Finansai

Griežtėjantys pesticidų ir trąšų naudojimo reikalavimai: pasitempti verslą skatina ir vartotojai

Vartotojams vis labiau rūpi, kad įsigyjami žemės ūkio produktai būtų užauginti tausojant aplinką, nedarant žalos bioįvairovei ir būtų saugūs vartoti žmonėms. Skirdama daugiau dėmesio vartotojų sveikatai ir aplinkos apsaugai, pesticidų ir trąšų naudojimui keliamus reikalavimus planuoja griežtinti ir Europos Komisija – ką tai reiškia verslui, pasakoja specialistai.

Siekdama užtikrinti, kad europiečių vartojamas maistas būtų sveikesnis ir draugiškesnis ne tik žmogui, bet ir aplinkai, Europos Komisija įgyvendina naujausią tvarumo ir biologinės įvairovės planą žemės ūkio praktikų tobulinimui, pavadinimu „Nuo ūkio iki stalo“. 

Pagrindiniu strategijos siekiu tampa siūlymas iki 2030 m. perpus sumažinti cheminių pesticidų ir 20 proc. – trąšų naudojimą. Įsigaliojęs siūlymas būtų teisiškai privalomas visoms Europos Sąjungos (ES) valstybėms narėms bei jose veikiantiems ūkiams, mažmenininkams ir kt. 

Siūlymu nesiekiama visiškai nutraukti augalų apsaugos priemonių naudojimo, o skatinama jas naudoti atsakingai. Pavyzdžiui, prieš vykdant pasėlių tręšimo ar augalų purškimo darbus, ūkininkai būtų įpareigojami atlikti dirvožemio tyrimus, tinkamai  sureguliuoti žemės ūkio įrangą bei taip mažinti į aplinką ir žmogaus organizmą patenkančių veikliųjų medžiagų perteklių. 

Reikia griežtinti reikalavimus

Pasak Kauno technologijos universiteto maisto instituto mokslininko dr. Dariaus Černausko, šiuo metu Europos mastu taikomos kontrolės priemonės dėl veikliųjų medžiagų likučių jau yra davusios gerų rezultatų. 

„Naujausioje metinėje ataskaitoje Europos maisto saugos tarnyba (EFSA) paskelbė, kad net 97 proc. ištirtų maisto mėginių nėra rasta pesticidų likučių arba jų kiekiai neviršija leistinų ribų“, –  kalba mokslininkas. 

Tačiau šias priemones būtina stiprinti, nes vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl neatsakingo cheminių priemonių kovai su kenkėjais bei piktžolėmis naudojimo sparčiai nyksta biologinė įvairovė, prastėja dirvožemio kokybė. Tuo metu medžiagoms patekus į aplinkines ekosistemas, neigiamas poveikis galimas ne tik jose esantiems organizmams, bet ir žmonių sveikatai. 

„Kasmet dėl neatsargaus augalų apsaugos priemonių naudojimo apsinuodija daugiau kaip šimtas lietuvių, rodo statistikos duomenys. Taip pat nustatyta, kad net ir nedideliais kiekiais, bet nuolat su maistu į žmogaus organizmą patenkantys pesticidai laikui bėgant niekur nedingsta, kaupiasi ir gali sutrikdyti įvairias organų sistemas“, – pažymi D. Černauskas. 

Prie tvaresnių praktikų gali prisidėti verslas

Atsakingą pesticidų ir trąšų naudojimą gali paskatinti ir verslas, dirbantis su daržovių ir vaisių tiekėjais. Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Lidl“ jau dabar kelia tiekėjams aukštesnius pesticidų naudojimo kriterijus nei numato Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas. 

„Jausdami atsakomybę už neigiamą poveikį aplinkai ir žmonių sveikatai, produktams taikome griežtesnius nei Europos Komisijos nustatytus reikalavimus. Mūsų strategijoje numatyta, kad vaisiuose ir daržovėse negali būti daugiau kaip penkių veikliųjų medžiagų likučiai, o jų likučių kiekis negali būti didesnis kaip trečdalis didžiausios pagal teisės aktus leistinos likučių koncentracijos. Be to, vaisių ir daržovių tiekėjams apskritai draudžiame naudoti tam tikras aplinkai ir žmonių sveikatai itin pavojingas chemines medžiagas“, – pasakoja „Lidl Lietuva“ kokybės užtikrinimo departamento vadovas Laurynas Jankevičius.

Pašnekovo teigimu, pirkėjai taip pat vis daugiau dėmesio skiria ne tik sveikesniems, bet ir tvaresniems produktams bei atsakingam vartojimui. 

„Daugiau nei trečdalis pasaulio vartotojų yra pasirengę pirkti tvaresnius produktus, atskleidžia praėjusiais metais atliktas konsultacinės bendrovės „Simon-Kucher & Partners“ tarptautinis tyrimas. Dėl to verslas turėtų būti dar labiau suinteresuotas taikyti savo produkcijai aukštesnius reikalavimus, – pastebi L. Jankevičius. – Taip pat laikantis tokios strategijos yra žymiai lengviau prisitaikyti prie griežtėjančių ES ir nacionalinių reikalavimų.“

Pasak L. Jankevičiaus, tiekėjai į papildomus reikalavimus dėl trąšų ir pesticidų įprastai irgi žiūri pozityviai: „Gamintojai bei ūkininkai taip pat  puikiai supranta, kad ateityje reikalavimai produkcijai – tiek iš pirkėjų, tiek iš įstatymų kūrėjų – tiktai augs. Tad jau dabar naudodami kuo mažiau pesticidų ir trąšų jie užsitikrina konkurencinį pranašumą partnerių ir pirkėjų akyse. Ir, be abejo, tokiu būdu jie prisideda prie sveikesnės bioįvairovės ir ekosistemų.“

Pranešimą paskelbė: Kamilė Augėnaitė, UAB „coagency”

(Perskaityta per mėnesį: 1, iš jų šiandien: 1.)