• Finansai

    „Ignitis grupės“ investuoto pirmojo inovacijų fondo grąža viršijo investicijas – lėšos bus skirtos antrajam fondui

    2017 m. įkurtas „Smart Energy Fund powered by Ignitis group“, šiemet atneša finansinę grąžą „Ignitis grupei“. Šiais metais iš fondo jau gauta 15,6 mln. eurų grąža, kuri bus skirta investicijoms į inovatyvius startuolius, siūlančius kovos su klimato kaita sprendimus.  Į „Smart Energy Fund powered by Ignitis group“, valdomą „Contrarian Ventures“, „Ignitis grupė“ iki šios dienos yra investavusi apie 11 mln. eurų. Fondas investicijas skyrė 21-ai įmonei aštuoniose pasaulio šalyse – beveik trečdalis įmonių ir fondo alokuoto kapitalo yra iš Lietuvos. Pastarosios kuria naujas technologijas energetikoje ir elektrifikuotame mobilume, kurios galėtų būti taikomos „Ignitis grupės“ veikloje. Į šiuos startuolius fondo valdytojas investicijas nukreipė drauge su daugiau nei 100 kitų ko-investicinių partnerių,…

  • Finansai

    Kokia laisvalaikio veikla teikia džiaugsmo? Darbdaviai skatina ieškoti balanso tarp darbo ir poilsio

    Apie darbo ir laisvalaikio balansą pastaruoju metu kalbama vis dažniau. Ir vis daugiau įmonių skatina darbuotojus ne kuo daugiau dirbti, bet gyventi subalansuotą gyvenimą. Tai padeda išvengti perdegimo ir didina pasitenkinimą darbu bei gyvenimu. Ir to mokytis gali kiekvienas – štai keletas ekspertų patarimų, kaip atrasti aukso vidurį išlaikant darbo efektyvumą ir skiriant pakankamai laiko kokybiškam poilsiui, pomėgiams bei asmeniniams prioritetams. Raktas į gerovę – kruopštus planavimas „Svarbu pažinti save, kad pajutęs pirmuosius perdegimo ir diskomforto simptomus, sustotum ir grįžtum prie tokio darbo ir poilsio režimo, kuris užtikrintų geresnį balansą“, – pataria Ivo Almanis, informacinių technologijų bendrovės „Accenture“ komunikacijos, medijų ir technologijų industrijų vadovas Baltijos šalyse bei tarptautinės mokymų kompanijos…

  • Finansai

    „Ignitis renewables“: žaliosios energetikos ateitį kurs jaunoji karta

    Tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ tikslas – užtikrinti žaliosios generacijos proveržį regione. Šis proveržis kritiškai svarbus įgyvendinant misiją mažinti klimato kaitą, tausoti aplinką ir užtikrinti regiono energetinį saugumą. Strateginė įmonės kryptis aprėpia energijos gamybą iš vėjo ir saulės – „Ignitis renewables“ numato nuoseklią pajėgumų plėtrą, tačiau tam reikės jaunosios kartos specialistų. „Vystydami žaliuosius energijos gamybos šaltinius, didiname energetinę nepriklausomybę, skatiname atsinaujinančių išteklių naudojimą, tačiau visos šios veiklos reikalauja kompetencijų, kurių šiandien trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Todėl raginame jaunimą rinktis energetiką ir kartu prisidėti sprendžiant klimato kaitos sukeltas problemas bei siekti darnios plėtros tikslų“, – teigia Božena Petikonis-Šabanienė, „Ignitis renewables“ personalo vadovė. „Ignitis renewables“ įgyvendina strateginį…

  • Finansai

    Į kibernetinį saugumą investuoja tik keli procentai Lietuvos įmonių: nuo kitų metų tai bus privaloma

    Nors jau kitąmet už nesirūpinimą kibernetiniu saugumu įmonių lauks baudos, tam ruošiasi tik pavieniai verslai. „Telia“ teigimu, žinios apie 2024 m. įsigaliosiančius sugriežtintus saugumo reikalavimus privačiai IT infrastruktūrai rinkoje bangų nesukėlė, nes verslas arba laukia paskutinės minutės, arba tikisi kaip nors „praslysti“. Tačiau ekspertai ragina šių klaidų nedaryti, kadangi organizacijų pasiruošimas atremti kibernetines grėsmes nėra nei greitas, nei paprastas procesas. Šių metų pradžioje ES priėmė sugriežtintą Tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvą (TIS2), kuria siekiama užtikrinti valstybei svarbiuose sektoriuose veikiančių įmonių veiklos tęstinumą. Atnaujintas teisinis reguliavimas smarkiai išplečia sąrašą sektorių, kuriuose dirbančioms įmonėms taikomi griežtesni kibernetinio saugumo reikalavimai, o už jų nesilaikymą numatė ne tik milijonines baudas, bet ir asmeninę…

  • Finansai

    ĮSIPAREIGOJIMUS PRISIĖMUSI BENDROVĖ „KAUNO LIFTAI“ GALĖS VYKDYTI KONCENTRACIJĄ

    Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją bendrovei „Kauno liftai“ įsigijus 100 proc. įmonių „Baltijos liftai“ ir „Šiaulių liftas“ akcijų. Leidimas duotas „Kauno liftams“ įsipareigojus parduoti dalį verslo ir tokiu būdu atkurti veiksmingą konkurenciją kėlimo įrenginių techninės priežiūros ir remonto rinkoje Lietuvoje. Konkurencijos taryba 2022 m. liepą nusprendė savo iniciatyva taikyti koncentracijos priežiūros procedūrą ir įpareigojo „Kauno liftus“ pateikti pranešimą apie 2021 m. gegužę įvykdytą sandorį, kai buvo įsigyta 100 proc. įmonių „Baltijos liftai“ ir „Šiaulių liftas“ akcijų. Kadangi minėtų bendrovių suminės bendrosios pajamos 2020 m. neviršijo 20 mln. Eur ribos, numatytos Konkurencijos įstatyme, „Kauno liftai“ neprivalėjo pranešti apie numatomą vykdyti koncentraciją ir gauti Konkurencijos tarybos leidimą.   Atlikusi 2022 m. spalio 26 d. gauto pranešimo…

  • Finansai

    CVbankas.lt darbo rinkos apžvalga | 2023 II ketv.: Šiaulių miesto vid. darbdavių siūlomi atlyginimai pasivijo Kauno lygį.

    Liepos 27 d. lankomiausias darbo skelbimų portalas CVbankas.lt pristatė naujausią Lietuvos darbo rinkos apžvalgą. 2023 metų antrasis ketvirtis darbo rinkoje buvo aktyvus laikotarpis, pilnas tendencijų, rodančių rinkos atsigavimą ir kai kuriose srityse net rekordinį augimą. Portale CVbankas.lt fiksavome dar niekada nematytą darbdavių aktyvumą, o darbo skelbimų skaičius beveik grįžo į ankstesnių metų lygį. Kandidatų bei darbdavių aktyvumo duomenys rodo, jog darbuotojų pritraukimas išlieka darbdaviams dideliu iššūkiu.  Analizuojant darbo skelbimų skaičių pagal kategorijas, pastebima įvairių tendencijų. Palyginti su praėjusiais metais, sumažėjo informacinių technologijų sektoriaus darbuotojų paklausa. Tačiau taip pat matome kategorijas, kuriose darbo skelbimų skaičius yra rekordinis. Pardavimų vadybos, inžinerijos, transporto vadybos, vairavimo, maisto gamybos, draudimo, žemės ūkio srityse antrąjį šių metų…

  • Finansai

    Aštuoni iš dešimties gyventojų nesirinktų ilgesnio ir brangesnio skolų išieškojimo kelio

    Lietuvos gyventojai nelinkę brangiai mokėti už lengvatinį skolų išieškojimą iš jų pajamų. Tai atskleidžia reprezentatyvi apklausa, kurios metu buvo siekiama išsiaiškinti visuomenės požiūrį į valdžios institucijų pateiktus siūlymus mažinti išskaitas iš skolingų asmenų darbo užmokesčio ir jam prilyginamų pajamų. Respondentų prašyta atsakyti, kaip kiekvienas elgtųsi, jei būtų skolingas 2000 eurų ir galėtų pasirinkti labiausiai priimtiną pradelstos skolos grąžinimo būdą. Apklausos duomenimis, aštuoni iš dešimties respondentų (77 proc.) nesutiktų papildomai sumokėti 800 eurų kreditoriui ir antstoliui už tai, kad skola iš jų pajamų kas mėnesį būtų išieškoma  mažesnėmis dalimis ir per ilgesnį terminą nei dabar (ne per dvejus, o per penkerius metus). Panašus respondentų skaičius (76 proc.) labiausiai priimtinu iš galimų…

  • Finansai

    V. Markevičienė: „Lietuvos ekonomika įgaus naują pagreitį“

    Įgyvendinti strateginius pokyčius valstybės valdyme, efektyviai, tvariai ir atsakingai skatinti šalies ekonomiką, viešąjį ir žemės ūkio sektorius, stiprinti finansų rinkos atsparumą ir auginti kapitalo rinkas – tokius ambicingus žingsnius jau ne planavimo dokumentuose, o realiais veiksmais įgyvendina Lietuvos Respublikos finansų ministerija. Prieš daugiau nei metus Vyriausybė priėmė sprendimą sujungti keturias nacionalinės plėtros įstaigas – UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA), Viešųjų investicijų plėtros agentūrą (VIPA), Valstybės investicijų valdymo agentūrą (VIVA) ir Žemės ūkio paskolų garantijų fondą – ir sukurti naujos kokybės vieningą plėtros įstaigą. Finansų ministerija, atstovaujanti valstybei, tapo įstaigos akcininke. Apie tai, kokiu tikslu buvo priimtas sprendimas sujungti įstaigas, kokius lūkesčius naujajai nacionalinės plėtros įstaigai kels akcininkas ir kokią…

  • Finansai

    Vyriausybė skyrė beveik 300 mln. eurų karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams finansuoti dar šiemet

    Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo dar šiemet 276,72 mln. eurų būtų skiriami Krašto apsaugos ir Susisiekimo ministerijoms karinės infrastruktūros projektams, užtikrinant operatyvų NATO sąjungininkų priėmimą Lietuvoje bei karinio mobilumo ir dvigubo naudojimo (karinėms ir civilinėms) projektų valstybinės reikšmės keliuose įgyvendinimui. Iš viso karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektams 2023–2025 metais numatoma skirti beveik 540 mln. eurų, iš kurių laikino solidarumo įnašo lėšos sudarys 380 mln. eurų. 2023 m. projektams skiriama 279,72 mln. eurų, 2024 m. numatoma skirti 220 mln. eurų, 2025 metams – 40 mln. eurų. „Vertinant geopolitinį kontekstą bei siekiant Lietuvai sparčiau pasirengti galimoms rizikoms spartiname karinės infrastruktūros ir karinio mobilumo projektų įgyvendinimą skiriant papildomas lėšas…

  • Finansai

    Finansų ministerija: keičiamas turto ir verslo vertinimo reguliavimo modelis

    Šiandien Vyriausybėje pritarta įstatymų pataisoms, kuriomis keičiamas turto ir verslo vertinimo reguliavimo modelis – atsisakoma biurokratinio vertintojo profesijos reguliavimo ir priežiūros. Nauja kryptimi siekiama didesnio skaidrumo, duomenų atsekamumo ir vertinimo ataskaitų patikimumo, skatinama rinkos savikontrolė. Anot viceministrės Rūtos Bilkštytės, inicijuotais pakeitimais siekiama nereguliuoti vertintojo profesijos, o didinti vertinimo patikimumą, užtikrinant technologijomis paremtais sprendimais – duomenų atvėrimu, prieinamumu ir galimybe pakartotinai juos panaudoti. „Remdamiesi užsienio šalių gerąja praktika bei atlikę išsamią analizę identifikavome esamo turto ir verslo vertinimo teisinio reguliavimo ir jo praktinio įgyvendinimo problemas. Manome, kad įgyvendindami siūlomą kryptį rinkos priežiūros mechanizmus pakeisime efektyvesniais, be to bus užtikrintas skaidrus ir patikimas vertinimas“, – sakė finansų viceministrė Rūta Bilkštytė. Įstatymų pakeitimais…

Privatumo politika