Vynas yra vienas populiariausių alkoholinių gėrimų, vertinamų visame pasaulyje. Tradiciškai raudonųjų, baltųjų ir rožinių vynų gamybai naudojamos įvairių rūšių vynuogės. Deja, Lietuvos klimatas nėra pritaikytas tinkamam vynuogių subrandinimui, todėl šalyje (kaip ir daugelyje kitų šaltojo klimato valstybių) vynas gaminamas iš vaisių ir uogų. Šis gėrimas išsiskiria subtiliu aromatu ir išraiškingu skoniu.
Vyno gamybai galima naudoti tiek rūgštesnius, tiek saldesnius vaisius ir uogas, dažniausiai šiam darbui pasirenkami obuoliai, kriaušės, spanguolės, bruknės, šermukšniai ir serbentai. Vyną taip pat galima gaminti iš agrastų, mėlynių, žemuogių, gervuogių, aviečių. Svarbiausia – atrasti visus jūsų lūkesčius atitinkantį gėrybių derinį. Tiesa, vynas, gaminamas iš Lietuvoje augančių vaisių ir uogų, gali būti pernelyg rūgštus, todėl sultis rekomenduojama atskiesti vandeniu arba pasirinktus vaisius maišyti su kitomis, itin saldžiomis gėrybėmis, pvz., rūgštesni obuoliai paprastai maišomi su saldžiosiomis kriaušėmis, raudonieji serbentai – su aviečių sultimis.
Naminio vyno gamyba reikalauja ypatingo dėmesio ir meilės. Jei norite mėgautis nepriekaištingo skonio gėrimu, pradėkite nuo vaisių ir uogų rinkimo. Minėtąsias gėrybes skinkite tik visiškai joms sunokus, geriausia – saulėtą ir šviesią dieną, nukritus rasos lašeliams. Nuskintas uogas laikykite vėsioje ir gerai vėdinamoje vietoje, tačiau neilgiau kaip dvi paras. Jei norite gaminti rūgštesnį vyną, dešimčiai litrų sulčių pridėkite apie 2,5 kg cukraus. Jie norite mėgautis saldesniu vynu, jums bus reikalingas didesnis cukraus kiekis, tačiau rekomenduojama minėtajam sulčių kiekiui neviršyti 5 kg cukraus. Tiesa, jei gaminate obuolių vyną, cukraus reikės mažiau.
Ypatingą dėmesį skirkite vyno rauginimui. Gėrimą galima rauginti naudojant tiek natūralias, tiek kultūrines vyno mieles, t. y. ant uogų ir vaisių susidarančias mieles ir dirbtinai sukurtas mieles. Šiam darbui gali būti naudojamas ir kitas gerai užrūgęs vynas. Raugindami vyną, apsaugokite gėrimą nuo oro (kad nepasigamintų acto rūgštis), tačiau aklinai talpos neužkimškite (kadangi vyno talpa gali susprogti). Specialistai tvirtina, kada geriausia rinktis kamštį, kuris neleistų orui įeiti, tačiau sudarytų sąlygas lengvam jo išėjimui, todėl paprastai kamštyje yra išgręžiama skylė, į kurią įtvirtinamas stiklinis vamzdelis, o jo galas nuleidžiamas į talpą su vandeniu. Įvertinkite rauginimo patalpos temperatūrą – ji neturėtų viršyti 18 laipsnių.
Vaisių ir uogų vynas paprastai yra gana trumpo galiojimo laiko, todėl suvartoti jį reikėtų kiek įmanoma greičiau. Rūgštesnis vynas gali būti derinamas prie įvairių karštųjų patiekalų, saldusis – prie desertų ir naminių sūrių.
