Kad organizmas nestokotų maitinamųjų medžiagų, reikia atsižvelgti į visų septynių, ypač 1, 2, 4 ir 6 grupės, produktų kiekį.
Svarbu reguliariai valgyti. Nereguliariai maitinantis išsenkama fiziškai ir nerviškai, skauda galvą, blogai virškinamas maistas, mažėja darbingumas. Manoma, kad suaugusiam žmogui pakanka valgyti 3 kartus per dieną, kartais — 4 kartus, o vaikams, jaunuoliams ir žmonėms po ligos patariama valgyti net 5 kartus per dieną. Ne mažiau svarbu išlaikyti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą. Reikia taip parinkti produktus, kad racione nebūtų per daug tokių produktų, gaminančių rūgštį. Vaisiai, daržovės ir pienas gamina šarmą, o mėsa, žuvis, kiaušiniai ir grūdiniai produktai — rūgštį. Kai padidėjęs rūgštingumas, oda pasidaro jautresnė dirgikliams, o kai padidėjęs šarmingumas,— mažiau jautri. Polinkis į uždegimines ligas padidėja, kai audiniuose yra natrio ir kalio jonų perteklius, ir sumažėja, kai padaugėja kalcio ir magnio.
Maitinamųjų medžiagų trūkumas pasireiškia ne iš karto, o ryškėja pamažu daugelį mėnesių. Sis procesas greitesnis intensyviai sportuojant, dirbant sunkiai fiziškai, lytinio brendimo ir nėštumo metu. Neracionalios mitybos „kosmetiniai” požymiai gali būti neblizgantys, ploni, reti plaukai, nosies ir skruostų klosčių seborėja, vokų ir lūpų kampučių uždegimas, sausa oda, pernelyg suragėjusios plaukų svogūnėlių angos, negausus kraujavimas, židininis odos pleiskanojimas, lūžinėjantys nagai, pabrinkęs poodinis ląstelynas ir kt.
Daugumą išvardytų nemalonių simptomų paprastai sukelia vitaminų trūkumas. Odai ir jos priedams ypač svarbūs vitaminai C, A, P ir B, PP grupės.
- Vitaminas C, kurio daug yra erškėtrožių vaisiuose, petražolių lapuose, juoduosiuose serbentuose, citrinose, didina organizmo atsparumą infekcinėms ligoms, stiprina kraujagyslių sieneles, veikia antialergiškai. Kaip tik todėl jis vartojamas sergant uždegiminėmis ligomis, nušalus, išsiplėtus kraujagyslėms, atsiradus spuogų ir kt. Dėl vitamino C trūkumo pabąla oda, jaučiamas nuovargis ir silpnumas. Sio vitamino dažnai trūksta rūkančiųjų organizme, nes nikotinas jį naikina. Vitaminas C padeda vitaminui P reguliuoti kraujagyslių laidumą, todėl saugo nuo uždegimo. Vitaminas A teigiamai veikia sausą odą, reguliuoja riebalinių liaukų veiklą ir todėl būtinas esant seborėjai, slenkant plaukams, lūžinėjant nagams. Jo yra piene, svieste, kiaušinio trynyje, taip pat morkose, salotose ir erškėtrožių vaisiuose. B grupės vitaminų trūkumas sukelia daug negalavimų.
Deja, mes dar nemokame to daryti. Tačiau galime ir privalome laikytis žinomų ir aprobuotų racionalios mitybos taisyklių.Racionali mityba jaunystėje ir brendimo laikotarpiu labai padeda išvengti ligų, pasunkinančių senatvę.Vyresnio amžiaus žmonių mityba labai priklauso nuo virškinimo trakto pakitimų, atsirandančių sumažėjus virškinamųjų sulčių ir fermentų jose. Reikia pabrėžti, kad angliavandenių ir baltymų virškinimas nelabai pasikeičia, bet riebalai virškinami blogiau, šie virškinimo organų pakitimai per daug nesutrikdo virškinimo. Senatvinės patologijos reiškiniai dažniausiai priklauso nuo sutrikusios organizmo audinių ir organų mitybos. Pavyzdžiui, dėl kraujotakos nepakankamumo organizmo audiniuose sumažėja deguonies, todėl sunkiai pasišalina medžiagų apykaitos produktai. Sumažėjus skrandžio ir žarnyno ląstelių gaurelių laidumui, blogiau maisto medžiagos įsiurbiamos ir pernešamos į kraujotakos sistemą.Nuo vyresnio žmogaus mitybos labai priklauso organizmo senėjimo sparta: organizmo pusiausvyrą sutrikdo tiek persivalgymas, tiek neprivalgynias.
- Senėjimui lėtinti pagyvenęs žmogus privalo maitintis visaverčiai ir lengvai virškinamu maistu. Svarbiausiais produktais turi būti pienas ir jo gaminiai, taip pat daržovės ir vaisiai, be to, liesa mėsa (4 kartus per savaitę), kiaušiniai (3—4 kartus per savaitę) ir neriebi žuvis. Riebalų, kurie teikia daugiausia energijos, reikia vartoti kuo mažiau.
- Pagyvenusiems žmonėms baltymų reikia tiek pat, kiek ir jauniems, o galbūt net šiek tiek daugiau, nes jie blogiau pasisavinami. Ypač svarbu visą laiką vartoti vitaminus (ypač B, C ir PP), nes pagyvenusių žmonių organizmas nesugeba jų pakankamai sukaupti, todėl nesusidaro vitaminų rezervo. Taip pat būtinos mineralinės druskos, ypač kalcis, kuris turi įtakos kaulams, o jis dažnai blogai įsiurbiamas dėl sumažėjusio skrandžio sulčių rūgštingumo, žarnyno ir kitų ligų. Kai sumažėjęs rūgštingumas, sunkiai pasisavinama ir geležis, todėl galima susirgti mažakraujyste, kuri pagyvenusiam žmogui būna daug sunkesnė negu jaunam. Pagyvenusius žmones blogai veikia ir sumažėjęs cukraus kiekis kraujyje. Tiems, kurių kraujotaka nepakankama, patariama dažnai vartoti po nedaug angliavandenių, pavyzdžiui, suvalgyti šaukštelį medaus, truputį vaisių arba išgerti sulčių.
