatyti 2028–2029 m.* bendrovė įgyvendina planą iki 2030 m. daugiau kaip triskart (iki 500 lėktuvų) išplėsti savo orlaivių parką. Naujajame Airbus A321neo orlaivyje įdiegtos moderniausios, aplinkai itin draugiškos aviacijos technologijos: lėktuvas skleidžia 50 proc. mažiau triukšmo, sunaudoja 20 proc. mažiau degalų ir į aplinką išmeta 50 proc. mažiau azoto oksidų. Šiuo metu oro linijų bendrovės orlaivių parką sudaro 165 modernūs ir technologiškai efektyvūs Airbus lėktuvai. Wizz Air jau dabar valdo vieną iš jauniausių pasaulyje trumpųjų…
Europos reikalų komitetas: šių dienų geopolitiniame kontekste „Rail Baltica“ projektas – jau nebe prioritetas, o tiesiog būtinybė
2022 m. rugsėjo 19 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Rugsėjo 16 d. Seimo Europos reikalų komitetas (Komitetas) susitiko su Europos Komisijos (EK) Šiaurės–Baltijos transporto koridoriaus koordinatore Katerina Trotman (Catherine Trautmann) ir išklausė Susisiekimo ministerijos informaciją apie projekto „Geležinkelių jungties „Rail Baltica“ plėtra“ (projektas) įgyvendinimą: atnaujintus projekto finansavimo poreikius, būsimos infrastruktūros valdymą, projekto įgyvendinimo Lietuvos teritorijoje progresą ir svarbiausius tikslus 2022 metams. Komiteto nariai domėjosi, kaip suderinti skirtingų valstybių, dalyvaujančių projekte, prioritetus, kaip spręsti projekto eigoje kylančius iššūkius ir spėti korektiškai įgyvendinti konkretiems terminams iškeltus tikslus. Taip pat išsakytas pastebėjimas, kad svarbu projekto kontekste nepamiršti išlaikyti glaudų dialogą ir konsultacijas su visuomene. K. Trotman pabrėžė, kad „Rail Baltica“ projektas ne tik…
P. Karlonas. Investicinio NT sandoriai – koks likimas jų laukia po Aukščiausiojo Teismo sprendimo?
Komentaro autorius – advokatas, advokatų kontoros „NOOR“ partneris Povilas Karlonas Investicinio NT sandoriai – koks likimas jų laukia po Aukščiausiojo Teismo sprendimo? Nekilnojamojo turto (NT) tema neabejotinai yra viena iš labiausiai jaudinančių ir daugiausiai nuomonių bei komentarų viešoje erdvėje pritraukiančių temų. Ir nesvarbu – ar kalbėsime apie būsto įsigijimą ir nuomą, ar apie biurų ir kito komercinio NT rinką. Daugelis turi ką pasakyti, o priežastis paprasta – čia neabejotinai sukasi daug pinigų, sandorių ir interesų. Turto vertė – pagal nuomos srautą Pirmasis ryškus komercinio NT statybų bumas, kai Lietuvoje kūrėsi didieji biurų pastatai, prekybos centrai ir logistikos sandėliai, prasidėjo po 2004 m. ir Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą. Lietuva pradėjo…
Seimas svarstys siūlymą PVM tarifą šildymui laikinai kompensuoti valstybės biudžeto lėšomis
2022 m. rugsėjo 15 d. pranešimas žiniasklaidai (daugiau naujienų) Seimas pradėjo svarstyti finansų ministrės Gintarės Skaistės pristatytas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisas (projektas Nr. XIVP-2005), kuriomis siūloma laikinai, du artimiausius šildymo sezonus, kompensuoti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą gyventojams centralizuotai teikiamai šilumai, padengiant tiekėjams skirtumą iš valstybės biudžeto. Atsižvelgiant į besitęsiantį energetinių žaliavų kainų augimą pasaulio rinkose tokiu būdu siekiama iš dalies sumažinti Lietuvos gyventojams teksiančią finansinę naštą dėl būsimų sąskaitų už šildymą ir karštą vandenį 2022–2023 metų ir 2023–2024 metų šildymo sezonais. „Pagal dabartines tendencijas, kuro kainos, kurios yra naudojamos centralizuotai teikiamam šildymui, išlieka aukštos ir kai kurios iš jų paaugo nuo praėjusio šildymo sezono − tiek dujų, tiek biokuro“, − posėdyje…
Paaiškino, iš ko susideda galutinė elektros kaina ir kaip skaityti sąskaitų už elektros energiją eilutes
Pirmąsias sąskaitas už elektros energiją iš nepriklausomų tiekėjų gaunantys vartotojai suka galvas, kaip suprasti jose įrašytas galutines mokėjimo sumas ir ką reiškia papildomi mokesčiai už elektros persiuntimo bei kitas paslaugas. Energetikos specialistai pastebi, kad žmonės dažnai nežino, iš ko susideda elektros kaina ir kad pati elektros energija yra tik viena tos kainos dalių. „Sąskaita už elektros energiją apima visas susijusias dalis – tiek nepriklausomam tiekėjui mokamą kainą už elektros sunaudojimą, tiek valstybės reguliuojamus mokesčius už elektros energijos persiuntimą ar skirstymą. Pasakius paprastai, vartotojai turi sumokėti ne tik už elektrą, bet ir už tai, kad ji „atiteka“ į namus, ir šie mokesčiai taip pat yra išskirti sąskaitoje. Nepriklausomam tiekėjui mokama kainos…
„NAUJOS, 7,5 MLRD. EURŲ INVESTICIJOS“: Utenoje pristatyti Pažangios Lietuvos tikslai
Trečiadienį Utenoje prasidėjo pirmasis iš penkių Finansų ministerijos organizuojamų renginių apie 2021-2027 metų Europos Sąjungos (ES) investicijas Lietuvoje. Jo metu apie pažangią ateities visuomenę regionuose ir kodėl būtina ugdyti jaunų žmonių verslumą kartu su finansų ministre Gintare Skaiste diskutavo ekspertai ir verslo atstovai. Pažangūs verslai regionuose – įmanoma „Į Lietuvą atkeliauja didelės – 7,5 mlrd. eurų – ES investicijos 2021-2027 metams. Iš šių lėšų net 1,4 mlrd. bus skiriama pažangesnei Lietuvai kurti – konkurencingumo ir aukštos pridėtinės vertės ekonomikos skatinimui, verslo ir mokslo bendradarbiavimo stiprinimui, inovacijų ir tyrimų įgyvendinimui bei naujų rinkų paieškai. Tai neabejotinai didins mūsų valstybės ekonominį potencialią ir atvers galimybes šalies regionams tapti naujais investicijų centrais, kuriuose…
Šiaulių arenos koncesijos konkurse dalyvaujanti „Sarlita“: priešiškumą iš Šiaulių savivaldybės administracijos jaučiame ir po mums palankių teismo sprendimų
Šių metų pradžioje Šiaulių miesto savivaldybės paskelbtame Šiaulių arenos koncesininko konkurse galimai proteguojamas vienas iš dalyvių. Konkurso komisijai, vadovaujamai Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus Antano Bartulio, kovo mėnesį iš konkurso neteisėtai pašalinus vieną iš dalyvių – įmonę UAB „Sarlita“ – pastaroji po komisijos sprendimo kreipėsi į teismą, kuris bylos nagrinėjimo metu įpareigojo Viešųjų pirkimų tarnybą (toliau – VPT) pateikti išvadą pagal „Sarlita“ ieškinį. Nors institucijos patvirtino, kad bendrovė atitiko visas konkurso sąlygas, o komisija pati nesilaikė nustatytų konkurso sąlygų, „Sarlita“ atstovų teigimu, savivaldybės administracija priešišką nusistatymą demonstruoja ir toliau, nepaisant pralaimėtų teisminių procesų bei patirtų didelių finansinių nuostolių. Nors už trijų mėnesių baigiasi Šiaulių miesto savivaldybės sudaryta koncesijos sutartis dėl…
